Bendrovė atkerta, kad studentai patys apšnerkščia bendrabučius, įklotais ir apatiniais užkemša klozetus, tačiau norinčių valyti išmatas ar vėmalus neatsiranda.
Viename VGTU bendrabučių gyvenanti studentė Guoda DELFI skundėsi, kad situacija yra nebevaldoma, o bendrabučių administracijai į tai nusišvilpti. Jos tvirtinimu, švenčių metu bendrabučių administracija, manydama, kad visi studentai išvykę namo, maždaug savaitei atjungė arba smarkiai prisuko šildymą. Dėl to studentams, iškart po Kalėdų grįžusiems į bendrabučius, kambariuose teko kęsti šaltį.
„Dar viena problema yra mokėjimas už bendrabučio paslaugas. Mokėti galima tik „FoxBox“ terminaluose, už šias paslaugas dar tenka mokėti 2,5 Lt. Kito pasirinkimo nėra. Internetu mokėti irgi negalima, todėl kartais studentai negali laiku susimokėti ir dėl to jiems pradedami skaičiuoti delspinigiai“, – piktinasi studentė.
Pašnekovės tvirtinimu, kiekvieną mėnesį kartu su nuomos sąskaita gyventojai turi sumokėti ir už sugadintą bendrabučio inventorių. Pirmuosiuose bendrabučių aukštuose būna iškabinta konkreti informacija, kas sugadinta, kiek už tai reikia mokėti. „Darosi panašu, kad sumas „Economus“ apskaičiuoja pagal kažkokias nerealias formules. Už lifto išvalymą (kelios šiukšlės, buteliai ir pan.) mokėti reikia apie 300 Lt. Sutinku, kad šiukšlinti negalima ir netvarkingų bei neatsakingų studentų tikrai nepalaikau, bet kas per šiukšlės turi būti, kad už jų išvalymą reikėtų mokėti tokias sumas?“, – retoriškai klausė studentė.
Labiausiai ją pribloškė suma už praėjusį mėnesį iš 4-to aukšto dingusį gesintuvą. Esą už gesintuvą reikėjo mokėti 132 Lt, o už jo radimą 5-tame aukšte – 66 Lt. „Už kiekvieną kartą, kai įsijungia priešgaisrinė signalizacija, studentai moka po 103 Lt. Tai jei aš kepu blynus virtuvėje, o būti su atdaru langu šalta, įsijungia signalizacija ir aš kartu su kitais gyventojais moku už „piktybiškai nuspaustą“ priešgaisrinio pavojaus mygtuką“, – skundėsi bendrabučio gyventoja.
Ją taip pat piktina šilto vandens atjungimas. Apie tai esą pranešama arba iš ankstaus ryto, kai studentai dar miega, arba kai vanduo jau atjungtas. „Yra tekę sėdėti kambaryje su šampūnu ant galvos, nes apie vandens tiekimo sustabdymą pranešta apskritai nebuvo“, – sakė Guoda.
Studentė piktinasi ir prastu bendrabučių valymu. Jos tvirtinimu, virtuvėse prakiurę kriauklių vamzdžiai, vanduo bėga ant žemės, į virtuvę reikia eiti su batais, nes šlepetės sušlampa, o vandenį nuo grindų išvalo kartą per savaitę. Esą niekas nesivargina dažnai valyti bendrų dušų – per dieną juose apsilanko apie 60 studentų iš vieno aukšto.
Studentė taip pat tvirtina, kad bendrabučiuose priviso žiurkių. Pasak Guodos, ne naujiena, kad bendrabučiuose būna tarakonų. „Patiems studentams juos naikinti yra nelogiška, nes tarakonai tiesiog iš vieno kambario migruos į kitą, kas dabar ir vyksta. VGTU 5-tame bendrabutyje jau prieš mėnesį, jei ne daugiau, buvo privisę žiurkių. Apie tai buvo pranešta „Economus“, kurie prižadėjo kenkėjus išnaikinti dar prieš mėnesį. Žiurkių rasta tiek aukštų koridoriuose, tiek virtuvėse“, – pasakoja studentė, klausianti, kodėl turi gyventi kaip sąvartyne. Ji kelia klausimą, kur dingsta studentų sumokėti pinigai už bendrabučius, jei bendrabutyje nėra net minimalios tvarkos.
Bendrovė: norinčių valyti svetimas išmatas ar vėmalus neatsiranda
Bendrovės „Economus“ direktorius Mindaugas Jokimčius DELFI pateiktuose atsakymuose atrėmė visus studentės priekaištus ir pateikė savą situacijos vertinimą.
M. Jokimčius tvirtina, kad bendrovė tik prižiūri bendrą šilumos tiekimo sistemą ir užtikrina tinkamą jos veikimą. Šildymo temperatūrą nustato ir reguliuoja VGTU specialistai.
Direktorius atremia ir priekaištus dėl apmokėjimo už bendrabučius būdo. Jo teigimu, kadangi bendrabučiuose gyvena beveik 2,5 tūkstančio studentų, administruoti ir sutikrinti kiekvieno iš jų mokėjimą yra tikrai nelengva. „Naudojant „FoxBox“ mokėjimo terminalus, kiekvienas studentas mokėdamas nurodo savo mokėtojo kodą ir tokiu būdu visi mokėjimai automatiškai keliauja į buhalterinę programą. Todėl tiek administracija, tiek studentas pasiteiravęs visada gali pamatyti, kada kokį mokėjimą atliko“, – sako M. Jokimčius.
