Patyčių problema - ar tai rimta?

 (18)
Pirmadienį oficialiai startuojanti „Veiksmo savaitė be patyčių“ mokys vaikus draugiškumo ir tolerancijos, o tėvus - padėti patyčias patiriantiems vaikams.
Patyčių problema - ar tai rimta?
© Shutterstock nuotr.

Pasak šios iniciatyvos autorių - viešosios įstaigos „Vaikų linija“ - visą savaitę moksleiviams, jų tėvams, mokytojams ir visuomenei bus organizuojama įvairi veikla, kurios tikslas – supažindinti su patyčių situacija Lietuvoje ir kartu spręsti šią problemą.

„Tai yra mūsų partnerių veiklos, partneriais patys jas inicijavo. Jos bus įvairiomis temomis, palies daugybę aspektų, bet bendra idėja galėtų būti tai, kad visi šitie užsiėmimai, renginiai, kurie būtent yra skirti jaunimui, yra apie tai, kad būtų skatinamas draugiškumas, tolerancija vienas kitam (...) - kad jie netoleruotų patyčių ir atkreiptų į tai dėmesį, o visi seminarai, kurie jau yra skirti tėvams daugiau, tai jie daugiau edukacinio pobūdžio - kad tėvai sužinotų, kaip svarbu atkreipti dėmesį į patyčių reiškinį, ir taip pat mokėtų, galėtų, žinotų, kaip reaguoti, kaip tiesiog padėti vaikui“, - BNS sakė „Vaikų linijos“ projektų koordinatorė Adelina Liaudanskaitė.

Anot jos, žmonės vis dar nelinkę imtis aktyviai spręsti patyčių problemos.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario 21–28 dienomis atlikto tyrimo duomenimis dauguma respondentų (74 proc.) pritarė teiginiui, kad į patyčias tarp vaikų būtinai turi reaguoti suaugusieji, 9 proc. manė, kad tai vertingas patyrimas, padėsiantis vaikui išmokti pakovoti už save, 8 proc. patyčias siejo su natūraliu vaikų raidos etapu, 6 proc. – su vaikiškais pajuokavimais ir pažaidimais.

„Žmonės nėra pilnai įsisąmoninę - aš žinau, kad tai yra blogai, bet dar nedarau, kad padėčiau“, - sakė A.Liaudanskaitė.

Pasak „Vaikų linijos“ pranešimo, tarp šios savaitės renginių - darželių tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėjos Austėjos Landsbergienės seminaras „Kodėl patyčių prevencijos programų rezultatas kartais būna ne toks, kokio tikėtasi?". Kauno Dainavos Jaunimo centre tarpusavio santykių temomis konsultuos psichologai ir socialiniai darbuotojai bei vyks seminarai 7-12 klasių moksleiviams bei tėvams. Paramos vaikams centre tėvams bus vedami mokymai apie efektyvų ir konstruktyvų kasdienį bendravimą su vaikais. Lietuvos tėvų forumas organizuos atvirus užsiėmimus vaikams bei paaugliams „Jaunuomenė – Lietuvos nacionalinis turtas“. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras organizuos seminarą tėvams „Kai mano vaikas susiduria su patyčiomis". Lietuvos moksleivių sąjunga skatins diskusijas įvairiuose Lietuvos miestuose patyčių tema. Informacinių technologijų centras rengs konkursą „Saugesnio interneto renginiai mano mokykloje“.

Lankytis galima ne tik šviečiamuosiuose, bet ir kūrybiniuose, pramoginiuose užsiėmimuose. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras organizuoja sporto renginius, kūrybines dirbtuves, temines improvizacijas. Viešoji įstaiga „Vaiko labui“ kartu su mokinių grupelėmis kurs „Draugystės knygą“, į kurią vaikai galės sudėti savo kurtus eilėraščius, pasakojimus ar kitus trumpus kūrinėlius bei iliustruoti juos piešiniais. Kino centre „Skalvija“ bus rengiami devyni seansai įvairaus amžiaus moksleiviams. Su neapykantos kalba kovojanti „Myliu panda“ iniciatyva skelbs grafičių eskizų konkursą jauniems žmonėms visoje Lietuvoje. Lietuvos mokinių parlamentas kviečia prisijungti prie jau tradicija tapusios „Šypsenėlių“ akcijos, „Pagalvių mūšio“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas organizuos atvirų durų dieną su policijos pareigūnais, supažindins visuomenę ir visus norinčius su policijos pareigūnų darbo specifika.

Organizatoriai sako, jog patyčios gali ir turi liautis bei ragina vaikus ir paauglius dėl patiriamų patyčių kreiptis į „Vaikų liniją“, kuri socialinės iniciatyvos metu dirbs visą parą.

„Veiksmo savaitė be patyčių“ rengiama jau penktus metus.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas: kai kurie universitetai bankrutuoja morališkai (210)

Renkantis universitetą dažnam abiturientui tenka išgirsti visokių replikų, pavyzdžiui, koks universitetas ruošia tik ūkininkus, ten mokytis labai sunku arba čia įstoja visi, kurie turi pinigų. Komunikacijos specialistai sako, kad universitetų įvaizdis yra jų darbo atspindys.

Stojantiesiems antrame etape liko per beveik 2 tūkst. nemokamų studijų vietų (3)

Stojantieji į universitetus ir kolegijas antrame etape gali pretenduoti į beveik 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Aukštosiose – dramatiška padėtis: kai kurios nukraujavo kone perpus (344)

Dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų atsidūrė itin nepavydėtinoje padėtyje. Paskelbus pagrindinio priėmimo į studijas rezultatus paaiškėjo, kad jų duris šiemet greičiausiai pravers kone dvigubai mažiau studentų.

Iš Lietuvos sprunka, kas gali: specialistai, kurių netrukus nebeliks (1842)

Emigracijos mastai jau nebestebina, o tiesiog šiurpina. Svetur išvyksta ne tik vos mokslus baigę abiturientai, ilgalaikiai bedarbiai, bet ir išsilavinę jaunuoliai kartu su profesionaliais specialistais.

Mokytoja ekspertė įvertino 38 balus gavusio abituriento rašinį (507)

Praėjusią savaitę į DELFI kreipęsis abiturientas sakė esąs nusivylęs gautu 38 balų įvertinimu. Tačiau rašinį perskaičiusi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė mano, kad jaunuolis gavo netgi per daug.