Iš lietuvių kalbos egzamino pašalintas vienas abiturientas (atnaujinta)Atnaujinta 17.20

 (235)
Pirmadienį iš lietuvių kalbos egzamino pašalintas vienas abiturientas už tai, kad naudojosi mobiliuoju telefonu, žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Šią minutę didesnių nesklandumų nėra“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė ministras.
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Jo teigimu, prieš keletą dienų buvo paskleista neteisinga informacija apie platinamas egzaminų užduotis – nurodyti telefonai arba neegzistavo, arba priklausė niekuo dėtiems žmonėms.

„Tiems, kurie rūpinasi ir jaudinasi, noriu pasakyti, kad valstybė investavo nemažai lėšų ir pastangų, kad būtų užtikrintas slaptumas. Prieš egzaminą ir kelios dienos iki jo buvo paskleista klaidinanti informacija, kurią mes perdavėme atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, buvo reaguota ir aiškintasi. Telefonai, kurie buvo skelbti viešojoje erdvėje, arba neegzistavo, arba buvo „pakišta kiaulė“ nurodant nedraugų numerius, kad jiems būtų skambinama“, – kalbėjo jis.

Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas DELFI patvirtino, kad iš egzamino Vilniuje pašalintas mokinys buvo pasirinkęs mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą.

„Daugiau informacijos kol kas skelbti negalime“, – sakė jis.

Negaus brandos atestato

Iš egzamino pašalintas moksleivis lietuvių kalbos mokyklinį brandos egzaminą turėjo laikyti Vilniaus Mindaugo vidurinėje mokykloje. Jis negalės dalyvauti pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje ir negaus brandos atestato.

„Pakartotinės brandos egzaminų sesijos organizavimo tvarkoje numatyta, kad egzaminą galima laikyti dėl ligos ar kitos ypatingos priežasties praleidus egzaminą. Mokyklinį taip pat galima perlaikyti, tačiau pašalintiems iš egzamino tais pačiais metais galimybių laikyti to paties egzamino nebėra“, - DELFI sakė Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento specialistė Jūratė Vilkončienė.

Specialistės teigimu, mokiniui buvo žinomos egzamino taisyklės, jis pasirašė, kad apie tai buvo informuotas ir sutiko, kad nusižengė tvarkai.

DELFI primena, jog pirmadienį abiturientai ir ankstesnių laidų absolventai laikė visiems privalomą lietuvių kalbos egzaminą.

Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų: beveik 700 eksternų, per 600 buvusių mokinių, beveik 3500 suaugusiųjų mokyklų, apie 9500 profesinių ir žemės ūkio mokyklų, 14,8 tūkst. vidurinių mokyklų ir 20,5 tūkst. gimnazijų mokinių. Pernai egzaminus laikė 50,3 tūkst. kandidatų.

Brandos atestatui gauti 2010 metais pakaks dviejų brandos egzaminų - privalomo lietuvių kalbos ir kito pasirenkamojo, - tačiau stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami aukštesni reikalavimai.

Be privalomojo lietuvių kalbos egzamino, šiais metais populiariausias valstybinis istorijos egzaminas (22,7 tūkst. kandidatų), valstybinis matematikos (22,1 tūkst. kandidatų) ir valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas, kurį laikys 21,4 tūkst. kandidatų.

Iš mokyklinių egzaminų populiariausi geografijos (11,4 tūkst. kandidatų) ir naujai įvestas technologijų (4,7 tūkst.) brandos egzaminas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

S. Skvernelis kritikuoja reformai besipriešinančius universitetus (73)

Premjeras Saulius Skvernelis ragina universitetus neprieštarauti Vyriausybės planams pertvarkyti aukštojo mokslo institucijų tinklą.

Įstatymo pataisa pagelbėtų dvynukų ir trynukų susilaukusioms šeimoms (12)

Siūloma sudaryti vienodas sąlygas gauti išmoką gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai ir pagerinti šeimų, auginančių dvynukus, trynukus ir didesnį skaičių vaikų, gimusių vienu metu ir nesukakusių 2 metų, finansinę padėtį.

Derasi dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo (56)

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir švietimo profsąjungos derasi dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų.

D. Grybauskaitė: turime kalbėti ne apie universitetų kiekį, o studijų kokybę (37)

Lietuvai reikalingų universitetų skaičius paaiškės tuomet, kai bus pradėta reali studijų kokybės reforma, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

S. Skvernelis žada, kad studijos regionuose išliks (21)

Universitetinės studijos regionuose privalo išlikti, bet aukštojo mokslo įstaigos neturi veikti tik dėl to, kad pateisintų savo buvimą, sako premjeras Saulius Skvernelis.