Kaune telkiasi dvi biomedicinos krypties aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademija (LVA). Šių dviejų aukštųjų mokyklų Senatai jau nutarė sutelkti pajėgas ir bendrai kurti naują universitetą, kuris galėtų vadintis Kauno sveikatos mokslų universitetu. Akademinės bendruomenės įsitikinimu, tai būtų geriausia galimybė išgyventi šiais sunkmečio laikais.
Jungtuvėms lėšos numatytos
Kiekviena aukštoji mokykla pati sprendžia, kas jai geriausia. Jungimosi procesams skatinti ir finansuoti bus naudojamos ES struktūrinių fondų lėšos. Aukštųjų mokyklų infrastruktūrai atnaujinti, tinklui optimizuoti iš ES struktūrinių fondų numatyta 220 mln. Lt, iš kurių 150 mln. skiriama universitetams. Dar tiek pat lėšų numatyta studijų programoms atnaujinti, vidinės kokybės sistemai stiprinti ir kitoms naujovėms. Jau šiais metais bus galima panaudoti iki 160 mln. Lt aukštosioms mokykloms, kurios vykdo vidinius pertvarkymus ar jungiasi.
Pasaulinė praktika rodo, jog jungimasis leidžia sutelkti mokslo ir studijų potencialą, lanksčiau reaguoti į pokyčius, efektyviau naudoti žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, siekti aukštesnės mokslo ir studijų kokybės.
Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius Henrikas Žilinskas teigė, jog galimo universitetų jungimosi žvalgytuvės buvo pradėtos gerokai anksčiau. Jungtuvių scenarijus pirmiausia buvo aptartas su Lietuvos žemės ūkio universitetu. Tačiau viskas taip ir liko tik kalbomis. Taip pat Veterinarijos akademija dėl galimų jungtuvių tarėsi ir su Vytauto Didžiojo universitetu. Deja, irgi nebuvo rasta bendrų sąlyčio taškų.
Tuo tarpu KMU ir LVA vienija daug bendrų fundamentalių katedrų, ypač glaudūs yra KMU ir LVA ryšiai. Šios mokymo įstaigos turi bendrą istoriją – kadaise medikai ir veterinarai mokėsi viename Kauno universiteto fakultete. Abiejose aukštosiose mokyklose mokoma panašių dalykų, tik vienoje mokslo objektas – žmogus, o kitoje – gyvūnas.
KMU iš savo pusės mato galimybių kurti naujas katedras arba jas sujungti, nes kai kuriuos dalykus studijuoja ir būsimieji veterinarai, ir medikai. Tarp tokių disciplinų – fiziologija, histologija ir farmakologija.
LVA rektorius H. Žilinskas mano, kad jungtis turėtų panašaus profilio universitetai, kurie galėtų vienas kitą papildyti. Studijų procesas vyktų efektyviau, nereikėtų dubliuoti kai kurių mokymosi dalykų. Pavyzdžiui, JAV būsimieji veterinarai ir medikai kai kurių bendrų dalykų paskaitas klauso kartu.
Studijos taptų labiau patrauklios
Sveikatos mokslų universiteto įsteigimas leistų racionaliai panaudoti KMU ir LVA turimą infrastruktūrą, žmogiškuosius resursus, ES struktūrinių fondų paramą, medicinos nacionalinę kompleksinę bei gyvūnų sveikatingumo užtikrinimo programas. Naujasis kompetentingas universitetas būtų geriau pastebimas Europos universitetų erdvėje. Be to, susidarytų geresnės galimybės vykdyti tarptautinius, plataus mąsto projektus, didinti studijų tarptautiškumą. Naujam universitetui reikės pačiam išsikovoti tarptautinį pripažinimą. Dideliame panašių mokslų universitete susidarytų daugiau galimybių parengti naujas studijų programas, joms įgyvendinti būtų sujungtas didesnis dėstytojų, mokslo darbuotojų ratas. Studijų programos būtų labiau patrauklios ir perspektyvios.
Naujasis universitetas, turėdamas daugiau medicinos programų, taptų stipriu akademiniu dariniu. Rektorius H. Žilinskas teigė, jog LVA mąsto apie perspektyvas jau dabar, juolab kad situacija ir prognozės nėra itin palankios: demografiniai rodikliai rodo, kad mažės studentų skaičius, be to, žemės ūkio specialybės kasmet tampa vis mažiau populiarios.
Susijungus dviem aukštosioms mokykloms, H. Žilinsko nuomone, daugiausia naudos turėtų studentai – jie gautų geresnės kokybės žinių, turėtų didesnės erdvės eksperimentams.
„Buvo laikai, kai būsimieji medikai pasigaudavo šunį ir operuodavo, kol išmokdavo atlikti operaciją. Dabar tokių galimybių nėra, mokomasi atsižvelgiant į gyvūnų gerovės ir globos įstatymus“, – sakė H. Žilinskas. Susijungus universitetams LVA galėtų veisti gyvulius, pavyzdžiui, mini kiaules, įsteigtų specialius eksperimentinius blokus, nes sąlygos tam jau yra. Tokiose laboratorijose būsimieji gydytojai galėtų mokytis atlikti įvairias operacijas. Tuo tarpu būsimieji veterinarai stebėtų, kaip tam tikras gydymas veikia gyvūnus. Tokie eksperimentai nepažeidžia gyvūnų teisių, nes mokymas vyksta laikantis nustatytų taisyklių.
„Dirbant su gyvūnais naudojama narkozė, kuriamos specialios brangios operacinės, dalį jų turime, tačiau reikėtų įrengti naujų, plėsti mokymosi bazę“, – ateities planus dėstė H. Žilinskas. Be to, LVA turi erdvų vivariumą (patalpa laikyti bandomiesiems gyvūnams), kuris pasitarnautų ne tik veterinarijos studentams, bet ir būsimiesiems gydytojams, kurių kalvėje – KMU – vivariumas yra panaikintas.
Kalbant apie studentų gerovę, LVA su medikais galėtų pasidalyti ne tik šiuolaikinėmis mokomosiomis operacinėmis, kuriomis naudotųsi abiejų aukštųjų mokyklų studentai ir mokslininkai. LVA mielai pasidalytų su būsimaisiais gydytojais ir auditorijomis, bendrabučiais, šiuolaikiniu sporto kompleksu.
Kauno medicinos universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, jog KMU ir LVA jungtuvės – jau subrendęs sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog universitetų jungimosi procesas gali užtrukti apie dvejus metus, dar yra laiko pasirengti geriausiam jungimosi procesui.