Kaunietis Rytis Valionis prašymui užpildyti nepagailėjo viso pusdienio – tiek užtruko ne užpildyti prašymą, o pasigilinti į teisės aktus, išsinagrinėti lenteles su studijų programomis ir konkursinio balo koeficientais.
Tikslumą mėgstantis abiturientas įsitikinęs, kad racionaliai užpildyti prašymą Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje lengviau „matematinio“, logiško mąstymo moksleiviams ir tiems, kurie visiškai aiškiai žino, ką ir kur studijuos.
Tuo tarpu tiems, kurie viską daro intuityviai, sprendimus grindžia emocijomis, ilgai svarsto ar mėgsta atidėti paskutinei minutei, prašymas ir apskritai stojamasis laikotarpis gali tapti galvosūkiu su ne iki galo išnaudotomis galimybėmis.
Iš tiesų, sutrikę moksleiviai kreipiasi netgi į astrologus. Viename populiarių šios srities portalų pastarosiomis savaitėmis pastebimai pagausėjo jaunimo prašymų patarti, kokią specialybę rinktis.
„Man prašymo pildymas labiausiai priminė žaidimą šachmatais: visos figūros juda skirtingai, o ėjimus reikia gerai apgalvoti. Rašydamas kiekvieną eilutę, gali bandyti šiek tiek numatyti galimybes ir apskaičiuoti ėjimus į priekį“, – sakė R.Valionis.
Sistema leis ir „pažaisti“
Dabar abiturientas laukia brandos egzaminų rezultatų: kai šie duomenys po liepos 12 dienos bus įkelti į LAMA BPO sistemą, atsiras dar viena galimybė – prašyme įrašant vis kitas studijų programas, pamatyti konkretų tai programai apskaičiuotą savo konkursinį balą ir pagal ankstesnių metų priėmimo į rezultatus palyginti, kiek galėtų būti galimybių įstoti į vieną ar kitą programą šiemet.
Prašymą iki kone iki pat liepos pabaigos galima koreguoti kiek nori kartų: galios tas pasirinkimų sąrašas, kuris liks liepos 23 dieną 17 valandą.
Tačiau tai, kad bendrojo priėmimo sistema leis šitaip „žaisti“ ir „pasimatuoti“ skirtingus stojimo variantus, žino anaiptol ne visi abiturientai.
„Kai kurie mano pažįstami nelabai žinojo, kaip rinktis studijų programas, jei dar neaiškūs brandos egzaminų rezultatai. Nemažai, rinkdamiesi studijų programą su valstybės finansuojama arba nefinansuojama vieta, net nesigilino į trečią galimybę – studijų stipendiją: atseit, nežinau, kas čia, reikės kur nors paklausti. Bet paskui taip ir nepaklausia“, – pasakojo vaikinas.
Kuo panašu į šachmatus?
Iš tiesų, kiekvieno stojančiojo žingsnius LAMA BPO sistemoje riboja tam tikros taisyklės ir sąlygos, laisviau judėti gali, tik kai jas žinai. Pavyzdžiui, vienas pagrindinių apribojimų: jei nelaikei valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, negali pretenduoti į universitetines studijas.
Nelaikius valstybinio egzamino to dalyko, kuris pasirinktoje studijų kryptyje laikomas pagrindiniu (tarkime, medicinos studijų kryptyje – biologija), negalima konkuruoti dėl valstybės finansuojamos vietos.
Stojančiojo prašymas nagrinėjamas iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę. Pageidavimus reikia išdėstyti pirmumo tvarka. Kai sistemai nagrinėjant prašymą atrandama ta studijų programa, kurios konkursinio balo pakankama gauti valstybės finansuojamai vietai, prašymas toliau nebenagrinėjamas.
Jei pakvietė į pirmuoju pageidavimu įrašytą valstybės finansuojamą vietą, jos atsisakius nebegalima dalyvauti antrajame priėmimo etape, tik papildomame.
Pirmajame priėmimo etape nelabai svarbu, kurioje pageidavimų sąrašo vietoje įterpti pageidavimą dėl valstybės finansuojamos, o kurioje – dėl nefinansuojamos vietos. O štai antrajame etape jau bus teikiamas tik vienas kvietimas, ir tada jau bus labai svarbu, kaip prašyme išdėstytos nefinansuojamos ir finansuojamos vietos.
Kaip jas įrašyti, priklauso nuo to, kas svarbiau stojant: gauti kvietimą į labiausiai pageidaujamą studijų programą, net jei tektų už ją mokėti, – ar apskritai gauti valstybės finansavimą, tegu ir mažiau pageidaujamoje studijų programoje.
Kaip rikiuoti pasirinkimų sąrašą?
