KTU ir LSMU planuoja jungtuves – gims Lietuvos universitetas

 (71)
Iki 2025 metų – tarp 250 geriausiųjų pasaulio universitetų. Tokį tikslą sau kelia Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai, priėmę strateginį sprendimą konsoliduoti abu universitetus. Naujasis universitetas atkurs istorinį Lietuvos universiteto pavadinimą.
LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas ir KTU rektorius Petras Baršauskas
LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas ir KTU rektorius Petras Baršauskas
© ŠMM

Išsamus universitetų konsolidavimo projektas buvo pristatytas penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje. Numatoma, kad pagrindinės KTU ir LSMU susijungimų veiklos užtruktų apie 3-4 metus po sprendimo jungti universitetus patvirtinimo. Pirmieji studentai į naująjį universitetą būtų priimti 2020 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad pradėtas ir KTU bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų sinergizavimas.

Tikimasi, kad sujungtos mokslo įstaigos užtikrintų patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams, tyrėjams ir gabiausiems regiono studentams bei padėtų realizuoti šalies inovacijų potencialą. Sekant pasaulines tendencijas – šalis turėtų regione lyderiaujantį “comprehensive” (angl. bendrasis) universitetą.

Įgyvendinant susijungimą, siekiama tarpdiscipliniškumo skatinimo, akademinių kompetencijų vystymo ir darbo sąlygų gerinimo, studijų kokybės ir proceso modernizavimo, integruoto ūkio ir administracijos valdymo, infrastruktūros kokybės gerinimo.

KTU ir LSMU vadovai pabrėžia, kad universitetai savo namų darbus jau padarė, tačiau, siekiant įgyvendinti aukštųjų mokyklų susijungimą, dabar būtinas aukščiausios valstybės valdžios palaikymas ir parama.

„Susijungimo keliu jau ne pirmą dešimtmetį eina visa Europa, nes siekiama konsoliduoti išteklius, kelti mokslinių tyrimų ir studijų kokybę, didinti tarptautiškumą. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštojo mokslo institucijų, tuo tarpu Europos Sąjungos šalių vidurkis – 4,6. Ši statistika vienareikšmiškai sako, kad aukštojo mokslo tinklo optimizavimas mūsų šalyje – būtinas, tačiau daug metų nepradedamas vykdyti procesas. Tikimės, kad atsiras politinė valia ir procesas pagaliau pajudės“, – sako KTU rektorius Petras Baršauskas.

„Kiekvienas iš besijungiančių universitetų ir šiandien yra vienas iš lyderių savo srityje, tačiau, sujungę savo mokslo ir studijų potencialą, mes pakilsime į dar aukštesnį lygį, tapdami viena stipriausių aukštųjų mokyklų Baltijos regione. Žinoma, kad šis sudėtingas ir ilgas procesas vyktų sklandžiai, būtina valstybės parama. Valstybė turi investuoti į savo ateitį, pažangą“, – teigia LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.

Abiejų universitetų vadovai pabrėžia, kad pastaraisiais metais KTU ir LSMU yra ne konkurentai, o glaudžiai bendradarbiaujantys partneriai. Abu universitetai prisidėjo prie mokslo ir verslo slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ įsteigimo; 2013 m. inicijavo bendrų mokslinių tyrimų programą sveikatos technologijos ir biotechnologijos tema, finansuojamą iš vidinių institucijų lėšų; kartu su Lietuvos energetikos institutu (LEI) 2014 m. įkūrė Nacionalinį inovacijų ir verslo centrą (KTU NIVC), vienijantį slėnių „Santaka“ bei „Nemunas“ veiklas.

Šiuo metu KTU, LSMU ir VU su užsienio partneriais dirba prie itin svarbaus nacionaliniu mastu sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro „HEALTH-TECH“ steigimo projekto, finansuojamo Europos Komisijos lėšomis.

Universitetai bendradarbiauja ne tik vykdami tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, bet ir vystydami bei įgyvendindami bendras studijų programas: 2015 m. rugsėjį studentai jau pradėjo studijuoti pirmojoje bendroje KTU ir LSMU studijų programoje „Sveikatos informatika“, taip pat parengta nauja „Medicininės chemijos” programa.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

J. Petrauskienė: atlyginimai vienareikšmiškai turi didėti (347)

DELFI konferencijoje apsilankiusi paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų likti 3-5 universitetai. Pokyčių, aiškina ji, taip pat sulauks ir besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose, ir ten dirbantys.

Teismų savivaldoje - nauji nariai (10)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais paskyrė naujus visuomenės atstovus į svarbias teismų savivaldos institucijas - Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.

DELFI konferencijoje – J. Petrauskienė (37)

Ketvirtadienį, 13 valandą, tiesioginėje DELFI konferencijoje lankysis paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Iš pažadų liko tik šnipštas: ekspertė įvertino valdančiųjų planus (261)

Rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai viešai ne kartą skelbė, kad švietimas jiems – prioritetas. Tačiau Seimui pateiktas Vyriausybės programos projektas gali nuvilti tuos, kurie šioje srityje laukia kardinalių pokyčių ir reformų.

Naujoji ministrė pasakė, koks turėtų būti mokytojo atlyginimas (394)

Paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokytojo atlyginimas neturėtų skirtis nuo to, ar jis moko 8, ar 24 vaikus. Kartu ji akcentuoja švietimo kokybės netolygumą.