Iš lietuvių kalbos egzamino pašalintas vienas abiturientas (atnaujinta)Atnaujinta 17.20

 (235)
Pirmadienį iš lietuvių kalbos egzamino pašalintas vienas abiturientas už tai, kad naudojosi mobiliuoju telefonu, žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Šią minutę didesnių nesklandumų nėra“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė ministras.
Iš lietuvių kalbos egzamino pašalintas vienas abiturientas (atnaujinta)
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Jo teigimu, prieš keletą dienų buvo paskleista neteisinga informacija apie platinamas egzaminų užduotis – nurodyti telefonai arba neegzistavo, arba priklausė niekuo dėtiems žmonėms.

„Tiems, kurie rūpinasi ir jaudinasi, noriu pasakyti, kad valstybė investavo nemažai lėšų ir pastangų, kad būtų užtikrintas slaptumas. Prieš egzaminą ir kelios dienos iki jo buvo paskleista klaidinanti informacija, kurią mes perdavėme atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, buvo reaguota ir aiškintasi. Telefonai, kurie buvo skelbti viešojoje erdvėje, arba neegzistavo, arba buvo „pakišta kiaulė“ nurodant nedraugų numerius, kad jiems būtų skambinama“, – kalbėjo jis.

Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas DELFI patvirtino, kad iš egzamino Vilniuje pašalintas mokinys buvo pasirinkęs mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą.

„Daugiau informacijos kol kas skelbti negalime“, – sakė jis.

Negaus brandos atestato

Iš egzamino pašalintas moksleivis lietuvių kalbos mokyklinį brandos egzaminą turėjo laikyti Vilniaus Mindaugo vidurinėje mokykloje. Jis negalės dalyvauti pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje ir negaus brandos atestato.

„Pakartotinės brandos egzaminų sesijos organizavimo tvarkoje numatyta, kad egzaminą galima laikyti dėl ligos ar kitos ypatingos priežasties praleidus egzaminą. Mokyklinį taip pat galima perlaikyti, tačiau pašalintiems iš egzamino tais pačiais metais galimybių laikyti to paties egzamino nebėra“, - DELFI sakė Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento specialistė Jūratė Vilkončienė.

Specialistės teigimu, mokiniui buvo žinomos egzamino taisyklės, jis pasirašė, kad apie tai buvo informuotas ir sutiko, kad nusižengė tvarkai.

DELFI primena, jog pirmadienį abiturientai ir ankstesnių laidų absolventai laikė visiems privalomą lietuvių kalbos egzaminą.

Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų: beveik 700 eksternų, per 600 buvusių mokinių, beveik 3500 suaugusiųjų mokyklų, apie 9500 profesinių ir žemės ūkio mokyklų, 14,8 tūkst. vidurinių mokyklų ir 20,5 tūkst. gimnazijų mokinių. Pernai egzaminus laikė 50,3 tūkst. kandidatų.

Brandos atestatui gauti 2010 metais pakaks dviejų brandos egzaminų - privalomo lietuvių kalbos ir kito pasirenkamojo, - tačiau stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami aukštesni reikalavimai.

Be privalomojo lietuvių kalbos egzamino, šiais metais populiariausias valstybinis istorijos egzaminas (22,7 tūkst. kandidatų), valstybinis matematikos (22,1 tūkst. kandidatų) ir valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas, kurį laikys 21,4 tūkst. kandidatų.

Iš mokyklinių egzaminų populiariausi geografijos (11,4 tūkst. kandidatų) ir naujai įvestas technologijų (4,7 tūkst.) brandos egzaminas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Kaip pasityčiojimas: eilėje laukia jau dvi valandas// XXI a. Vilniuje: iš darbų išsiprašę tėvai „gyvoje eilėje“ – jau dvi valandas

Savo vaikus į plaukimo pamokas Vilniaus moksleivių sveikatos centre užrašyti norintys tėvai pirmadienio rytą priversti leisti eilėse.

Išlydėti vaikus į mokyklą — pusė laisvos darbo dienos (2)

Tėvai, kurie augina moksleivį iki 12 metų Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, turės ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo nuo darbo laiko palydėti vaiką į mokyklą, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Švietimo profsąjungų lyderiai premjerui primins jo pažadus (16)

Visų švietimo profesinių sąjungų lyderiai pirmadienį susitinka su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptarti kitų metų biudžetą ir kaip jame bus įgyvendinami Vyriausybės vadovo duoti pažadai.

Emigracija tik didėja: specialybė, kurios atstovams lengvesnis gyvenimas nežadamas (133)

Pernai iš Lietuvos išvyko 44,5 tūkst. žmonių ir tai buvo 8 tūkst. daugiau nei 2014-aisiais. Šiemet – per pirmąjį pusmetį Lietuvą paliko 23 tūkst., o tai 7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Ketvirtadalis nuo karo priglaustų Ukrainos moksleivių ateitį sieja su Lietuva (32)

Ketvirtadalis nuo karo Ukrainos Rytuose pabėgusių ir Lietuvoje laikinai besimokančių ukrainiečių moksleivių savo ateitį sieja su Lietuva, sako Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.