KTU ir LSMU planuoja jungtuves – gims Lietuvos universitetas

 (71)
Iki 2025 metų – tarp 250 geriausiųjų pasaulio universitetų. Tokį tikslą sau kelia Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai, priėmę strateginį sprendimą konsoliduoti abu universitetus. Naujasis universitetas atkurs istorinį Lietuvos universiteto pavadinimą.
LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas ir KTU rektorius Petras Baršauskas
LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas ir KTU rektorius Petras Baršauskas
© ŠMM

Išsamus universitetų konsolidavimo projektas buvo pristatytas penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje. Numatoma, kad pagrindinės KTU ir LSMU susijungimų veiklos užtruktų apie 3-4 metus po sprendimo jungti universitetus patvirtinimo. Pirmieji studentai į naująjį universitetą būtų priimti 2020 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad pradėtas ir KTU bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų sinergizavimas.

Tikimasi, kad sujungtos mokslo įstaigos užtikrintų patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams, tyrėjams ir gabiausiems regiono studentams bei padėtų realizuoti šalies inovacijų potencialą. Sekant pasaulines tendencijas – šalis turėtų regione lyderiaujantį “comprehensive” (angl. bendrasis) universitetą.

Įgyvendinant susijungimą, siekiama tarpdiscipliniškumo skatinimo, akademinių kompetencijų vystymo ir darbo sąlygų gerinimo, studijų kokybės ir proceso modernizavimo, integruoto ūkio ir administracijos valdymo, infrastruktūros kokybės gerinimo.

KTU ir LSMU vadovai pabrėžia, kad universitetai savo namų darbus jau padarė, tačiau, siekiant įgyvendinti aukštųjų mokyklų susijungimą, dabar būtinas aukščiausios valstybės valdžios palaikymas ir parama.

„Susijungimo keliu jau ne pirmą dešimtmetį eina visa Europa, nes siekiama konsoliduoti išteklius, kelti mokslinių tyrimų ir studijų kokybę, didinti tarptautiškumą. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštojo mokslo institucijų, tuo tarpu Europos Sąjungos šalių vidurkis – 4,6. Ši statistika vienareikšmiškai sako, kad aukštojo mokslo tinklo optimizavimas mūsų šalyje – būtinas, tačiau daug metų nepradedamas vykdyti procesas. Tikimės, kad atsiras politinė valia ir procesas pagaliau pajudės“, – sako KTU rektorius Petras Baršauskas.

„Kiekvienas iš besijungiančių universitetų ir šiandien yra vienas iš lyderių savo srityje, tačiau, sujungę savo mokslo ir studijų potencialą, mes pakilsime į dar aukštesnį lygį, tapdami viena stipriausių aukštųjų mokyklų Baltijos regione. Žinoma, kad šis sudėtingas ir ilgas procesas vyktų sklandžiai, būtina valstybės parama. Valstybė turi investuoti į savo ateitį, pažangą“, – teigia LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.

Abiejų universitetų vadovai pabrėžia, kad pastaraisiais metais KTU ir LSMU yra ne konkurentai, o glaudžiai bendradarbiaujantys partneriai. Abu universitetai prisidėjo prie mokslo ir verslo slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ įsteigimo; 2013 m. inicijavo bendrų mokslinių tyrimų programą sveikatos technologijos ir biotechnologijos tema, finansuojamą iš vidinių institucijų lėšų; kartu su Lietuvos energetikos institutu (LEI) 2014 m. įkūrė Nacionalinį inovacijų ir verslo centrą (KTU NIVC), vienijantį slėnių „Santaka“ bei „Nemunas“ veiklas.

Šiuo metu KTU, LSMU ir VU su užsienio partneriais dirba prie itin svarbaus nacionaliniu mastu sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro „HEALTH-TECH“ steigimo projekto, finansuojamo Europos Komisijos lėšomis.

Universitetai bendradarbiauja ne tik vykdami tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, bet ir vystydami bei įgyvendindami bendras studijų programas: 2015 m. rugsėjį studentai jau pradėjo studijuoti pirmojoje bendroje KTU ir LSMU studijų programoje „Sveikatos informatika“, taip pat parengta nauja „Medicininės chemijos” programa.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Vilniuje planuojama sukurti beveik 1 000 naujų vietų darželiuose (19)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius aplankė naują lopšelio-darželio "Kodėlčiukas" skyrių, kurį nuo šio rugsėjo pradėjo lankyti 117 mažųjų vilniečių.

Paauglių alkoholio vartojimo rodiklis – žemiausias nuo 1995 m. (25)

Pernai apklausus paauglius visoje Europoje paaiškėjo, kad Lietuvoje mažiau nei vidutiniškai kitose šalyse penkiolikmečių ir šešiolikmečių per pastarąjį mėnesį buvo gėrę alkoholio.

Mokytojų nuotaikos niūrios: skaičiuoja, ko neteks (370)

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kils didžiulė teismų banga ir galbūt net bus kreiptasi į Europos Sąjungos teisingumo teismą, sako Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jo teigimu, kitąmet įsigaliosiantys pokyčiai darbo rinkoje skaudžiai paveiks ir mokytojus, kurių gyvenimas gerokai apkars.

Buvęs Karo akademijos viršininkas: mokyklose būtinas savanoriškas karinis parengimas (46)

Šalies mokyklose būtina sudaryti galimybę savanoriškai lankyti karinio parengimo pamokas, teigia buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius.

Prabangioje Vilniaus mokykloje išbūti nebegali nei mokiniai, nei mokytojai (305)

Ateities mokykla pristatytoje Balsių progimnazijoje, kurios išlaikymui Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo 25-erius metus kasmet skirti po maždaug 2 milijonus eurų, nebegali tverti nei vaikai, nei mokytojai.