Nuo rugsėjo mokslus valstybės finansuojamose vietose universitetuose ir kolegijose pradės 15 780 asmenų. Dar 118 studentų priimta į tikslines vietas – valstybei būtinos, bet tarp stojančių nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius.
Į mokamas vietas priimti 14 025 studentai. Iš jų 1058 įgijo teisę į studijų stipendijas – jiems studijų kainą privačiose aukštosiose padengs valstybė.
„Čia tereikia turėti brandos atestatą – tada susimokėsi ir įstosi“, – stojimą į mokamas vietas apibendrina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.
Vis dėlto keturi universitetai šįmet taikė minimalią priėmimo kartelę – net į mokamas vietas nepriėmė tų, kurių stojamasis balas nesiekė nustatytos ribos. Taip elgėsi Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Likusieji universitetai į mokamas vietas priėmė visus, kurie įgijo brandos atestatą ir sutiko už mokslą mokėti patys.
MRU: dalis silpnų mokinių atsiskleidžia universitete
Kaip ir kasmet, pagal į mokamas vietas priimtų studentų skaičių lyderiauja MRU. Čia susimokėti už studijas sutiko 1491 studentas. Dar apie 150 studentų į mokamas vietas MRU priėmė atskiro priėmimo metu. Tuo metu į valstybės finansuojamas vietas MRU priviliojo tik 289 studentus.
„Mes pereinamojo balo netaikome – manome, reikia suteikti galimybių studijuoti, siekti aukštojo mokslo to pageidaujantiems. Aukštojoje mokykloje pasimato, ar žmogus modeliuoja savo karjerą atsakingai, ar nusiteikęs studentauti ir yra nepajėgus studijuoti. Bet manome, kad galimybę siekti aukštojo mokslo reikia suteikti visiems moksleiviams, jaunuomenei“, – DELFI sakė MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas.
Pasak K. Saldžiūno, dalis silpnai mokyklas baigusių jaunuolių atsiskleidžia aukštojoje mokykloje. Čia jie esą suvokia savo brandą, atsakomybę, kartais įvyksta rimtų lūžių.
„Suformuota tokia studijų tvarka, kad užtikrinama studijų kokybė – jeigu studentai nepajėgia, su jais tenka atsisveikinti. Studentas, surinkęs tris akademines skolas, šalinamas iš universiteto. Manome, tai progresyvu – siekiame suteikti galimybę siekti aukštojo mokslo kuo daugiau žmonių, o ne atsijoti jau nuo pat jaunystės“, – kalbėjo K. Saldžiūnas.
DELFI jau yra rašęs, kad MRU klojamas privataus universiteto kelias. Gali būti, kad jau dabar didžiąją dalį lėšų uždirbantis iš už studijas mokančių studentų MRU turės privataus universiteto statusą ir taps, pavyzdžiui, akcine bendrove.
Kiti universitetai į mokamas vietas pritraukė mažiau studentų. Vilniaus universitete už studijas savo lėšomis mokės 1048 žmonės, Vytauto Didžiojo universitete – 980, Vilniaus Gedimino technikos universitete – 623, Kauno technologijos universitete – 606, Aleksandro Stulginskio universitete – 417, Klaipėdos universitete – 644, Lietuvos edukologijos universitete – 520, Lietuvos kūno kultūros akademijoje – 426, Lietuvos sveikatos mokslų universitete – 520.