DELFI komentarų rubrikoje pasisakančių moksleivių nuomone, birželio 8 d. - netinkamas laikas perlaikyti lietuvių k. egzaminą, nes birželio 7 dieną vyksta istorijos, o birželio 9 dieną turėjo vykti – fizikos valstybiniai egzaminai. "Abiturientai negali išlaikyti tokio krūvio, todėl perlaikymo data turi būti pakeista“, - DELFI komentaruose argumentavo moksleiviai.
Sprendimas perlaikyti lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą priimtas pasklidus informacijai, kad dalis abiturientų iš anksto turėjo lietuvių kalbos testo užduotis, kurias po vidurnakčio buvo galima įsigyti už šimtą ar kelias dešimtis litų, o paryčiais – kone už dyką.
„Šis perlaikymas bus pamoka visuomenei“, - teigė švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas, ministerijos vardu atsiprašęs visų sąžiningai egzaminą laikiusių abiturientų, kurie dėl pastarųjų dienų įvykių patyrė daug nerimo.
„Tai, kad valstybinių egzaminų užduot paviešintos prieš egzaminą, demoralizuoja jaunimą, kuris nebepasitiki teisiniais ir politiniais valstybės principais“, - kalbėjo ministras.
Susitikimuose su jaunimu, mokytojais, politikas teigė priėjęs visiems bendros išvados – mokykla nėra ir negali būti ta vieta, kur perkama ir parduodama, „ji privalo išsaugoti aukščiausias vertybes, ir mes privalome apsaugoti mokinius nuo nesąžiningumo. Sąžiningai laikę egzaminus neturi nukentėti dėl tų, kurie tai darė nesąžiningai“.
Paklaustas, kokiu būdu galėjo nutekėti informacija apie valstybinio egzamino užduotis R.Motuzas DELFI teigė, jog gali būti tik trys informacijos nutekėjimo šaltiniai – Nacionalinio egzaminų centro spaustuvė, kelias nuo Vilniaus iki konkrečios savivaldybės ir trečias variantas - ar vokas su užduotimis nebuvo atplėštas pakeliui nuo savivaldybės iki mokyklos. Ar kuris nors iš jų pasirinktas, aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
„Žinoma, kažkurioje stadijoje kažkoks konkretus žmogus buvo nesąžiningas“, - konstatavo ministras, pridurdamas, jog atsakomybė už tai tenka ministerijai ir Nacionaliniam egzaminų centrui.
„Iki šiol buvo teigiama, jog valstybių egzaminų užduočių sužinoti, o juolab nusipirkti neįmanoma, tačiau pastarųjų dienų įvykiai parodė, jog ir tuo nebegalime pasitikėti. Lietuvoje galima nusipirkti viską - nuo pilietybės iki egzamino“, - DELFI sakė Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas Justas Poderys.
Vilniaus „Gabijos“ gimnazijos direktorę Danutę Šukienę informacijos nutekinimas pritrenkė savo įžūlumu . „Tai buvo ne valandą ir ne dvi planuota akcija, kuriai kruopščiai pasirengta. Stebina, kad ji taip greitai apėmė visą Lietuvą, informacijos sklaida vyko labai organizuotai“, - konstatavo mokytoja.
Direktorės nuomone, valstybinio egzamino slaptumu mokiniai tikrai tikėjo, tačiau dabar tas tikėjimas susvyravo. „Jei neišsiaiškinsim, jei nurašysim tą faktą kaip nesėkmę, gali susvyruoti ir pilietinė sąmonė - ar mokyklų bendruomenės galės pasitikėti institucijomis, kurios rengia egzaminus?“, - klausė pedagogė.
Anot D.Šukienės, pasitikėjimas užduočių slaptumu turi grįžti ir per tai, kad imamasi tokio griežto sprendimo kaip egzamino perlaikymas.
Nacionalinis egzaminų centras penktadienį išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad galutinės istorijos ir anglų kalbos valstybinių brandos egzaminų užduotys dar neišspausdintos. Taip siekiama paneigti pasklidusius gandus dėl informacijos nutekinimo.
Valstybiniai egzaminai pradėti organizuoti prieš 8 metus. Prieš tai abiturientai laikė abitūros egzaminus ir stojamuosius į universitetus, aukštesniąsias ir profesines mokyklas.
Dabar stojamųjų į universitetus ir Vilniaus kolegiją, išsskyrus į kai kurias specialybes, nebeliko - dėl pasirinktos studijų vietos bendrojo lavinimo mokyklų absolventai konkuruoja pagal konkursinius balus, kuriuos sudaro valstybinių egzaminų ir atskirų dalykų metiniai vertinimai.