Istorijos egzamino rezultatai užminė mįslę

Kodėl pernai istorijos brandos egzamino neišlaikė 11 proc. abiturientų, o šįmet suklupo tik 0, 62 proc.? Viena istorijos mokytoja ekspertė įsitikinusi: egzaminas palengvintas dirbtinai, mat istorikai išsigando likti be darbo.

Kaip trečiadienį paskelbė Nacionalinis egzaminų centras (NEC), šįmet istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 99,38 proc. kandidatų. Pernai tokių tebuvo 89,3 proc.

100 balų įvertinimą gavo 0,3 proc. kandidatų. Visi šimtą balų gavę mokiniai mokėsi išplėstiniu kursu, o 91,7 proc. iš jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus. 61,9 proc. egzaminą išlaikiusių kandidatų surinko nuo 36 iki 85 balų. Palyginti su 2014 m., ne tik pagerėjo egzamino išlaikymo rezultatai, bet ir padidėjo mokinių skaičius, kurie gavo aukščiausius įvertinimus už istorijos valstybinį brandos egzaminą.

„Valdiškas“ egzaminas, kurio neišlaikyti negalima

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkės pavaduotojas Robertas Ramanauskas mano, kad gerus rezultatus galėjo lemti ir geros abiturientų žinios. Jis atkreipia dėmes, kad antrus metus iš eilės egzaminas vertinamas remiantis kriteriniu vertinimu. Jo nuomone, ruošdami vaikus egzaminui, mokytojai, matyt, aiškiai nurodė kriterijus, kaip jie bus vertinami, kokios kompetencijos ir gebėjimai bus tikrinami.

„Kita vertus, pats egzaminas sąlyginai nebuvo sunkus. Mes iškart po egzamino matėme, kad egzaminas buvo labai paprastas, nelabai egzamine matėsi aukštesnio pasiekimų lygio užduočių. Egzaminas pagal sunkumą buvo labai vidutiniškas, nebuvo užduočių, kurios pareikalautų daugiau pagalvojimo, pamąstymo, vertybinių nuostatų pademonstravimo. Tai buvo „valdiškas“ egzaminas, kurio padorus abiturientas tiesiog negali neišlaikyti“, – DELFI sakė Vilniaus Užupio gimnazijos mokytojas metodininkas R. Ramanauskas.

Tuo metu istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė aiškina, kad egzamine vyravo per daug panašaus pobūdžio užduočių, prašančių vien cituoti ir vien remiantis šaltiniais nurodyti, ką šaltinis galvoja. Jos nuomone, trūko užduočių, vertusių dirbti su pačiais šaltiniais: palyginti, rasti prieštaravimų, gilesnės analizės.

„Tokių užduočių akivaizdžiai pritrūko ir egzaminas buvo labiau orientuotas į vidutinį ar žemiau vidutinio moksleivio. Buvo įsivaizduota, kad mokiniai tokie, kokie buvo pernai egzamino neišlaikę. Kyla abejonių, ar egzaminas pakankamai atskleidė tai, ką vaikai turėjo mokėti ir ar pakankamai sugrupavo vaikus į žemesnių, vidutinių ir aukštesnių pasiekimų lygmenis“, – teigė J. Litvinaitė.

Pasak mokytojos ekspertės, užduotys, kaip ir kasmet, tos pačios struktūros, schemos – trūksta originalumo ir proveržio. Nors sausį egzaminų vertintojai konferencijoje svarstė, kaip galima pagerinti egzaminą, jokio proveržio nepasiekta.

Egzamino vertinimo komisijos narė pastebėjo, kad vaikai po egzamino buvo sutrikę, skundėsi negalėję atsiskleisti, parodyti visko, ką moka. „Man gaila, kad istorijos egzamino rengėjai ir egzamino vertinimo komisijos vadovybė leidžia nupiginti istorijos dalyką ir sumažinti jo vertę, prestižą. Kaip ir kalbos, kad istoriją renkasi tik patys silpniausi, kurie niekur kitur nepatenka, neturėtų būti platinamos ir skleidžiamos“, – kalbėjo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė.

Jos nuomone, tai, kad vienais metais egzamino neišlaiko apie 11 proc., o kitais išlaiko beveik visi, mažina pasitikėjimą. J. Litvinaitė siūlo istorijos egzamino organizatoriams ir vadovams pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti, ką jie daro ne taip, kad nėra užtikrinamas stabilus, tvirtas, patikimas egzaminas.

Ekspertė: istorikai išsigando

Kitokią poziciją, kas iš tiesų vyksta su istorijos egzaminu, išdėstė viena sostinės gimnazijos istorijos mokytoja. Dėl galimos istorikų bendruomenės reakcijos ji atsisakė būti įvardinta (DELFI jos pavardė žinoma).

Pasak mokytojos, praėjusiais metais egzaminas buvo rimtas, solidus ir konkretus, tad egzamino neišlaikė 11 proc. abiturientų. „Tada istorikų pasaulyje kilo sąmyšis, kad jie liks be darbo – žmonės rinksis geografijos egzaminą. Galima, aišku, laikyti ir abu, bet jei vaikai renkasi geografiją, reiškia, jie nebelanko istorijos pamokų, o jei nebelanko istorijos pamokų, reiškia, istorikams mokyklose nelieka krūvio“, – aiškina pašnekovė.

Pasak mokytojos, pedagogai paprasčiausiai išsigando liksią be darbo.

„Taip iš istorijos egzamino padaryta parodija, nes jis per lengvas – to negali būti. Tu akivaizdžiai matai, kad vaikui užtenka vien cituoti ir nurašyti, kas yra šaltinyje – neturi galimybės pademonstruoti jokio kūrybinio prado. Egzaminas buvo akivaizdžiai palengvintas vien dėl to, kad istorikai nusprendė nekonkuruoti su kitomis disciplinomis: dabar siekiama, kad vaikai istorijos egzaminą noriai rinktųsi“, – sakė mokytoja ekspertė.

S. Vingelienė: šimtukų nedaug, tad egzaminas nebuvo labai lengvas

„Žiūrėjome, kad istorijos egzamino išlaikymo riba būtų tvarkinga, o jis lengvas nebuvo – šimtukų, kaip informacinių technologijų egzamine, nepasipylė. Šimtukų nėra nė vieno procento, tad negali sakyti, kad egzaminas super lengvas“, – sako NEC direktorė Saulė Vingelienė.

Palyginimui informacinėse technologijose šimtukus gavo net 8,73 proc. kandidatų, tačiau tai lengvai paaiškinama: 64 proc. laikiusiųjų egzaminą buvo tie, kurie semestre turėjo 8,9, 10.

Pasak S. Vingelienės, detalesnė analizė parodė, kad daugelis istorijos egzamino klausimų pagal savo statistines charakteristikas galėtų būti pavyzdiniai: užduotys tikrina tai, ko ir norėta.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šįmet gerais rezultatais išsiskiria ne tik istorija. Šįmet penkių egzaminų išlaikymo procentas padidėjo, dviejų – chemijos ir fizikos – sumažėjo.

„Visi kiti egzaminų rezultatai eina gerėjimo linkme, manau, čia labiausiai suveikė minimalius reikalavimus iliustruojančios užduotys. Mes paskelbėme tokių užduočių pavyzdžius, tada, remiantis jais ir statistika, buvo konstruota išlaikymo dalis užduotyje“, – aiškina S. Vingelienė.

Jos nuomone, tai, kad rezultatai geresni, sąlygojo sutarimas tarp mokytojų, rengėjų ir mokinių, kas yra minimumas.