Projekte siūloma apibrėžti smurtą prieš vaiką kaip visas prievartos, žeminimo bei išnaudojimo, priežiūros stokos arba aplaidumo formas, kurios sukelia faktinę ar potencialią žalą nepilnamečio sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui. Smurtas prieš vaiką gali būti seksualinis, fizinis, emocinis (psichologinis).
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narės Onos Valiukevičiūtės siūlymu, įstatyme reikėtų uždrausti bet kokį smurtą prieš vaiką. Dabar draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis.
Galiojančios nuostatos leidžia tėvams ir kitiems teisėtiems atstovams vaiką, kuris vengia atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. O. Valiukevičiūtė siūlo tai uždrausti.
Pasak „tvarkiečio“ Andriaus Mazuronio, taikant tokias nuostatas gali būti sunku išvengti daugiaprasmio vertinimo. „Mano vaikas bet kokį griežtesnį pasakymą eiti ruošti pamokas suvokia kaip smurtą“, - teigė jis.
Konservatorės-krikdemės Danutės Bekintienės teigimu, tai yra mūsų švietimo ir moralinė problema, be to, ir patys vaikai nevengia smurto: „Mes vaikystėje gaudavome plekštelėjimą nuo tėvų, bet buvo pagarba tėvams ir seneliams. Dabar vaikai žino savo teises. Apie tai daug kalbama mokykloje. Vaikai, žinodami daug savo teisių, bet užmiršdami savo pareigas, vis daugiau smurtauja.“
JT ragina uždrausti bet kokias fizines bausmes
O. Valiukevičiūtė priminė 1989 m. priimtą Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių konvenciją. Ji įpareigoja „imtis reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kurios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų.“
2001 m. JT Vaiko teisių komiteto išvadose buvo išreikštas susirūpinimas, kad Lietuvos šeimose ir valstybės institucijose plačiai paplitęs fizinių bausmių taikymas vaikams, o visuomenė tai toleruoja. Komitetas paragino imtis tinkamų teisinių priemonių, kad būtų visiškai uždraustas bet kokių fizinių bausmių taikymas vaikams. Dėmesį į tai atkreipė ir Europos žmogaus teisių komisaras Alvaro Gil-Roblesas, 2003 m. viešėjęs Lietuvoje.
Kaip rodo 2006 m. paskelbti JT tyrimo apie smurtą prieš vaikus rezultatai, fizinės bausmės vaikams yra pasaulinė problema. Jos egzistuoja visose šalyse, kultūrose, visuomenės sluoksniuose, nepaisant žmonių rasės, etninės kilmės, išsilavinimo ar uždirbamų pajamų dydžio.
Todėl rezoliucijoje buvo pasiūlyta iki 2009 m. uždrausti bet kokias fizines bausmes vaikams, kaip juos disciplinuojančią, kontroliuojančią ir jų elgesį koreguojančią priemonę.
Tai jau padaryta Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Islandijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ukrainoje, Kipre, Izraelyje, Venesueloje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje.
Anot O. Valiukevičiūtės, pataisomis siekiama padėti visuomenei suvokti, kad fizinė, lytinė ir psichologinė prievarta prieš vaikus negali pagerinti tėvų bei vaikų konfliktiškų santykių. Esą tik mėginimas kalbėtis su vaikais, patarimai jiems, kompromisai ir susitarimai su jais gali padėti įveikti konfliktiškus santykius.
Smurtinės bausmės, parlamentarės žodžiais, žaloja vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, kenkia jo asmenybės raidai, diegia suaugusiųjų baimę ir nepasitikėjimą jais, neapykantą ir kerštą, agresyvumą. Tokias bausmes patyręs individas, sukūręs šeimą, esą pats ima naudoti smurtą prieš artimus žmones, kaip visuomenei priimtiną bendravimo formą.
Šiuo metu Lietuvos teisės aktai draudžia nusikalstamą smurtą prieš vaikus, tačiau fizinis ir psichologinis smurtas namuose, įvairiose vaikų ugdymo, globos ar priežiūros įstaigose nėra aiškiai uždraustas.
„Tokios veikos, kaip lengvas vaiko mušimas plaštaka ar kumščiu, fiziniu daiktu (rykšte, virve, diržu, pagaliu, šluota, šaukštu, batu ir pan.), tampymas už plaukų, nosies, ausų, purtymas, stumdymas, mėtymas ar prisitraukimas, spardymas, žnaibymas, draskymas, deginimas, badinimas, laisvės ribojimas, vaiko surišimas, nuolatinė kritika, žeminimas, menkinimas, šauksmai, patyčios, jausmų nepaisymas, nesiskaitymas su nuomone ir kt. nepatenka į įstatymuose apibrėžtas sąvokas ir yra vertinamos kaip mažareikšmės vaikų auklėjimo ar elgesio koregavimo priemonės“, - pažymėjo O. Valiukevičiūtė.