I. Žalėnienė. Socialiniai ir humanitariniai mokslai: aktualizuoti negalima nurašyti. Kur dėti kablelį?

 (25)
Pastaruoju metu Lietuvoje karštai diskutuojama dėl socialinių ir humanitarinių mokslų reikalingumo. Lyginant su technologiniais mokslais, jie priskiriami prie šalutinių, programuojančių būsimų bedarbių armiją.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Tuo tarpu mokslininkams ir verslui tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje nekyla abejonių, kad posakyje „aktualizuoti negalima nurašyti“ kablelį dėti reikia po pirmojo žodžio. Jie vieningi ir pripažįsta, jog socialinių ir technologinių mokslų takoskyra yra dirbtinė ir akcentuoja šių mokslų integracijos svarbą.

Vieniems kalbant, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai neperspektyvūs, kiti pirštu beda į tokias visuomenės problemas kaip aplinkos išsaugojimas, demografinis augimas, migracija, saugumas, kurie be šių mokslo sričių yra neįveikiami. Europa jau suprato, kad egzistuojančių socialinių problemų vien technologinėmis inovacijomis neišspręsi, todėl vis didesnę reikšmę įgyja socialinės inovacijos, formuojasi nauja socialinių technologijų mokslinių tyrimų kryptis, skatinanti naujus komunikavimo būdus, socialinio ir kultūrinio gyvenimo formas, naujų verslo modelių kūrimąsi, tiesioginės demokratijos sklaidą ir pan. Tikslinga žvelgti plačiau ir suprasti, kad kalbama ne apie tai, kaip atskirti šiuos mokslus, ar kuris mokslas geresnis, o apie tai, kaip skirtingi mokslai, sąveikaudami kartu, turėtų spręsti svarbiausias visuomenės problemas.

Inga Žalėnienė
Inga Žalėnienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl skirtingas disciplinas lipdyti į vieną taip svarbu? Tarpdiscipliniškumas Europos mokslinių tyrimų erdvėje yra tapęs raktiniu žodžiu. Tik skirtingų disciplinų sintezė gali padėti visuomenei atsinaujinti, o žmonijai išlikti ir susikurti gyvenimui tinkamą aplinką. Pavyzdžiui, galime sukurti pačias pažangiausias technologijas, bet jei gyventojai emigruos, nebus kam jomis naudotis. Emigracijos problemos vien technologiniai mokslai negali išspręsti. Tai galima spręsti tik edukuojant visuomenę, priimant palankius teisės aktus, stiprinant patriotiškus jausmus – o visa tai jau yra socialinių mokslų sritis.

Šią savaitę Mykolo Romerio universitete vykusioje konferencijoje „Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai“ aukščiausi už mokslo ir inovacijų politiką atsakingi pareigūnai, mokslininkai diskutavo apie mokslų sintezės svarbą.Konferencijos pabaigoje Europos mokslo tarybos prezidentė prof. dr. Helga Nowotny LR Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui įteikė deklaraciją, kuriai buvo suteiktas Vilniaus vardas. Vilniaus deklaracija bus perduota Europos ministrų tarybai, išplatinta Europos mokslo politikos institucijoms, universitetams ir kitoms suinteresuotoms šalims. Deklaracijoje akcentuojama socialinių ir humanitarinių mokslų svarba moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstai Europos plėtrai, tarpdisciplininio mokslinio požiūrio įgyvendinimo būtinumas būsimojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programoje „Horizontas 2020“.

Lietuvoje pastaruoju metu stebime vis didėjantį nacionalinį ir struktūrinių fondų finansavimą technologiniams bei fiziniams mokslams ir mažėjantį socialiniams ir humanitariniams mokslams nepaisant to, jog Lietuvoje būtent paslaugų sektoriuje sukuriama didžiausia dalis BVP, nematoma arba nenorima matyti socialinių ir humanitarinių mokslų įtakos šiems procesams.

Tikimasi pasiekti lūžio – „Vilniaus deklaracija“ pasiūlė gaires ir principus, kaip efektyviausiai išnaudoti socialinių ir humanitarinių mokslų potencialą ir integruoti juos į bendras Europos strategijas. Šalies mokslininkai viliasi, jog į rekomendacijas bus atsižvelgta ir Lietuvoje, socialiniams ir humanitariniams mokslams skiriant pakankamą dėmesį, taip pat, jog bus teisingai įvertinta, kokią reikšmę socialiniams ir humanitariniams mokslams bei socialinėms inovacijoms teikia Europa ir su kokia disproporcija bei nuvertinimu susiduriame Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Siūloma keisti rektorių rinkimų ir atleidimo tvarką (5)

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša ir prof. Arūnas Gumuliauskas užregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis lemiamas vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme grąžinamas universiteto akademinę bendruomenę atstovaujančiam Senatui.

Psichiatras: atrodo, kad dabar tėvai bijo vaikų (41)

Tėvystės reikia mokytis kaip abėcėlės, tik tada bus galima su vaikais susitvarkyti, jų nebijoti – kartais atrodo, kad vyrauja pedofobija, suaugusieji mano, kad, vos ką nors pasakę vaikams, pateks į kalėjimą.

J. Petrauskienė: dėl aukštojo mokslo reformos reikia diskutuoti (63)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį Seimo pirmininko pristatytą Vytauto Didžiojo universiteto viziją dėl jungimosi sako vertinanti kaip reikalingą diskusiją.

V. Pranckietis: VDU siekis prisijungti kitus universtitetus neprieštarauja Vyriausybės planui (28)

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planas prisijungti kitus universitetus ir tapti nacionaliniu neprieštarauja Vyriausybės paskelbtam aukštųjų mokyklų pertvarkos planui, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Valstiečiai“ siūlo leisti mokyti tik turintiems magistro laipsnį (171)

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ir dar penki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos parlamentarai siūlo, kad mokytojais galėtų dirbti tik magistro laipsnį turintys asmenys.