Į arčiausiai Klaipėdos esančią Telšių kunigų seminariją šiemet įstojo rekordiškai mažai – keturi jaunuoliai, o senas tradicijas turinti Kauno kunigų seminarija šiemet sulaukė tik penkių pasišvęsti Dievo tarnystei panorusių jaunuolių.
Vos pradėjusi veikti Telšių seminarija į pirmus du kursus priėmė 43 studentus. Vėliau jų skaičius dar didėjo, o pernai tebuvo tik 7 įstojusieji.
Kauno kunigų seminarijoje daugiausiai stojančiųjų buvo atgimimo laikais. 1989 metais į šį dvasininkų ugdymo centrą įstojo 46, po metų - 70 jaunuolių.
Nenori patarnauti mišiose
Ne ką labiau dvasininkus džiugina ir kiti rezultatai - kunigo įšventinimus priima kiek daugiau nei pusė klierikų. Kaip gelbėti padėtį, Kauno kunigų seminarijos rektorius monsinjoras Aurelijus Žukauskas nežino.
„Kai tokia didelė veiklos pasiūla, nėra daug žmonių, kurie apsispręstų visą likusį gyvenimą atiduoti kitiems. Tai vertybių klausimas“, - teigė jis. Seminarijos vadovas nemano, kad panaikinus celibatą padaugėtų norinčiųjų būti kunigais, nes svarbiausia yra pašaukimas.
Telšių seminarijos rektorius kunigas teologas licenciatas Vygintas Gudeliūnas pasakojo, kad vis mažiau berniukų ir vaikinų nori patarnauti bažnyčiose, tad nedaug jų pasirenka ir tolimesnį kelią – kunigystę, kuris reikalauja itin tvirtų įsitikinimų ir pasišventimo.
Kaip priežastį, kodėl mažėja stojančiųjų į seminarijas rektorius V.Gudeliūnas nurodė ir tai, kad labai daug jaunuolių iš Lietuvos išvyksta į užsienį.
Klierikams – daugiau laisvės
Paklaustas, kodėl mažėja vaikinų, norinčių tapti kunigais, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas Vilius Viktoravičius atsakė, kad vienos priežasties išskirti negalima.
Daugelis vis dar mano, kad mokytis seminarijose labai sunku ir, kad klierikai visai neturi laisvo laiko. Tačiau tai klaidinga nuomonė.
„Klierikai gali sportuoti, vyksta krepšinio rungtynės, taip pat rengiami turnyrai tarp seminarijų. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus seminarijos klierikai kiekvieną sekmadienį važiuoja į praktiką, užsiima su vaikais, yra rengiami vaidinimai,“ – apie kunigų seminarijos klierikų laisvalaikį pasakojo V.Gudeliūnas. Jis pabrėžė, kad šiandien seminarijos yra daug laisvesnės, nei prieš dešimt metų.
Įsileidžia ekskursijas
Vis labiau seminarijų durys atveriamos ir pasauliečiams.
Kaune būsimieji dvasios tėvai ugdomi pačioje senamiesčio širdyje, pusiaukelėje tarp Rotušės aikštės ir pilies. Praeiviai gali ne tik spėlioti, kas vyksta už aklinos mūrinės sienos. Sutarę dėl ekskursijos laiko, į viešąsias seminarijos erdves gali užsukti kas panorėjęs.
Šiokią dieną 14 valandą įžengus vidun į uždarą, vešlia veja, dekoratyviniais augalais ir gėlėmis apsodintą seminarijos kiemą – nė gyvos dvasios. Tokiu metu daugiau kaip 40 seminaristų ir jų vadovai pietauja.
Po pietų – dvi valandos laisvalaikio. Klierikai gali išeiti pasivaikščioti po miestą, pamėtyti kamuolį krepšinio aikštelėje arba įsijungti televizorių poilsio kambaryje. Pastarajame seminaristai mėgsta praleisti ir vakarus – pažiūrėti žinias, krepšinio varžybas ar filmą. Čia pat priima ir savo svečius – šeimos narius ar draugus. Vestis juos į gyvenamąsias patalpas – draudžiama.
Studijuoja su pasauliečiais
Filosofijos ir teologijos mokslus klierikai kremta ne vien seminarijos auditorijose, jaukumu pranokstančiose kitų aukštųjų mokyklų auditorijas. Seminaristai studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, Katalikų teologijos fakultete ir lanko kai kurias bendras paskaitas.
Vyresniųjų kursų klierikus studentai atpažįsta iš baltos juostelės po tamsių marškinių apykakle. Pirmo bei antro kurso seminaristus išduoda kaklaraiščiai, kurių eiliniai studentai paprastai nenešioja.
Seminarijos senbuviai pasakoja nesišalinantys studentų. Priešingai, paskaitų metu stengiasi sėsti į suolą su pasaulietiško universiteto auklėtiniu. Jei yra laisvo laiko, klierikai mielai priima kvietimą išgerti kavos ar arbatos. Studentai paprastai turi daugybę klausimų ir ne vien apie Bažnyčios tiesas, bet ir apie seminaristų gyvenimą.
„Jei nemokėsi bendrauti su moterimi, vaiku ar pagyvenusiu žmogumi, būsi prastas kunigas. Juk dvasios tėvai dirba būtent pasaulietiniame pasaulyje“, - įsitikinę seminaristai.
Seminaristų elgesio nepeikia
Paklausti, ar ko nors pasigenda uždarame seminarijos gyvenime, jos auklėtiniai pirmiausia paneigia, kad jų gyvenimas yra uždaras. Niekas neseka, ką klierikai veikia už seminarijos ribų ar kokios informacijos ieško internete. Egzistuoja nerašytos normos, kaip nedera elgtis kunigystei besirengiančiam žmogui. Kauno kunigų seminarijos rektorius A. Žukauskas tvirtino, kad nebuvo nė vieno atvejo, kad už netinkamą elgesį klierikas būtų pašalintas.
Seminaristai pasakojo, kad daugelis jų gyvenimą įsivaizduoja kaip Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėlyje“, tačiau iš tikrųjų dabar jis yra daug liberalesnis tiek ugdyme, tiek bendravime su žmonėmis.
Vis tik seminarija – neeilinė aukštoji mokykla. Ji išsilaiko iš tikinčiųjų aukų bei valstybės lėšų. Vieno seminaristo išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 1200 litų.
Atostogos užsitęsia iki 10 metų
Įstojusieji į Kauno kunigų seminariją gali šešerius metus svarstyti, ar pašvęsti save kunigystei. Pirmuosius metus jaunuoliai praleidžia ne Kaune, o Šiluvoje, kur jie praeina parengiamąjį kursą ir apmąsto, ar tikrai nori tarnauti Bažnyčiai bei žmonėms. Tik po to jie tampa pilnateisiais pirmakursiais klierikais. Pernai į Šiluvą išvažiavo 8 jaunuoliai, o seminaristais tapo 6.
Klierikai turi teisę pasiimti akademines atostogas, kartais jos trunka ir iki dešimties metų. Galima ir nebegrįžti į seminariją, tęsti studijas Vytauto Didžiojo universitete, gauti bakalauro ar aukštesnį laipsnį bei pasirinkti pasaulietišką specialybę.