"Visa šalis kapstomės iš staigaus ekonominio nuosmukio. Aplink neretai girdžiu mokytojų nuogąstavimus, kad pamiršti pažadai kelti atlyginimus, gerinti darbo sąlygas. Tačiau kartu girdžiu ir balsus kitų valstybės išlaikomų sistemų žmonių, sakančius, kad daugelis mokytojų uždirba daugiau, tarkime, nei universiteto dėstytojai, ką kalbėti apie bibliotekininkus arba paštininkus", - per Vilniuje vykstantį mokytojų suvažiavimą sakė ministras.
Po šių jo žodžių salėje pasigirdo nepritarimo balsai ir švilpimas. Panašios reakcijos sulaukė ir G.Steponavičiaus teiginiai, kad mokinio krepšelis sumažintas tik 1,5 proc., nors visi kiti sektoriai savo išlaidas turėjo apkarpyti 4 procentais.
"Nepaisant užsidarančių mokyklų ir biudžetų karpymo, sunku rasti kitą sritį, kur taip mažai darbuotojų buvo atleista per sunkmečio metus, kur atlyginimo fondą lemiantis mokinio krepšelis šalia visų sričių 4 proc. mažinimo buvo sumažintas vos 1,5 procento", - kalbėjo ministras.
Jo teigimu, po 10 proc. jau trečius metus iš eilės ministerijos mažino savo ir jai pavaldžių įstaigų biudžetus.
Salėje vėl kilus priešiškam šurmuliui G.Steponavičius pridūrė žinąs, kad dalis mokyklų ir mokytojų išgyvena nelengvą laikotarpį, ypač nelengva situacija mažose mokyklose. Apie tai jis sakė suvažiavimo išvakarėse kalbėjęs su Panevėžio rajono Dembavos ir Raguvos mokyklų darbuotojais.
Kita vertus, pasak ministro, ministerija stengėsi palengvinti mokytojų pareigų naštą.
"Trejus metus mokyklose darėme sprendimus, kurie leistų išvaduoti mokytoją nuo nereikalingos veiklos. Sumažintas beveik trečdaliu privalomų pildyti dokumentų skaičius", - ir šis ministro teiginys mokytojų buvo sutiktas su nepalankiai.
Kreipdamasis į mokytojus G.Steponavičius ragino juos nepamiršti, kad visi - ir jie, ir sprendimus priimantys politikai - dirba dėl vaikų ir jaunuolių.
"Į kiekvieną pokytį, siūlymą ar reikalavimą turime žiūrėti iš jaunosios kartos labo perspektyvos", - pabrėžė jis.
Švietimo ir mokslo ministras sakė, kad jį pradžiugino neseniai atliktos apklauso rezultatai, kurie parodė, jog dauguma vyresniųjų klasių moksleivių gerai vertina savo mokytojus, laiko juos pakankamai kvalifikuotais paruošti brandos egzaminams.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad du trečdaliai moksleivių tik kelis iš savo mokytojų įvertino kaip kūrybiškus ir pasiaukojusius pedagogų profesijai.
"Tai verčia su nerimu klausti, ar šiaip jau natūralus asmeninės gerovės siekis negožia iš tikėjimo savo misija kylančio pasišventimo, kuris visuomet buvo nepamainomas skiriamasis mokytojo ženklas", - sakė G.Steponavičius.
Jis taip pat pranešė, kad jau baigiamas rengti mokytojų kvalifikaciją reglamentuosiantis dokumentas, kuris suteiks galimybių mokytojams rinktis individualų kvalifikacijos kėlimo kelią, kuris išties atlieptų jų lūkesčius.
Be to, anot ministro, patobulintas darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, sudarant sąlygas sprendimus dėl priedų, koeficientų, papildomų darbų priimti mokyklų vadovams, suderinus tai su darbuotojų atstovais.
"Šiandien nuo mokytojų situacijos supratimo, nuo laikysenos, kantrybės ir dalykiškumo priklausys, kaip artimiausiais metais spręsime aktualiausius ir aštriausius mums klausimus", - tvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas.
Šeštadienį Vilniuje vyko Lietuvos mokytojų suvažiavimas, į kurį pakviesti ne tik profesinėms sąjungoms priklausantys pedagogai, bet ir neasocijuoti šios profesijos atstovai.
Suvažiavimo delegatai, kurių laukta apie 500, kalbėjo apie Lietuvos švietimo situaciją ir ieškojo būdų jai pagerinti. Vadovaujantis pedagogų siūlymais, priimtos rezoliucijos dėl švietimo sistemos finansavimo, ikimokyklinio, neformaliojo, bendrojo ugdymo, jos bus įteiktos šalies švietimą kuruojančiomis institucijomis.
Iš viso Lietuvoje yra apie 40 tūkst. mokytojų.
Tai trečiasis mokytojų suvažiavimas po Nepriklausomybės atkūrimo. Tokie suvažiavimai vyko 2007 ir 2008 metais. Surengiant trečiąjį suvažiavimą tikimasi atgaivinti tokių renginių tradiciją, gyvavusią nuo 1905 metų.