„Mes ruošiamės neterminuotam streikui, rengiame dokumentus, atliekame paruošiamuosius darbus. Streikas vyks žiemą, tačiau negaliu pasakyti, kokį mėnesį. Tam rengiamės pilnu tempu, nė kiek neatsisakome savo ketinimų Tai – didelis procesas“, - DELFI sakė A. Lapinskienė.
Pasak jos, pagal Darbo kodekse numatytas procedūras, kiekviename aukštosios mokyklos padalinyje reikia surengti susirinkimą, balsuoti. Tačiau vienu metu į susirinkimus sukviesti visų dėstytojų, kurie paskaitas turi skirtingu metu, neįmanoma. „Pro truputėlį tas darbas juda, tačiau kiekviename universitete juda skirtingai, priklauso nuo to, kiek stipri profsąjunga“, - aiškino susivienijimo vadovė. Anot A. Lapinskienės, streikas bus skelbiamas, kai reikiamus darbus atliks visos aukštosios mokyklos.
Dėstytojų ir mokslininkų algos didės nuo sausio
Tuo tarpu darbą baigianti Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė trečiadienį pritarė nutarimo projektui, pagal kurį mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų tarnybinių atlyginimų koeficientai nuo kitų metų sausio 1 d. didinami 20 procentų. Tai iš 2009 metų valstybės biudžeto pareikalaus 101 mln. 100 tūkst. litų.
A.Lapinskienės teigimu, tai tik praėjusių metų sprendinių, kada, bendradarbiaujant su LAMPSS, patvirtinta Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programa, eiga. Pagal programą nuo kitų metų pradžios kasmet iki 2011-ųjų metų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimus numatyta didinti po 20 procentų.
„Tačiau yra kiti reiškiniai, kurie dešimtmečiais, dvidešimtmečiais niekaip nesisprendžia. Mokslo aptarnaujančio personalo atlyginimai niekaip nejuda dešimtmetį. Galima sąlyginai sakyti, kad kažkiek į streiko reikalavimus atsižvelgta ir Vyriausybė kažkiek pradėjo mąstyti, galvoti apie tai, kas gali visiškai sužlugdyti aukštąjį mokslą“, - kalbėjo A. Lapinskienė.
Anot jos, 20 proc. didėja tik atlyginimų koeficientai, tačiau ne patys atlyginimai. Tad vieniems dėstytojams, atsižvelgiant į atlyginimo koeficientą, darbo užmokestis išaugs 12-13 proc., kitiems gali padidėti tik 6 proc.
LAMPSS lyderė priminė, kad iki šiol nevykdomas Konstitucinio Teismo reikalavimas valstybės finansuojamiems studentams skirti visas pagal metodikas studijoms reikalingas lėšas.
„Universitetų dėstytojo atlyginimo dabar ne tik knygai, bet ir batams neužtenka. Tai - Lietuvos gėda! Kai pasakai užsieniečiams, kiek uždirba mūsų docentas ar paprastas universiteto dėstytojas, jie jokiu būdu netiki. Nenuostabu, kad universitetuose dėstytojai priversti tik imituoti darbą (nes juk reikia bėgti uždarbiauti kitur), o studentai imituoja studijas. Tokia tragiška padėtis dar nebuvo niekad!“, - laiške DELFI rašė vieno šalies universiteto dėstytoja.
DELFI primena, kad pirmąkart vykusio įspėjamojo streiko metu reikalauta per spalį kompensuoti lėšas, prarastas dėl studentų, besimokančių valstybės finansuojamose vietose, atleidimo nuo dalinio mokesčio už studijas. Taip pat reikalauta grąžinti universitetams 41 mln. litų, skirtų bendrabučių renovacijai, kurie buvo panaudoti mokytojų algoms padidinti.
Susivienijimas taip pat reikalavo nuo kitų metų 20 proc. padidinti mokslo ir studijas aptarnaujančio ir techninio-ūkinio personalo darbo užmokestį bei įtraukti šią darbuotojų grupę į ilgalaikę universitetų darbuotojų atlyginimų kėlimo programą. Vyriausybė taip pat raginta vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pilno lėšų skyrimo studijoms valstybės finansuojamose vietose. KT yra išaiškinęs, kad šiuo metu Vyriausybė skiria tik 48 proc. pagal metodikas studentams reikalingos sumos.