I. Žalėnienė. Socialiniai ir humanitariniai mokslai: aktualizuoti negalima nurašyti. Kur dėti kablelį?

 (25)
Pastaruoju metu Lietuvoje karštai diskutuojama dėl socialinių ir humanitarinių mokslų reikalingumo. Lyginant su technologiniais mokslais, jie priskiriami prie šalutinių, programuojančių būsimų bedarbių armiją.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Tuo tarpu mokslininkams ir verslui tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje nekyla abejonių, kad posakyje „aktualizuoti negalima nurašyti“ kablelį dėti reikia po pirmojo žodžio. Jie vieningi ir pripažįsta, jog socialinių ir technologinių mokslų takoskyra yra dirbtinė ir akcentuoja šių mokslų integracijos svarbą.

Vieniems kalbant, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai neperspektyvūs, kiti pirštu beda į tokias visuomenės problemas kaip aplinkos išsaugojimas, demografinis augimas, migracija, saugumas, kurie be šių mokslo sričių yra neįveikiami. Europa jau suprato, kad egzistuojančių socialinių problemų vien technologinėmis inovacijomis neišspręsi, todėl vis didesnę reikšmę įgyja socialinės inovacijos, formuojasi nauja socialinių technologijų mokslinių tyrimų kryptis, skatinanti naujus komunikavimo būdus, socialinio ir kultūrinio gyvenimo formas, naujų verslo modelių kūrimąsi, tiesioginės demokratijos sklaidą ir pan. Tikslinga žvelgti plačiau ir suprasti, kad kalbama ne apie tai, kaip atskirti šiuos mokslus, ar kuris mokslas geresnis, o apie tai, kaip skirtingi mokslai, sąveikaudami kartu, turėtų spręsti svarbiausias visuomenės problemas.

Inga Žalėnienė
Inga Žalėnienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl skirtingas disciplinas lipdyti į vieną taip svarbu? Tarpdiscipliniškumas Europos mokslinių tyrimų erdvėje yra tapęs raktiniu žodžiu. Tik skirtingų disciplinų sintezė gali padėti visuomenei atsinaujinti, o žmonijai išlikti ir susikurti gyvenimui tinkamą aplinką. Pavyzdžiui, galime sukurti pačias pažangiausias technologijas, bet jei gyventojai emigruos, nebus kam jomis naudotis. Emigracijos problemos vien technologiniai mokslai negali išspręsti. Tai galima spręsti tik edukuojant visuomenę, priimant palankius teisės aktus, stiprinant patriotiškus jausmus – o visa tai jau yra socialinių mokslų sritis.

Šią savaitę Mykolo Romerio universitete vykusioje konferencijoje „Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai“ aukščiausi už mokslo ir inovacijų politiką atsakingi pareigūnai, mokslininkai diskutavo apie mokslų sintezės svarbą.Konferencijos pabaigoje Europos mokslo tarybos prezidentė prof. dr. Helga Nowotny LR Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui įteikė deklaraciją, kuriai buvo suteiktas Vilniaus vardas. Vilniaus deklaracija bus perduota Europos ministrų tarybai, išplatinta Europos mokslo politikos institucijoms, universitetams ir kitoms suinteresuotoms šalims. Deklaracijoje akcentuojama socialinių ir humanitarinių mokslų svarba moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstai Europos plėtrai, tarpdisciplininio mokslinio požiūrio įgyvendinimo būtinumas būsimojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programoje „Horizontas 2020“.

Lietuvoje pastaruoju metu stebime vis didėjantį nacionalinį ir struktūrinių fondų finansavimą technologiniams bei fiziniams mokslams ir mažėjantį socialiniams ir humanitariniams mokslams nepaisant to, jog Lietuvoje būtent paslaugų sektoriuje sukuriama didžiausia dalis BVP, nematoma arba nenorima matyti socialinių ir humanitarinių mokslų įtakos šiems procesams.

Tikimasi pasiekti lūžio – „Vilniaus deklaracija“ pasiūlė gaires ir principus, kaip efektyviausiai išnaudoti socialinių ir humanitarinių mokslų potencialą ir integruoti juos į bendras Europos strategijas. Šalies mokslininkai viliasi, jog į rekomendacijas bus atsižvelgta ir Lietuvoje, socialiniams ir humanitariniams mokslams skiriant pakankamą dėmesį, taip pat, jog bus teisingai įvertinta, kokią reikšmę socialiniams ir humanitariniams mokslams bei socialinėms inovacijoms teikia Europa ir su kokia disproporcija bei nuvertinimu susiduriame Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Išpeikė supermamyčių auklėjimo būdus: tai ne ugdo, o žaloja (167)

Jei anksčiau vieni lauke lakstydavo dar darželinukai, tai dabar įprasta net ūgtelėjusius paauglius iki mokyklos ar būrelių pavežti.

Skautai sezoną atidarys Lietuvos kultūros sostinėje (7)

Šeštadienį skautai iš visos Lietuvos susiburs Lietuvos kultūros sostinėje Klaipėdoje, kur vyks didžiausias ir laukiamiausias metų skautiškas renginys – Pavasario šventė, skirta skautų globėjo Šv. Jurgio dienai paminėti. Jau 19-tus metus vyksiantis renginys į pajūrį sukvies daugiau nei 1500 skautų, rašoma Lietuvos skautijos pranešime spaudai.

Dėl šio lietuvės talento tautiečiai jos ieško net užjūryje (69)

Kol valdžios įstaigose Lietuvoje verda diskusijos, kaip galų gale sugrąžinti emigravusiuosius, pietinėje Jungtinės Karalystės dalyje esančiame Ekseterio mieste su šeima gyvenanti Gintarė Brenčienė viltis sieja nebe su gimtine.

Įvardijo, kokios studijos gali trukti tik 3 metus: pokyčiai planuojami jau kitąmet (110)

DELFI konferencijoje viešėjusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasidalijo lūkesčiais, kad jau kitąmet bakalauro studijos Lietuvoje gali trumpėti. Planuojama, jos truks 3, o ne 4 metus kaip buvo iki šiol.

Kauniečiai vėl sužibėjo: rideno milžinišką margutį (18)

Žvarbus antrosios Šv. Velykų dienos oras neatbaidė Kauno jaunimo – į Laisvės alėją jie išrideno spalvingą margutį – milžiną, sveriantį daugiau kaip 300 kilogramų.