„Kodėl tada mūsų vaikus medžioja užsienio šalių universitetai? Jeigu jų lygis būtų nepakankamas, kūlvirsčiais grįžtų atgal“, – įsitikinęs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.
Pernai iš 203 šią gimnaziją baigusių abiturientų 14 pasirinko užsienio universitetus.
„Vienas vaikas savarankiškai išmoko japonų kalbą ir įstojo į Tokijo universitetą studijuoti biologijos. Žinau, keli Londone mokosi kinematografijos, keli pakviesti į Kembridžą, yra išvažiavusių į Skandinaviją, Daniją, kitas šalis“, – vardijo R. Dambrauskas.
Lietuviai – ne tokie imlūs?
Buvęs gimnazijų asociacijos prezidentas nemano, kad lietuviai mažiau imlūs mokslui ir jiems reikėtų vietoje trejų metų mokytis ketverius. „Kai kurie mūsų absolventai, studijuojantys informatiką, matematiką, grįžę namo sako, kad pirmame kurse nėra ką veikti. Nesakau, kad visi, bet būna“, – atkreipė dėmesį DELFI pašnekovas.
Vis dėlto, gimnazijos vadovas pripažino, kad pastaraisiais metais kiek prastėjo mokinių motyvacija mokytis, į gimnaziją buvo priimami žmonės su mažesniais vidurkiais.
„Žinau, kyla problemų stojant į techniškųjų universitetų studijų programas, jei vaikai, vienuoliktoje klasėje rinkdamiesi ugdymo planą, nueina lengvesniu keliu, vengia fizikos, chemijos, tačiau pasirenka studijų programas, kur šių dalykų reikia. Tada dėstytojams tenka juos papildomai mokyti. Tačiau bendruosius dalykus mokiniai gerai įsisavinę. Ir jeigu Europoje – studijų trumpinimo tendencijos, manau ir mūsų universitetų studentai pajėgtų mokytis trumpiau, bet intensyviau“, – mano R. Dambrauskas.
3 metų studijos – stiprus koziris
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Ginevičius pripažįsta, kad metais trumpesnė studijų trukmė – stiprus užsienio universitetų koziris.
Tačiau, profesoriaus nuomone, 3 metų bakalauro programa galima tik socialinių mokslų srityje.
„Inžineriniams mokslams tai būtų didžiausia nesąmonė, nes neaišku, kokį specialistą išleistume. Jau dabar gamybininkai skundžiasi, kad inžinieriai mokomi tik ketverius, o ne penkerius metus, kaip anksčiau. Po trijų studijų metų išleisti žmogų į statybų aikštelę būtų pavojinga, nes nežinia, kokią atsakomybę jam būtų galima pavesti“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius.
Jo teigimu, užsienyje specialybės dalykus universitetai pradeda nagrinėti jau pirmame kurse. „O mes iš pradžių studentams teikiame Švietimo ir mokslo ministerijos užfiksuotą didelį bloką visuomenės mokslų. Esame įsprausti į tam tikrus rėmus ir nieko nepadarysi“, – apgailestavo Rektorių konferencijos vadovas.
Paklaustas, kokią matytų išeitį, profesorius sakė, jog reikėtų optimizuoti vidurinio ir universitetinio mokymo sistemas: mokykloje dėstyti daugiau bendrųjų dalykų, kad universitetai galėtų anksčiau pradėti dėstyti specialybės dalykus.
Dėstytojai – tarp kūjo ir priekalo
„Pavyzdžiui, VGTU pirmus metus visi studentai mokosi fizikos, matematikos, chemijos. Ir jeigu studentai prastai paruošti mokykloje, jie masiškai iškrenta.
Dėstytojai skundžiasi studentais, aš baru dėstytojus, kad gal nemoka perteikti medžiagos, tačiau jie – kaip tarp kūjo ir priekalo: belieka arba užsimerkti ir visiems rašyti gerus pažymius, arba didelę dalį išbraukti. O kas bus išbraukus? Situacija nevienareikšmiška ir vienpusiškai vertinti neišeina“, – sakė rektorius.
Nutarus trumpinti studijas, reikėtų dar padidinti jų intensyvumą. „O kaip tą padaryti, jei daugiau nei pusė studentų dirba?“, – klausė R. Ginevičius.
Profesoriaus nuomone, tokioje situacijoje mažiausiai skausmingas sprendimas – laisvas studijų grafikas.
„Kaip Anglijoje, kur yra trys studijų režimai. Vienas žmonėms, kurie universitete gali sėdėti nuo ryto iki vakaro ir studijas baigti laiku. Kiti studijoms skiria mažiau laiko ir mokosi pora metų ilgiau. Treti mokosi dar ilgiau ir dar mažiau intensyviai“, – pateikė pavyzdį DELFI pašnekovas.
Anot R. Ginevičiaus, pas mus studijų trukmė „kieta“, o paskui „universitetai kalti, kad specialistai blogai parengti, nors yra studentų, kurie neina į paskaitas ir tik šiaip taip nusirašydami baigia mokslus“.
„Mes visi esame sudėtingos socialinės situacijos įkaitai: studentai nedirbdami neturėtų galimybės studijuoti, dėstytojai dėl mažų algų turi lakstyti per kelis darbus ir negali pilnai atlikti savo funkcijos ir gauname tai, ką turime. Tačiau dėl to negalima kaltinti vien universitetų, rektorių ar dekanų. Tiesiog tokia mūsų valstybės situacija ir tai reikia suprasti“, – apibendrino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
N.Putinaitė: studijos – ne kursai
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pabrėžė, jog į specialybės dalykus labiau orientuotos kolegijos, o universitetinių studijų tikslas – suteikti platesnį išsilavinimą.
Artimiausiu metu Švietimo ir mokslo ministerija ketina koreguoti bendruosius reikalavimus studijų programoms. Pasak N. Putinaitės, universitetams tai leis įvairiau organizuoti studijų procesą, kad jis būtų labiau pritaikytas prie studijuojančiųjų poreikių.
„Tačiau aišku: jeigu trumpėja studijų laikas, turi didėti jų intensyvumas, nes universitetinės studijos turi būti studijos, o ne šiaip kursai“, – pabrėžė viceministrė.