Vilniaus Universiteto Sociologijos katedros vedėjas Arūnas Poviliūnas ir jo vadovaujami studentai apklausė 419 dešimtos klasės Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių ir pakartojo prieš dešimt metų atliktą tyrimą, kuris suteikė galimybę įvertinti Lietuvos mokinių istorinės sąmonės kaitą.
Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog Lietuvos mokiniai tapo didesniais individualistais, akivaizdžiai išaugo asmeninių interesų svarba: svarbesni tapo draugai, sėkminga karjera, turtas ir pinigai, asmeninio gyvenimo sėkmė. Mokinius mažiau domina visuomeninės problemos.
Mažiau vertinamas ir žmonių solidarumas. Be to, Lietuvos jaunimas iš Europos šalių išsiskiria didesniu turto ir pinigų vertinimu, pagal kurį lietuvaičiai užima antrąją vietą Europoje. O pagal solidarumo su vargšais svarbą Lietuvos mokiniai atsiduria Europos sąrašo gale.
Mažėja jaunuolių dėmesys vietinei, savo krašto, senosios Lietuvos istorijai, drauge auga dėmesys naujųjų ir naujausiųjų laikų istorijai, šių dienų aktualijoms. Per dešimtmetį išaugo susidomėjimas karais, diktatūromis ir demokratija.
Etninius vertinimus ir nacionalinio išskirtinumo jausmą vis labiau keičia vertinimai, akcentuojantys visuotines žmogaus teises. Sustiprėjo optimistinis požiūris į istoriją: vis daugiau mokinių mano, kad istorijos tėkmėje viskas eina geryn.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, tikėtina, jog Lietuvos, Europos ir asmeninė mokinių vizija po 40 metų tarpusavyje yra susijusios. Vizijoje dominuoja demokratijos, taikos, gerbūvio, socialinio stabilumo aspektai.
Ką mokiniai veikia istorijos pamokose
Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog istorijos pamokose vyrauja mokytojų pasakojimai, darbas su vadovėliais bei pratybų sąsiuviniais. Lyginant su 1995 metais atliktais tyrimais, ženkliai padidėjo darbas su istoriniais šaltiniais.
Mokiniai ypatingai pasitiki dokumentiniais filmais, muziejais, istorinėmis vietovėmis, tačiau pamokose tam neskiriamas didesnis dėmesys.
Mokiniai labiau vertina neakademinį istorijos pateikimą, kai istorija yra pateikiama kaip vis kitoks pasakojimas. Tačiau jų pasitikėjimas skirtas tiems dalykams, kurie akademiniu požiūriu tarsi yra laikomi neginčytinais ir teisingais.
Anot tyrimą atlikusių studentų, padidėjęs dėmesys globaliems dalykams, dėmesio, skiriamo šeimos istorijai sąskaita, skatina daryti prielaidą, kad „mes vakarėjame“.