„Economus“ taip pat teisinasi dėl liftų valymo. Kaip teigiama atsakyme, už lifto valymą niekada nebuvo išrašyta 300 Lt suma – paprastai yra taikomas 160 Lt valymo įkainis. M. Jokimčiaus teigimu, papildomas valymas niekada nebūna užsakomas dėl kelių butelių ar keleto šiukšlių.
„Papildomas valymas dažniausiai skaičiuojamas valant vėmalus, fekalijas, sienų išterliojimus maistu, išpurkštus po patalpas gesintuvus ar apšnerkštus stogelius. Visada skatiname studentus pranešti administracijai apie šiukšlintojus, kad suma už valymą būtų išrašyta ne visam aukštui, o tik konkrečiam asmeniui. Beje, ne kartą siūlėme gyventojams patiems išsivalyti pridergimus, tačiau norinčių valyti svetimas išmatas ar vėmalus neatsiranda“, – teigia „Economus“ vadovas.
Jo tvirtinimu, studentės pareiškimai apie dingusį ir rastą gesintuvus – du visiškai nesusiję atvejai. Pašnekovas aiškina, kad ketvirtame aukšte buvo pavogtas gesintuvas, todėl „Economus“ nupirko naują. Penktame aukšte buvo rastas išpurkštas gesintuvas. Vėliau šis gesintuvas buvo išvežtas pripildyti ir patikrinti, ar yra tinkamas naudoti. Už tai esą ir buvo išrašyta visai kita suma.
M. Jokimčiaus teigimu, studentės aprašyta situacija su priešgaisrine signalizacija visiškai neatitinka realybės. Jis ragina skirti priešgaisrinę sistemą, paremtą dūmų aptikimo davikliais, kuri suveikia automatiškai, pajutusi dūmus, bei sistemą, kai sirenos įsijungia paspaudus priešgaisrinio pavojaus mygtuką. „Šiuos mygtukus gali paspausti bet kuris asmuo, pastebėjęs gaisro pavojų. „Economus“ nerenka jokių baudų už suveikusius dūmų aptikimo daviklius. Į visus tokius suveikimus yra reaguojama, gyventojai perspėjami išvėdinti patalpas ir būti atsargesni. Papildoma sąskaita išrašoma tik už melagingą priešgaisrinio pavojaus mygtuko paspaudimą, nes tokiu atveju turi atvykti specialistas, atlikti patikrinimą ir atstatyti sistemą“, – dėstė pašnekovas.
Bendrovė aiškina, kad apie planinius vandens atjungimus studentai yra iš anksto informuojami internetu, elektroniniu paštu ir pranešimais skelbimų lentose. Visais kitais atvejais vanduo yra atjungiamas dėl įvykusios vandentiekio avarijos, kai laukti nėra kada. Tačiau net ir tokiais atvejais bendrovė tikina informuojanti gyventojus apie susidariusią padėtį ir nurodanti, kada vanduo turėtų vėl atsirasti.
M. Jokimčius atremia priekaištus ir dėl patalpų valymo. Jo teigimu, visos bendrabučių bendro naudojimosi patalpos, įskaitant virtuves ir dušines, yra valomos kartą per dieną. Viename bendrabučio aukšte gyvena apie 60 studentų, kurie naudojasi dvejomis atskiromis dušinėmis. „Didelė problema ta, kad gyventojai dažnai į dušinės patalpas eina su tais pačiais batais, kuriais buvo ir lauke. Todėl net ir išvalytos patalpos vėl išpurvinamos“, – sako „Economus“ vadovas. Jo teigimu, jei darbuotojai pastebi ar gauna pranešimą, kad trūkęs vamzdis ir teka vanduo, problema sprendžiama nedelsiant. O po to visada yra pranešama valytojai, kad išvalytų susikaupusį vandenį. „Dažnai pasitaiko kita problema, kai gyventojai maisto likučiais ir riebalais visiškai užkemša kriaukles. Tokiu atveju, kam nors palikus tekantį vandenį, šis gali pradėti tekėti ir ant grindų. Panašiai nutinka ir su tualetais, kurie užkemšami moteriškos higienos priemonėmis, popieriumi, laikraščiais ar net apatiniais“, – sako M. Jokimčius.
„Economus“ pripažįsta, kad atėjus žiemai visada opi problema yra kenkėjai. Bendrovė sudariusi sutartį su iena lyderiaujančių kenkėjų kontrolės įmonių Lietuvoje„Dezinfa“. „Reikia suprasti, jog kenkėjų išnaikinti per vieną dieną yra neįmanoma, tačiau yra imamasi visų priemonių, kad šie kenkėjai dingtų. Tarakonai yra naikinami specialiais tepalais, kurie nepavojingi žmogui, bet mirtini kenkėjams. Paragavęs tepalo, tarakonas miršta per maždaug dvi savaites. Tai daug efektyviau negu purškimas chemikalais. Žiurkės buvo išnaikintos naudojant specialius nuodus bei namelius su klijais. „Economus“ turi visus kenkėjų kontrolės žurnalus, kuriuose fiksuojami, kokie ir kur buvo atlikti darbai“, – dėstė M. Jokimčius.
Kaip studentų netvarkingumo įrodymą, „Economus“ pateikė keletą nuotraukų iš VGTU bendrabučių kasdienybės:
Apie VGTU studentų nesutarimus su „Economus“ DELFI rašė ir anksčiau. Tąkart teko įsikišti ir rektoriui.