S. Tomas, paėmęs garsiakalbį, mitinguotojus ėmė raginti veržtis į Seimą ir prašyti leidimo statyti barikadas parlamento restorane. Pasipiktinę vykdoma destrukcija, judėjimo „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai policininkų paprašė S. Tomą išvesti iš aikštės. Vedamas policininkų, S. Tomas vis ragino eiti į Seimą statyti barikadų.
Judėjimo narė Olga Suprun DELFI aiškino ketvirtadienį iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso gavusi patvirtinimą, jog S. Tomas – partijos narys, rudenį kandidatuosiantis Seimo rinkimuose Klaipėdos apskrityje.
„R. Paksas sakė remiantis nemokamą mokslą Lietuvoje. Tad aš jo paklausiau, ar jis žino, kokiais metodais veikia „Kirtis“, kad ragina ateiti į mitingą visiškai nesuderindami su mitingo organizatoriais, paimti garsiakalbius ir kviesti barikaduotis“, - kalbėjo O. Suprun. R. Paksas jos esą išklausęs.
Be to, pasak jos, S. Tomas viename interviu yra pareiškęs, kad „Kirtį“ remia partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Šie žmonės nori vienadienės sensacijos. Jie prisidengia tuo, ką mes darome. Svarbiausia, kad yra beprotiškai didelis noras pakliūti į pirmuosius laikraščių puslapius. O ką daryti toliau, jie nežino, patys nesuvokia savo veiksmų. Jie absoliutūs erkės, parazitai“, - apie „Kirtį“ kalbėjo judėjimo narys, vienas mitingo organizatorių Juozapas Labokas.
S.Tomas: esu R.Pakso atstovas Strasbūro teisme
S. Tomas DELFI aiškino taip ir nežinantis, už ką buvo sulaikytas, bet teigė po apklausos paleistas. Pašnekovas pasakojo su bendraminčiais Seimui pateikęs prašymą leisti pastatyti barikadas Seimo rūmuose. Kaip tai buvo padaryta, kai kurie mitingo dalyviai liepę policijai jį sulaikyti. Policininkai esą nuvežę į komisariatą net nepaaiškinę už ką.
Visgi S. Tomas aiškino numanąs buvęs sulaikytas dėl Seimui pateikto prašymo statyti barikadą Seimo rūmuose. „Norime surengti akciją „Badaus studentas – badaus ir Seimo narys“. Jei įstatymas bus priimtas, tai studentai turės mokėti po 40 tūkstančių litų per metus. Norime prie restorano pastatyti barikadą, kad į restoraną neįleistume Seimo narių“, - kalbėjo sulaikytas mitingo dalyvis.
Tačiau jis sunkiai galėjo paaiškinti, iš kur žarstosi perspėjimais apie neva 40 tūkstančių litų sieksiantį mokestį už studijas. Esą šis skaičius gautas „įvairiais paskaičiavimais apie studijų savikainą“, o „Seimas nori įvesti, jog studentas mokėtų ne tik studijų savikainą, bet ir antkainį“.
„Esu Rolando Pakso teisinis atstovas Strasbūro teisme“, - sakė S. Tomas, paklaustas apie sąsajas su R. Paksu ir jo vadovaujama partija. Šis darbas esą apima skundų rengimą, teisinį atstovavimą ir teisinių argumentų rengimą. „Turiu daug ryšių su tam tikrais politikais, aš konsultuoju daug žmonių. Partijos narys lyg tai ir nesu, bet juos konsultuoju ir tam tikrais kitais klausimais“, - kalbėjo pašnekovas, bandydamas atsakyti, ar priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Dėl kandidatavimo į Seimo rinkimus, pasak jo, galutinai nėra nuspręsta, „yra daug nežinomų aspektų“. Visgi S. Tomas pripažino turįs pasiūlymą eiti į Seimo rinkimus.
R. Pakso atstovas Strasbūro teisme aiškino streikus rengiantis nuolat. Jis priminė jau keturis kartus Paryžiuje dalyvavęs Sorbonos universiteto okupacijoje. „Kiekvieną kartą, kai jūs girdite apie studentų streiką Paryžiuje, aš ten būtinai būsiu“, - teigė S. Tomas. Tačiau jis patikslino Paryžiuje nesąs pagrindinis streikų organizatorius.
Idėjos sutampa, formos – ne
Mitingą plakatais ir šūkiais apsiginklavę studentai vidurdienį pradėjo prie Vyriausybės, po to Gedimino prospektu žygiavo Seimo link. Kaip ir pirmojo mitingo metu, studentai piktinosi Konstituciniu Teismu, esą panaikinusiu nemokamą mokslą, Vyriausybės parengtu Mokslo ir studijų įstatymo projektu, konservatorių ir Liberalų sąjūdžio pateiktu alternatyviu įstatymo variantu.
Kaip žurnalistams aiškino O. Suprun, reikalinga tikra ir esminė aukštojo mokslo reforma. Anot jos, šiuo metu studentų priimama per daug, jie į aukštąsias mokyklas stoja nemotyvuotai, siekia tik diplomo. Judėjimo narės teigimu, šiuo metu tevykstanti aukštojo mokslo imitacija, o diplomai praradę vertę. Judėjimas siūlo aukštojo mokslo reformą pradėti nuo valdymo pakeitimo – universitetus siūloma leisti valdyti taryboms, o ne senatams, kaip yra dabar.
Judėjimas įsitikinęs, kad gerai besimokančiu turi būti laikomas studentas, laiku pabaigęs aukštąją mokyklą ir besimokantis be skolų. Minėti gerai besimokantys studentai esą kaip ir iki šiol neturėtų mokėti už studijas. Tai, pasak O. Suprun, būtų galima padaryti mažinant į aukštąsias mokyklas priimamų studentų skaičių.
„Idėjos mūsų vienodos, bet metodai ne tie“, - apie santykius su „Kirčiu“ kalbėjo O. Suprun. Ji pakartojo „Kirčio“ iniciatyvų neremianti, mat „mūsų tikslas ne šaukti, atkreipti dėmesį, o vykdyti esminę reformą“.
Apie „Kirčio“ planus prisijungti prie akcijos judėjimas aiškina išgirdęs mitingo išvakarėse.
LSAS su partiniais nedirbs
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė ketvirtadienį prieš mitingą kvietėsi „Kirtį“ ir judėjimą. Pasak jos, norėta aptarti, kaip kartu ginti studentų interesus.
Tačiau sulaukta tik „Kirčio“ atstovų. „Juos informavome, kad tolesnis bendradarbiavimas galimas tik po to, kai gausime atsakymus iš atsakingų institucijų, ar jie nėra politinių parijų jaunimas. Tokiu atveju tikrai negalime su jais dirbti“.
LSAS vadovei kelia nerimą tai, kad vykstant brandos egzaminams, skleidžiama informacija, esą studijos greitai kainuos tūkstančius. „Tai yra panikos kėlimas ir ją skleisti tada, kai įstatymas tik svarstomas, reikia turėti daugiau atsakomybės“, - teigė I. Vareikytė.