Iš lietuvių kalbos egzamino pašalintas vienas abiturientas (atnaujinta)Atnaujinta 17.20

 (235)
Pirmadienį iš lietuvių kalbos egzamino pašalintas vienas abiturientas už tai, kad naudojosi mobiliuoju telefonu, žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Šią minutę didesnių nesklandumų nėra“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė ministras.
Iš lietuvių kalbos egzamino pašalintas vienas abiturientas (atnaujinta)
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Jo teigimu, prieš keletą dienų buvo paskleista neteisinga informacija apie platinamas egzaminų užduotis – nurodyti telefonai arba neegzistavo, arba priklausė niekuo dėtiems žmonėms.

„Tiems, kurie rūpinasi ir jaudinasi, noriu pasakyti, kad valstybė investavo nemažai lėšų ir pastangų, kad būtų užtikrintas slaptumas. Prieš egzaminą ir kelios dienos iki jo buvo paskleista klaidinanti informacija, kurią mes perdavėme atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, buvo reaguota ir aiškintasi. Telefonai, kurie buvo skelbti viešojoje erdvėje, arba neegzistavo, arba buvo „pakišta kiaulė“ nurodant nedraugų numerius, kad jiems būtų skambinama“, – kalbėjo jis.

Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas DELFI patvirtino, kad iš egzamino Vilniuje pašalintas mokinys buvo pasirinkęs mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą.

„Daugiau informacijos kol kas skelbti negalime“, – sakė jis.

Negaus brandos atestato

Iš egzamino pašalintas moksleivis lietuvių kalbos mokyklinį brandos egzaminą turėjo laikyti Vilniaus Mindaugo vidurinėje mokykloje. Jis negalės dalyvauti pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje ir negaus brandos atestato.

„Pakartotinės brandos egzaminų sesijos organizavimo tvarkoje numatyta, kad egzaminą galima laikyti dėl ligos ar kitos ypatingos priežasties praleidus egzaminą. Mokyklinį taip pat galima perlaikyti, tačiau pašalintiems iš egzamino tais pačiais metais galimybių laikyti to paties egzamino nebėra“, - DELFI sakė Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento specialistė Jūratė Vilkončienė.

Specialistės teigimu, mokiniui buvo žinomos egzamino taisyklės, jis pasirašė, kad apie tai buvo informuotas ir sutiko, kad nusižengė tvarkai.

DELFI primena, jog pirmadienį abiturientai ir ankstesnių laidų absolventai laikė visiems privalomą lietuvių kalbos egzaminą.

Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų: beveik 700 eksternų, per 600 buvusių mokinių, beveik 3500 suaugusiųjų mokyklų, apie 9500 profesinių ir žemės ūkio mokyklų, 14,8 tūkst. vidurinių mokyklų ir 20,5 tūkst. gimnazijų mokinių. Pernai egzaminus laikė 50,3 tūkst. kandidatų.

Brandos atestatui gauti 2010 metais pakaks dviejų brandos egzaminų - privalomo lietuvių kalbos ir kito pasirenkamojo, - tačiau stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami aukštesni reikalavimai.

Be privalomojo lietuvių kalbos egzamino, šiais metais populiariausias valstybinis istorijos egzaminas (22,7 tūkst. kandidatų), valstybinis matematikos (22,1 tūkst. kandidatų) ir valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas, kurį laikys 21,4 tūkst. kandidatų.

Iš mokyklinių egzaminų populiariausi geografijos (11,4 tūkst. kandidatų) ir naujai įvestas technologijų (4,7 tūkst.) brandos egzaminas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Kokios lygos universitetuose svetur studijuoja lietuviai? (7)

Į prestižinių universitetų klubą įstojusius lietuvius galima skaičiuoti vienetais. Iš 15-os Lietuvos mokinių mėgstamiausių aukštųjų mokyklų į pasaulio universitetų šimtuką patenka trys. Populiariausi universitetai, į kuriuos traukia baigusieji gimnazijas Lietuvoje, rikiuojasi 600–700 pasaulinio reitingo vietose. Bet studijos užsienyje prieinamos nesunkiai, ypač kai diplomų malūnų – abejotinos kokybės mokyklų, lengva ranka dalijančių diplomus, – tinklas plečiasi.

J. Petrauskienė: atlyginimai vienareikšmiškai turi didėti (375)

DELFI konferencijoje apsilankiusi paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų likti 3-5 universitetai. Pokyčių, aiškina ji, taip pat sulauks ir besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose, ir ten dirbantys.

Teismų savivaldoje - nauji nariai (10)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais paskyrė naujus visuomenės atstovus į svarbias teismų savivaldos institucijas - Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.

DELFI konferencijoje – J. Petrauskienė (37)

Ketvirtadienį, 13 valandą, tiesioginėje DELFI konferencijoje lankysis paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Iš pažadų liko tik šnipštas: ekspertė įvertino valdančiųjų planus (261)

Rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai viešai ne kartą skelbė, kad švietimas jiems – prioritetas. Tačiau Seimui pateiktas Vyriausybės programos projektas gali nuvilti tuos, kurie šioje srityje laukia kardinalių pokyčių ir reformų.