DELFI siunčiamuose laiškuose abiturientai piktinasi prastais rezultatais ir dalijasi žiniomis, esą NEC techniniai darbuotojai sumaišė testo ir rašinio kodus, todėl „sujungė“ ne tuos darbus. Dėl to esą būtina rašyti apeliacijas, tikinama, kad darbų vertinimui trūko poros šimtų vertintojų.
„Šimtai gabiausių moksleivių neišlaikė arba gavo absurdiškai mažus procentus iš lietuvių valstybinio brandos egzamino, o tie, kuriuos vos prileido prie egzaminų, gavo aukštus įvertinimus. Manoma, kad buvo supainioti kodai. Nors suprantame, kad pertikrinimas užtruktų daug laiko, tačiau dūžta šimtų moksleivių svajonės. Tikimės palaikymo, nes vieni kovoti prieš šią supuvusią švietimo sistemą nepajėgiame“, - rašė nusivylęs dvyliktokas.
Gauti NEC atstovų poziciją ketvirtadienį DELFI nepavyko.
Mokytoja ekspertė: įvertinimai – adekvatūs
„Manau, kad visada, kai žmogus išlaiko blogiau, linkęs ieškoti vienokių ar kitokių priežasčių“, - DELFI sakė Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė. Pasak D. Eigminienės, jos mokytų abiturientų gauti įvertinimai pakankamai adekvatūs, o jeigu iš 60 laikiusių egzaminą 4 abiturientų rezultatai netikėti, tai jau greičiau atsitiktinumas nei tendencija.
„Nėra taip, kad mokinys labai gerai mokėsi ir staiga labai blogą įvertinimą gavo, arba atvirkščiai. Yra keli neišlaikę, tačiau neišlaikė tie, kurie semestre turėjo neigiamus pažymius. Manau, taip ir turėjo atsitikti - būtų keista, jeigu jie būtų išlaikę“, - kalbėjo mokytoja ekspertė, mananti, kad kai kurių abiturientų skundai nelabai pagrįsti.
Pasak jos, keletas stiprių mokinių negavo tokio gero įvertinimo, kokio tikėjosi patys arba kokio tikėjosi ji. D. Eigminienė pastebi, kad įdomiausi, autentiškiausiai mąstantys moksleiviai gauna gerus, bet ne pačius geriausius įvertinimus.
Pasak D. Eigminienės, galbūt įtakos rezultatams galėjo turėti egzamino struktūros pasikeitimas. „Problema, manau, ta, kad tipiškas vidutinis mokinys įsivaizdavo rašinį parašysiantis – rašyti lietuviškai gi jis moka. Ir kai gavo ne tokį įvertinimą, kokio tikėjosi, yra sutrikęs“, - aiškino pašnekovė.
Anot jos, mokiniai galvoję, kad interpretacija skirta skaitančiam ir dirbančiam, o rašinys – kiekvienam. „Bet rašinys taip pat yra sunkiai parašomas ir net galbūt rašę rašinius yra labiau nusivylę – jie tikėjosi būsią laimėtojai. Kad turėtum savo požiūrį, argumentus, turi būti apsiskaitęs, turi turėti ką pasakyt, išmanyti struktūrą, o „papezėjimas“, manau, jau tikrai praeitis“, - konstatavo lietuvių kalbos mokytoja ekspertė.