Abiejų Panevėžio aukštųjų mokyklų vadovai žinią, jog nuo kitų metų už mokslą gali tekti mokėti visiems studentams, sutiko skirtingai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio instituto direktorius Žilvinas Bazaras vakar PB pareiškė, kad aukštasis mokslas yra mokamas visame pasaulyje, todėl esą ir Lietuva čia negalinti būti išimtis.
Panevėžio kolegijai vadovaujantis Kęstutis Gudas teigė esąs įsitikinęs, kad dėl mokamų studijų galimybės siekti aukštojo mokslo pirmiausia neteks šalies regionų jaunimas, be to, visuotinis mokestis už mokslą dar labiau didins socialinę atskirtį.
Lietuva - ne išimtis
„Šio proceso nesustabdysi - Lietuva, kaip ir kitos pokomunistinės Rytų Europos valstybės, jau gyvena rinkos sąlygomis, o aukštasis mokslas yra mokamas visame pasaulyje“, - dienraščiui tvirtino KTU Panevėžio instituto direktorius Ž.Bazaras.
Instituto vadovas prisiminė, jog prieš penkiolika metų būtent KTU pirmasis iš šalies aukštųjų mokyklų savo studentams įvedė mokestį už studijas.
„Nemanau, jog tai, kad dabar už mokslą teks mokėti visiems studentams, apskritai bus labai skausmingas dalykas. Žinoma, išskyrus ypač nepasiturinčias šeimas. Svarbiausia, kad būtų sukurtas tinkamas mechanizmas skurdžiausiems studentams remti“, - svarstė KTU Panevėžio instituto direktorius.
Ž.Bazaro teigimu, šiuo metu už mokslą KTU Panevėžio institute moka apie pusė dieninio ir visi vakarinio bei neakivaizdinio skyrių studentai.
Studijos dieniniame skyriuje prasčiau besimokantiesiems per semestrą atsieina 520 litų, Vadybos fakulteto vakariniame skyriuje - 1340, Technologijų - 1600 litų.
Padidės socialinė atskirtis
„Įvedus visuotinį mokestį už studijas, Vilnius taps vilniečių, Kaunas - kauniečių, Klaipėda - klaipėdiečių, kadangi atvykusiesiems studijuoti iš kitų miestų bus nepakeliama mokėti ir už mokslą, ir už bendrabutį ar nuomojamą kambarį, ir už vadovėlius. Taip regionų jaunimas gali netekti galimybės siekti aukštojo mokslo, dar daugiau jaunų žmonių išvažiuos uždarbiauti į Airiją“, - vakar dienraščiui teigė Panevėžio kolegijos direktorius K.Gudas.
Kolegijos vadovas nededa vilčių ir į studijų mokesčio naštą neva palengvinsiančias bankų paskolas.
„Lėšų reikia nuo pat studijų pradžios, o jei šeima jų neturi, kaip jos atžalai pradėti? Aš labai nuogąstauju, kad visuotinis mokestis už aukštąjį mokslą Lietuvoje dar labiau padidins socialinę atskirtį, paskatins jaunimą dar kartą nusivilti mūsų aukštojo mokslo sistema“, - svarstė K.Gudas.
Panevėžio kolegijos direktoriaus manymu, įvesti studijų mokestį visiems studentams yra pačių aukštųjų mokyklų iniciatyva. „Užuot mažinus aukštųjų mokyklų skaičių (jis dabar siekia kone 60), esamoms bet kokia kaina išlaikyti einama lengviausiu keliu. Gerai, mokyklos išsilaikys, bet ar turėsime studentų?“ - retoriškai klausė K.Gudas.
Šiuo metu Panevėžio kolegijoje besimokantys studentai, kurių pažangumas prastesnis, per semestrą moka po 500 litų. Mokslas vakariniame, neakivaizdiniame skyriuose bei išlyginamosios studijos, priklausomai nuo studijų programos, kainuoja nuo trijų iki dvylikos tūkstančių litų.
Kolegijose - pigiau
Šią savaitę Vyriausybė nusprendė nemažinti maksimalaus į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas priimamų studentų skaičiaus. Šį rudenį į universitetines ir neuniversitetines aukštąsias mokyklas maksimaliai galės įstoti daugiau kaip 55 tūkstančiai pirmakursių, 38,6 tūkstančio jaunuolių mokslas universitete bus iš dalies arba visiškai finansuojamas valstybės.
Tačiau švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams pripažino, kad šie metai gali būti paskutiniai, kada dar bus už mokslą nemokančių studentų.
Aukštojo mokslo reformos plane, kuris gali būti pradėtas įgyvendinti jau 2008-ųjų rugsėjį, numatyta, kad už studijas universiteto numatytą kainą mokės kiekvienas įstojantysis. Pagal dabartinį planą valstybė nustatys tik minimalią ir maksimalią įmoką.
R.Žakaitienės teigimu, universitetuose už pirmosios pakopos studijas minimali įmoka turėtų siekti du tūkstančius, maksimali - penkis tūkstančius litų per metus. Aukštesnės pakopos studijos būtų dar brangesnės. Mažiau nei universitetuose mokslai kainuotų studijuojantiesiems kolegijose.
Lietuva Europoje pirmauja pagal studentų skaičių tūkstančiui gyventojų, tačiau atsilieka pagal vienam studentui išmokslinti skiriamus pinigus.