„Pirma išvardinkite ten, kur labiausiai pageidaujate. Paskui – kur galbūt stotumėte. Ir vieną kitą pasilikite atsarginį variantą, ypač jei jaučiate, kad konkursinis balas bus „slidokas“.
Tada galima dėl viso pikto įrašyti ir ištęstines studijas. Nes jei taip atsitiks, kad konkursinio balo nepakaks nuolatinėms studijoms, ištęstinės nėra bloga išeitis, juolab kad daugelyje universitetų iš jų įmanoma pereiti į nuolatines“, – viename iš susitikimų su abiturientais patarė LAMA BPO valdybos pirmininko pavaduotojas Saulius Bugailiškis.
Taigi, turint kokią savo svajonių studijų programą, tarkime, molekulinę biologiją, būtent ją reikėtų ir rašyti pirmuoju pageidavimu, pažymint valstybės finansuojamą vietą. Antruoju pageidavimu būtų galima žymėti kokią panašią, tarkime, maisto studijų programą – jei pirmajam pasirinkimui konkursinio balo nepakaktų, tai būtų alternatyva siekti valstybės finansavimo.
Ką rašyti trečiuoju numeriu? Negavus kvietimo studijuoti į pirmuoju ir antruoju pasirinkimu įrašytą programą, bet būtinai norint patekti į pasirinktą studijų programą, jei esi pasiryžęs mokėti pinigus, tai trečiuoju numeriu galima įrašyti norimą studijų programą valstybės nefinansuojamoje vietoje. Jei konkursinio balo pakaks, žemiau įrašytų programų sistema nenagrinės.
Kitaip atrodys pageidavimų sąrašas, neturint vienos konkrečios svajonių studijų programos ir, tarkime, pageidaujant įstoti vien į valstybės finansuojamą vietą. Tokiu atveju prašyme reikėtų išdėstyti visas finansuojamas programas iš eilės – nuo labiausiai iki mažiausiai pageidaujamos, o atsargai, jei jau kartais nebūtų nė vieno pakvietimo į valstybės finansuojamą vietą, reikėtų numatyti bent vieną kitą studijų programą nefinansuojamoje vietoje.
Prie galimybės yra ir sąlygų
Mūsų kalbintas R.Valionis trečiuoju pageidavimu įrašė studijų programą valstybės nefinansuojamoje vietoje – su studijų stipendija.
Mat šiemet stojant į valstybines aukštąsias mokyklas galima rinktis 3 galimybes: valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą su studijų stipendija arba nefinansuojamą –be studijų stipendijos, o stojant į nevalstybines, pasirinkimo galimybės išlieka dvi: nefinansuojama vieta su arba be studijų stipendijos.
Konkursinis balas nefinansuojamoms vietoms su studijų stipendija ir be jos skaičiuojamas tas pats, bet nurodžius dar ir studijų stipendiją, atsiranda proga dalyvauti ir šių lėšų dalybose.
Bet šiuo atveju konkretus abiturientas rinkosi fizinius mokslus, kuriems šiemet Vyriausybė skyrė 2 mln. 708 tūkst. litų valstybės finansuojamoms vietoms ir 27 studijų stipendijas. Fizinių mokslų studijų sričiai šiemet numatyta 1 tūkst. 166 vietos. Taip pat studijų stipendijos skirtos humanitarinių (18) ir socialinių (224) mokslų sritims.
Tuo tarpu biomedicinos mokslams skirta 2mln. 566 tūkst. litų valstybės finansuojamoms vietoms, neskirta studijų stipendijų, bet kai kurioms studijų programoms, kaip visuomenės sveikata, yra tikslinio studijų finansavimo galimybė.
Švietimo ir mokslo ministerija yra skelbusi, jog šiemet valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,8 tūkst. pirmakursių, apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją.
Kiekviena iš šių galimybių turi savų sąlygų. Valstybės finansuojamos vietos galima netekti prastai mokantis. Studijų stipendija skiriama ne visoms programoms, jei studijų kaina aukštesnė, gali tekti primokėti iš savo kišenės. Tikslinio finansavimo atveju gali tekti atidirbti trejus metus.
„Jei šią kryžkelę, kai renkiesi profesiją, pereini teisingai – tavo gyvenime atsiranda šansas aštuonias darbo valandas gerai jaustis – nes dirbsi mėgiamą darbą. Ne veltui Konfucijus jau prieš keletą tūkstančių metų sakė: susirask mėgiamą darbą – ir nuo tos dienos tau nereikės dirbti“, – šmaikštavo LAMA BPO valdybos narys Albinas Pugevičius.
Plačiau skaitykite www.kurstoti.lt.
