Patraukliausių profesijų dešimtukas: geros žinios pardavėjams-konsultantams

 (54)
Tam, kad su teisės magistru netektų įmonių biuruose svečiams nešioti kavos, apie perspektyvios profesijos pasirinkimą būtina galvoti dar 9–10 klasėje, sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir darbo rinkos ekspertas Andrius Francas.
Patraukliausių profesijų dešimtukas: geros žinios pardavėjams-konsultantams
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Tarp neperspektyviausių specialybių LRT.lt pašnekovai išskiria teisininko bei rinkodaros specialisto, o informacinių technologijų ir pardavėjo-konsultanto specialybę vadina vienomis perspektyviausių.

„Labiausiai reikalingos ir ateityje bus tikrai sunkiai pakeičiamos tos specialybės, kuriose reikia tik žmogui būdingo sveiko proto (angl. common sense). Dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos puikiai atlieka programuojamas funkcijas, tačiau tas funkcijas, kurios pagal savo turinį yra žmogaus pasirinkimo dalykai, robotai artimiausiu metu sunkiai galės pakeisti“, – tikina R. Dargis.

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Pašnekovas kaip pavyzdį pateikia drabužių pardavėjo-konsultanto profesiją. Sunku būtų įsivaizduoti, kad robotas galėtų parinkti tinkamo stiliaus, spalvos, silueto drabužius. Taip pat ateityje neabejotinai reikės daug pardavimų specialistų, sako pramonininkų konfederacijos pirmininkas.

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ vystymo direktorius A. Francas pardavimo vadybininkus taip pat vadina labai perspektyvia profesija, tačiau pabrėžia, kad vien pardavimų vadybininko kvalifikacijos tokiam darbui nepakanka.

„Prieš tampant pardavimų vadybininku, reikia įgyti specifinį išsilavinimą, specializuotų žinių. Pavyzdžiui, mechanikos arba chemijos srityje. Tuomet tos žinios gali būti sėkmingai pritaikomos pardavimų srityje“, – aiškina darbo rinkos ekspertas.

Andrius Francas
Andrius Francas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Dar viena itin perspektyvių specialybių grupė, pasak pašnekovo, – su informacinėmis technologijomis sąsajų turinčios specialybės.

Medicina ir pedagogika – perspektyvios, jei valstybė skirs joms dėmesio

Pasak A. Franco, turint mintyje tai, kad senoji pedagogų karta pamažu palieka mokyklas ir eina į pensiją, o daugybė medikų, pasitaikius progai, išvyksta dirbti į užsienį, pedagogo ir mediko profesijos bus perspektyvios dėl to, kad rinkoje jų trūks. Tačiau valstybė turi grąžinti pedagogo profesijai prestižą, didinti atlygį ugdymo specialistams, o medicinos sistemą daryti efektyvesnę.

„Valstybė turi priimti labai rimtą sprendimą dėl mokytojų, ji turi sugrąžinti prestižą šiai specialybei. Ne vienerius metus mokytojo darbo patirties, aukštesnius laipsnius turintys specialistai gauna kiek didesnius atlyginimus, tačiau pradedančiajam yra labai sunku įsivažiuoti, nebent tikrai esi pedagogas „iš pašaukimo“. Mokytojas turi uždirbti tiek, kad galėtų patogiai gyventi.

Mediko specialybė yra labai perspektyvi, yra įmanoma Lietuvai tapti medicininio turizmo šalimi. Tokia perspektyva buvo piešiama Andriaus Kubiliaus vyriausybės. Tačiau reikia, kad mūsų medicinos sistema taptų efektyvesnė“, – kalba A. Francas.

Perspektyviausiųjų dešimtukas

„Darbo skelbimų portalo cv.lt duomenimis, populiariausių profesijų atstovų dešimtukas kasmet beveik nesikeičia, todėl tikėtina, kad šios profesijos išliks populiarios ir per artimiausius penkerius metus“, – pažymi portalo analitikė Jolita Mažeikienė.

„Tai yra kertinės dažnos bendrovės pareigybės, todėl natūralu, kad visada reikėjo ir reikės aukščiausio lygio, vidurinės grandines vadovų, administratorių, buhalterių, projektų vadovų, pardavimo specialistų.

Šias pareigas einančių darbuotojų turėjimas yra tarsi kiekvienos įmonės higieninių poreikių tenkinimas, nes be jų negalėtų vykti pagrindiniai verslo procesai“, – sako J. Mažeikienė.

Darbo skelbimų portalo analitikė pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje labiausiai augo aukščiausio lygio vadovų, inžinierių, programuotojų ir padalinio vadovų atlyginimų lūkesčiai, o tai liudija, kad šių pareigybių atstovai buvo itin paklausūs darbo rinkoje.

„Kaip rodo darbo skelbimų portalo cv.lt atlyginimų lūkesčių statistika, labiausiai didėja paklausiausių profesijų atstovų atlyginimų lūkesčiai. Jeigu darbo rinkoje šių specialistų poreikis didės, o jų pasiūla sparčiai nedidės, kitos išeities, kaip tenkinti kandidatų atlyginimų lūkesčius, darbdaviai neturės“, – teigia J. Mažeikienė.

Teisės ir rinkodaros specialistų – per daug

Ryškus specialistų perteklius rinkoje jau kurį laiką juntamas teisės ir rinkodaros srityse. Šių sričių specialistai nebus paklausūs ir ateityje, sako LRT.lt pašnekovai.

