„Mūsų moksleiviai - beraščiai!“ - tokį pasibaisėjimo šūksnį buvo galima išgirsti po šiemet itin nesėkmingo gimtosios lietuvių kalbos valstybinio egzamino (testo). Jo neišlaikė kas šeštas -16,4 proc. šalies abiturientų. Iš 880 Klaipėdoje laikiusiųjų nepasisekė 100 abiturientų, arba 11,3 proc. (pernai neišlaikė 7,9 proc.). Tačiau uostamiesčio pedagogai nemano, kad dėl to kaltos užsienio kalbos. Jų Klaipėdos mokyklose ir gimnazijose - tikras margumynas.
Štai pirmojoje Klaipėdoje lietuvių mokykloje - Vytauto Didžiojo gimnazijoje galima mokytis rusų, švedų, anglų, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbų.
Greta anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų katalikiškos pakraipos P.Mašioto vidurinėje mokykloje naujaisiais mokslo metais atsirado dar ir italų kalba. „Patys moksleiviai jos užsinorėjo, nes susidraugavome su viena Italijos mokykla“, - paaiškino direktorė Janina Grigienė. Ji priminė, kad anksčiau vaikus bandyta mokyti ir suomių kalbos, kuri mokykloje neprigijo.
Kalba lotyniškai
Šiemet ir rusakalbiams buvo nesėkmingas valstybinės lietuvių kalbos egzaminas. Klaipėdoje jį laikė 278, neišlaikė 31 abiturientas. Tai sudarė 11,5 proc. (pernai – 5,3 proc.) moksleivių.
Uostamiestyje, kuriame nemažai rusakalbių gyventojų, veikia viena rusų gimnazija - „Aitvaro“. „Buvome pradėję mokyti lenkų kalbos, bet ji neprigijo“, - prisiminė direktorės pavaduotoja ugdymui Janina Malinovskaja, pridūrusi, kad dabar gimnazistai gali rinktis iš margos užsienio kalbų pasiūlos: anglų, vokiečių, ispanų, lotynų, prancūzų. Pedagogė pastebėjo, kad prastėja moksleivių rusų kalbos, kuri jiems yra gimtoji, žinios.
Mažiau skaito
J.Grigienė ir J.Malinovskaja lietuvių bei rusų moksleivių neraštingumą aiškina tuo, kad dabartinis jaunimas mažiau skaito, be to, vaikų kalbą neigiamai veikia kompiuterizacija.
Klaipėdos mokyklose ir gimnazijose anglų kalba yra populiariausia. „Tarp moksleivių ir jų tėvų įsigalėjo stereotipas: jei mokėsi anglų kalbą, gyvenime nepražūsi“, - teigė J.Malinovskaja. Ji pastebėjo, kad moksleiviai vis dažniau į savo šnekamąją kalbą įterpia angliškų žodžių, tačiau pedagogė užsienio kalbų mokėjimą iš esmės vertina teigiamai.
„Kuo daugiau mokėsi užsienio kalbų, tuo labiau įvertinsi savo gimtąją kalbą“, - panašiai mano ir J.Grigienė.
Reikalai prastėja
„Šių metų valstybinio gimtosios kalbos egzamino reikalavimai buvo supaprastinti, bet vis tiek neišlaikiusių abiturientų buvo daugiau. Tai rodo, kad gimtosios kalbos reikalai prastėja“, - neslėpė nerimo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas A.Drukteinis. „Kad jaunimas prasčiau moka savo kalbą, matosi ir iš mūsų studentų lituanistų“, - pridūrė docentas. Jį stebina, kiek daug akį badančių neraštingumo pavyzdžių mūsų kasdieniame gyvenime. Štai nueini į kapines. Skaitai antkapių užrašus. „Klaidos, kurios buvo XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje, pasikartoja ir šiandien, XXI amžiuje. Pavyzdžiui, skaitome „Ilsisi Dirmeikei“ arba matome didžiąsias I raides su taškais, “, - pasakojo A.Drukteinis. Jo nuomone, užsienio kalbų mokymasis netrukdo gimtosios kalbos mokymuisi. „Atvirkščiai: kuo daugiau žmogus įgauna filologinio išsilavinimo, tuo lengviau lyginti. O geriausia mokytis, kai lygini kalbų sistemas“, - teigė kalbininkas.
Keikiasi rusiškai
Kur slypi toji prastėjančio gimtosios kalbos mokėjimo priežastis? A.Drukteinis įžvelgia visą priežasčių grupę. Docentas primena ir mūsų sumaterialėjimą, ir pakitusį gyvenimo būdą, kuomet vieną geriausių raštingumo mokytojų - knygą pakeičia televizorius ar kompiuteris. Docentas meta akmenuką ir į Lietuvos švietimo reformos daržą. Vaikui, priverstam pereiti iš vienos mokyklos į kitą, nėra lengva suvokti skirtingų mokytojų lituanistų darbo stilių.
Iki šiol juntame neigiamą sovietmečio palikimą, kai greta lietuvių kalbos buvo stipri, konkuruojanti rusų kalba. Slavų kilmės keiksmažodžiai ir kiti žodelyčiai gyvuoja daugiausiai buitinės kalbos terpėje, kurioje vis daugiau atsiranda anglų kalbos žodžių. Geriausias pavyzdys - kone savu tapęs „okei!“.
Menkina kalbą
A.Drukteiniui neramu dėl Lietuvoje įsigalinčio požiūrio į anglų kalbą. Ji - nebe vien konkurentė gimtajai kalbai. Ne vienas Lietuvos gyventojas anglų kalbą laiko vertingesne už savo gimtąją kalbą. „Klaipėdoje buvo „Skandalas“, kuris tapo restoranu „West Side“, - ironiškai šyptelėjo docentas. Jis priminė kilusį nemažą triukšmą, kai sostinės valdininkai užsimanė vertinti Lietuvos mokslininkų lygį pagal jų darbus, išspausdintus anglų kalba.
Kaip pavojingą reiškinį A. Drukteinis vertina kai kurių Lietuvos mokyklų planus vyresniųjų klasių moksleiviams angliškai dėstyti geografiją ar istoriją. „Žinoma, vaikai geriau išmoks anglų kalbos, bet ko tada verta mūsų kalba?“ – piktinosi lituanistas.