Tai ji teigė po to, kai Lenkijos žiniasklaida paskelbė, esą Lietuva pasiūlė įstatymo projektą perduoti konsultacijoms.
Pasak Lietuvos ministro atstovės spaudai Renatos Lazdin, savaitgalį Vengrijoje per neformalų Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikimą netiesiogiai sutarta dar kartą pateikti Lietuvos lenkų padėtį atspindinčius rodiklius.
"Be kitų - pakartoti argumentus, kuriais vadovaujamasi einant Švietimo įstatymo pakeitimo link. Lietuva nepails jų kartoti, tačiau tai nereiškia, kad bus leista kištis į suverenios valstybės santykius su jos piliečiais ir įstatymų leidybą", - BNS sakė R.Lazdin.
Pasak jos, Lietuva yra pasiryžusi dar sykį informuoti, išgirsti nuomonę, tačiau vadinti šį procesą konsultacijomis - "klaidinga ir klaidinanti interpretacija".
"Ministro nuomone, tokios interpretacijos neprisideda kuriant pasitikėjimu grįsto dialogo, kurio Lietuva siekia", - sakė R.Lazdin.
Pasak ministro patarėjos, Švietimo įstatymo pakeitimas vykdomas ir tik tam, kad tautinės mažumos Lietuvoje turėtų dar didesnes galimybes integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
"Ministras apgailestauja, kad aukščiausio lygio pareigūnai negirdi šių argumentų. Vasario pradžioje pasirodžiusi ES Žmogaus teisių agentūros studija aiškiai konstatavo, kad net 42 proc. Lietuvos tautinių mažumų atstovų nurodo nepakankamai gerai mokantys lietuviškai, tai mažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje", - tvirtino R.Lazdin.
"Galimai šis faktas nėra žinomas aukščiausiems pareigūnams, tačiau kasdienius darbus dirbantys Lietuvos diplomatai Lenkijoje pastebi, kad šis faktas paprastai užbaigia diskusiją dėl Lenkijos kaltinimų Lietuvai", - sakė ministro patarėja.
Lenkijos dienraštis "Rzecpospolita" pirmadienį pranešė, esą per susitikimą savaitgalį A.Ažubalis pasiūlė kolegai Radoslawui Sikorskiui perduoti konsultacijoms su Lenkijos puse Švietimo įstatymo projektą, susijusį ir su tautinėmis mažumomis.
Dienraštis citavo URM atstovą spaudai Marciną Bosackį, kuris sakė, jog "pasiūlymas perduoti Lenkijos pusei projektą - yra teigiamas įvykių posūkis ir žingsnis į priekį, kuriant pasitikėjimą Lenkijos ir Lietuvos santykiuose".
Kai kurie lenkų politikai reiškia nepasitenkinimą siūlymais Seime plėsti dalykų dėstymą lietuvių kalba.
Seimas ketvirtadienį planuoja pradėti naujos Švietimo įstatymo redakcijos priėmimą.
Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dabar situacija Lietuvoje gerokai skiriasi nuo padėties Lenkijoje. Tautinių mažumų mokyklose Lenkijoje vidutiniškai 60 proc. pamokų vyksta ne lenkiškai, o 40 proc. lenkų kalba. Tokiose pat mokyklose Lietuvoje proporcija yra 95 proc.lenkų kalba ir tik 5 proc. lietuvių.
Lietuvos vadovai pabrėžia, kad lenkai tokių gerų sąlygų švietimo srityje neturi nė vienoje kitoje užsienio valstybėje - pasaulyje už Lenkijos ribų yra 160 lenkiškų mokyklų ir 100 yra Lietuvoje.
"Geresnių sąlygų niekur pasaulyje lenkams kaip Lietuvoje nėra", - šį mėnesį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.