„Gaila, nes į teisę stoja labai šviesūs vaikai. Stojimo konkursai yra dideli, mokslai nelengvi, tačiau jiems dar ilgą laiką nebus ką veikti. Lietuvos rinkoje naujų darbo vietų teisininkams kasmet atsiranda iki 100, o jų parengiama apie 2 tūkst.

Per didelį kiekį turime ir rinkodaros specialistų. Kai skelbiame konkursus į rinkodaros specialisto vietą, matome, kad potencialių kandidatų srautas yra didžiulis, bet tikrai ne visiems turime ką pasiūlyti, nes nėra tiek darbo vietų“, – pasakoja A. Francas.

R. Dargis sutinka, kad šiuo metu universitetų paruoštų specialistų profesijos ir rinkos poreikiai prasilenkia.

„Remdamiesi emocijomis, ne visada teisingais draugų patarimais ar patys nepaskaičiavę, jauni žmonės pasirenka profesijas, kurių specialistų rinkoje yra labai daug.

Čia iškyla klausimas – ar jaunas specialistas pasitenkins tuo, kad su aukštojo mokslo diplomu nešioja kavą, ar nuspręs eiti mokytis kitur, kur galėtų savo talentą geriau pritaikyti“, – kalba R. Dargis.

Lengvos studijos – sunkus gyvenimas?

Pramonininkų konfederacijos prezidentas sako manantis, kad nemaža dalis jaunuolių, besirenkančių studijas, bando eiti lengviausiu keliu. Stoja mokytis ten, kur nedaug įtampos, nereikia atsiminti formulių, skaičių.

„Žmonės galvoja, kad tai yra lengviau, bet nepagalvoja, kas bus toliau. Lengvas mokymasis nebūtinai reiškia, kad po to laukia lengvas gyvenimas“, – tikina R. Dargis.

Savo ruožtu A. Francas pažymi, kad ši problema yra panaši ir kitose Vakarų šalyse – jauni žmonės neretai renkasi socialinius mokslus dėl to, kad lengviau mokytis, bet jie nemato tolimesnės perspektyvos.

„Svarbu, kad jauni žmonės matytų, kas jų laukia, kai baigsis studijos. Domėjimasis tiksliaisiais mokslai suteikia didelę perspektyvą ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu. Tikslieji mokslai, technologijos visur yra panašios, o štai baigęs teisę Lietuvoje, žinių negalėsi pritaikyti jokioje kitoje šalyje.

Labai dažnai jauni žmonės nesupranta, kad perspektyvomis reikia domėtis iš anksto. Labai svarbu, kad jau būdami 9–10 klasėje jie nuvyktų į atvirų durų dienas universitetuose, labiau pasidomėtų tendencijomis“, – sako A. Francas.

R. Dargio manymu, aplinka, kurioje vaikas bręsta, mokosi, turėtų būti labiau įtraukianti ir įkvepianti galvoti apie tai, kaip panaudoti geriausius žmogaus talentus, kūrybinius gebėjimus.

„Be abejonės, šeimoms, tėvų forumams taip pat reikia daugiau kalbėti ir keistis nuomonėmis apie tai, kaip vaikus labiau paskatinti. Reikia vaikams pasakoti, kodėl jie mokosi, kam jiems to reikės, kaip panaudoti turimas žinias ir sukurti pridėtinę vertę“, – sako R. Dargis.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

„Gyvi numirėliai“: priėmimo rezultatus vadina siaubo filmu (176)

Siaubo filmas, kurio pavadinimas „Gyvi numirėliai“. Taip priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus komentuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, gilumines problemas rodo situacija, kada į universitetą pakviečiama studijuoti trigubai mažiau bakalaurų nei tame universitete yra etatinių darbuotojų.

Skelbia stojimo rezultatus: 82 studijų programas teks uždaryti (230)

Šeštadienio rytą paskelbti priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai. Prašymus studijuoti šįmet užpildė 29 766 stojantieji, į aukštąsias pakviestas 24 831 jaunuolis. Į 82 studijų programas priėmimas nutrauktas, nes nesulaukta pakankamo kiekio stojančiųjų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Šimtukininkai – liks ar važiuos laimės ieškoti svetur? (33)

Per Lietuvą nuvilnijo geriausių abiturientų apdovanojimų šventės. Lietuvoje šimtukus už valstybinius brandos egzaminus šiemet gavo beveik 1,5 tūkst. abiturientų. Greta pozityvių atsiliepimų viešoje erdvėje atsiranda ir pasvarstymų, esą visi geriausieji Lietuvą paliks.

Kauno rajone — daugiau ikimokyklinio ugdymo vietų mažiesiems (5)

Šiemet Kauno rajone turėtų atsirasti maždaug 460 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų. Tokį tikslą užsibrėžę Kauno rajono savivaldybės vadovai – meras Valerijus Makūnas, jo pavaduotojas Kęstutis Povilaitis ir administracijos direktorius Ričardas Pudževelis – penktadienį apsilankė dviejose statybvietėse.

Dirba kas antras bakalauro studentas, dirbantieji mokosi prasčiau (24)

Lietuvoje studijuodami dirba daugiau nei pusė studentų, o dirbantys studentai mokosi prasčiau, teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertas Tadas Juknevičius.