Švietimiečiai mitingui pasirinko dieną, kai Seime pradėtas kitų metų valstybės biudžeto svarstymas.
Jame numatyta švietimo ir mokslo srities finansavimą mažinti 146 mln. litų.

„G.Steponavičius – nacionalistų įrankis“, „Mokytojas be vilties – mokykla be ateities“, „Seimūnams – 1000, mokytojams – centai. Gana tyčiotis!“, „Liberalizmas užkniso“, - skelbta mitingtuotojų laikomuose plakatuose.

Klausydamiesi profsąjungų lyderių kalbų, mokytojai švilpė, šaukė „Gėda“. Viena pedagogė į mitingą atsinešė kryžių. Mitinge dalyvavo apie 500 pedagogų, nemažai jų atvyko iš Žemaitijos, kur aktyviai veikia Eugenijaus Jesino vadovaujamas profsąjungos Žemaitijos regiono susivienijimas.

Grasina nacionaliniu streiku

„Pagrindinis dalykas – ministerija visiškai nebesiskaito su mokytojais, kai kurie sprendimai visiškai neatsižvelgia į mokytojų interesus“, - DELFI tvirtino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovas Romas Turonis.

R. Turonis piktinosi nauja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija, pagal kurią siūloma
įvesti privalomą, kas ketverius metus taikomą atestaciją mokytojui. Mitinguotojų nuomone, taip būtų reiškiama nepagarba ir nepasitikėjimas mokytoju.

Pasak R. Turonio, mokytojams skaudūs ir finansiniai dalykai. „14 mln. moksleivio krepšelio lėšų atimta ir atiduota muitininkams, neva jie blogiau gyvena nei mokytojai. Ar švietime mažai problemų? Ikimokyklinis, neformalus ugdymas, meno, muzikos mokyklos galėjo šiuos pinigus gauti. Tai lašas jūroje, bet kolegas piktina“, - kalbėjo pašnekovas.

Pedagogai taip pat reikalauja koreguoti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų nustatyta 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma. „Statistika rodo, kad per krizę mokytojų atlyginimai mažėjo – dėl Vyriausybės sprendimų radikaliai nesumažėjo, tačiau dėl vaikų mažėjimo nuolatos mažėja krūviai, kartu ir atlyginimai“, - dėstė R. Turonis.

ŠMM įteiktame pareiškime griežtai reikalaujama atsisakyti mokinio krepšelio principo, mažinti mokinių skaičių klasėse, atnaujinti darbo grupės dėl ankstesnio mokytojų išėjimo į pensiją darbą. Taip pat reikalaujama mokyklų bibliotekininkų pareigybę prilyginti pedagoginiams darbuotojams.

Švietimo ir mokslo ministrui ignoravus šiuos reikalavimus ir nepradėjus derybų, profsąjungos grasina svarstyti nacionalinio streiko galimybę.

„Šiuo metu yra betvarkė. Viskas prastėja - kalbant ir apie darbo apmokėjimą, ir pagaliau požiūrį į pedagogą. Iš visų pusių žiūrint – kas šiandien yra pedagogas? Kas nori, iš visų pusių gali į jį spjauti – pradedant tėvais, baigiant Vyriausybe“, - DELFI sakė pedagogė iš Panevėžio, atsisakiusi pasakyti vardą ir mokyklą, kurioje dirba. Jos tvirtinimu, ŠMM turi „sutvarkyti sistemą“.

V.Bacys: atsistatydinimas – ne mano, o ministro valia

Išklausyti profsąjungų reikalavimų išėjo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. Kai kurie profsąjungų lyderiai reikalauja atsistatydinimo.

„Reikia derinti interesus – tarp vyresnio amžiaus, tarp jaunimo, kitų institucijų. Ministerija ne kartą sakė, kad labiausiai mažiname savo įstaigų išlaidas – iki 10 proc., bendrajame lavinime mažiname mažiau“, - žurnalistams sakė V. Bacys.

V.Bacys teigė reikalavimą atsistatydinti girdėjęs jau prieš porą mėnesių. „Čia ne mano, o ministro valia“, - teigė jis.

Į mitinguotojų keliamas problemas viceministras kvietė žiūrėti kompleksiškai. Pasak V. Bacio, dalis problemų ilgalaikės ir nesprendžiamos per dieną.