Beveik pusė apklaustų pedagogų pritarė teiginiui, kad balso pakėlimą, paniekos demonstravimą ir kitas panašias auklėjimo priemones draudžia tik teoretikai, kurie vargu ar žino, kaip žemai puolęs, koks grubus ir netgi pavojingas gali būti šiuolaikinis mokinys. 33,5 proc. apklaustų pedagogų buvo įsitikinę, kad tarp mokytojo ir mokinių nuolat vyksta psichologinis karas. Klasės drausminimą pakeltu tonu, trankymu knyga per stalą ir panašius veiksmus jie laiko priimtinomis priemonėmis.
Kiti 27,8 proc. respondentų samprotavo taip: jei uždraudėme mokykloje taikyti fizines bausmes, tai pedagogams privalome leisti naudoti bent jau psichologinio spaudimo priemones. Likę 20,8 proc. apklaustųjų pritarė nuomonei, kad viešas peikimas ir pašiepimas, ironija ir sarkazmas yra bene tinkamiausi būdai klasės “kietuoliams” sutramdyti.
Pedagogai deklaruoja esantys demokratiškų pažiūrų, tačiau, kaip pastebi tyrimo autoriai, dauguma jų linkę manyti, kad mokytojas turi būti autokratiško tipo lyderis.
Pavyzdžiui, Kaune dirbantys kūno kultūros mokytojai vyrai vertina pagarbą, reiklų bendravimą. Kitaip tariant, jie yra hierarchinio bendravimo šalininkai.
Jaučiasi nuvertinti
Tyrimą vykdžiusi Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslų daktarė Laimutė Kardelienė atkreipia dėmesį, kad mokytojui pirmiausia reikia pasirūpinti savo psichosocialine sveikata, tik tada jis gali kokybiškai pasirūpinti vaikais.
“Labai svarbu, kokią kalbą, kokius žodžius vartoja mokytojas kūno kultūros pamokų metu. Jei mokytojas pašiepia, ironizuoja - formuoja neigiamą požiūrį ir į pamoką, ir į sveiką gyvenseną”, - aiškina L.Kardelienė.
Tyrimo autoriai siūlo susirūpinti mokytojo įvaizdžiu visuomenėje apskritai, taip pat neprestižinių specialybių įvertinimu tarp pačių pedagogų. Pavyzdžiui, kūno kultūros mokytojai dažniausiai mokykloje nelaikomi lygiaverčiais anglistams, matematikams ar lituanistams, jie menkai dalyvauja mokyklos gyvenime. Iki šiol kūno kultūros mokytojai pagyrų sulaukdavo tuo atveju, jei jų parengta mokyklos komanda gerai pasirodydavo sporto varžybose.
Pasak L.Kardelienės, dažnai šį darbą pasirenka buvę sportininkai, kurie svajojo apie trenerių karjerą. Kartais šalia trenerio darbo jie dirba ir pedagoginį.
Kupini pesimizmo
Apklausoje dalyvavę kūno kultūros mokytojai nemato šviesesnės ateities. Beveik pusė respondentų nurodė, kad bėgant metams jie tampa vis uždaresni, esą dėl atvirumo jiems tekdavo kentėti. 77,3 proc. apklaustųjų netiki, kad Lietuvoje bus sukurta visuomenė, kurioje bus gera kiekvienam. 56,2 proc. tiriamųjų prisipažino, kad dažnai gailisi padarę žmonėms gera, panašus skaičius pedagogų pritarė nuomonei, jog reikia bijoti žmonių, o ne žvėrių.
Išsakydami savo nuomonę apie bendravimą darbuotojų kolektyve, 90,5 proc. apklaustųjų pedagogų konstatavo, kad nestinga pavydo ir negeranoriškumo, daugelis paminėjo apkalbas.
Su tyrimu susipažinę Kauno miesto savivaldybės vadovai pripažino, kad vertinant mokyklas ir pedagogus labai dažnai sureikšminami akademiniai rezultatai, o ne psichologinė atmosfera. Tikimasi, kad tikrąją padėtį mokyklose atskleis nepriklausomi auditoriai, kurie jau šiais metais turėtų pradėti vertinti pedagogų darbą. Pamokų stebėjimas bus viena pagrindinių priemonių vertinant mokyklas.