Apklausa: pusė tėvų muša vaikus

 (678)
Daugiau nei pusė tėvų prisipažino vaikus baudę fizinėmis bausmėmis. Už beržinės košės draudimą pasisakė 45 proc., parodė DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų” apklausa.
Apklausa: pusė tėvų muša vaikus
© Shutterstock nuotr.

Bet kokio smurto prieš vaikus draudimui nepritarė 44,3 proc. apklaustųjų, 10,3 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Apklausos duomenimis, draudimui prieš vaikus naudoti smurtą dažniau pritarė moterys, iki 25 metų amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai, vadovai bei studentai.

Į klausimą, ar baudžia (yra baudę) savo vaikus fizinėmis bausmėmis atsakinėjo tik vaikus auginantys tėvai. 54,2 proc. jų prisipažino baudžiantys savo atžalas, 45,8 proc. teigė, jog ne.

Vaikus fizinėmis bausmėmis dažniau yra baudę vyresni nei 35 m. amžiaus, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Apklausa: pusė tėvų muša vaikus
© DELFI

Vyrų ir moterų atsakymai ryškiausiai išsiskyrė klausiant, ar mokytojas, esant reikalui, gali tramdyti vaikus naudodamas fizinę jėgą. 76,1 proc. apklaustųjų, tarp kurių didžioji dauguma moterų, teigė, jog mokytojas tokios teisės neturi.

17,9 proc. apklausos dalyvių, tarp kurių daugiausia vyrų, pasisakė už fizinės jėgos naudojimą mokykloje, jei mokytojas mato reikalą.

R. Povilaitis: mušimas – neefektyvi auklėjimo priemonė

Vaikų linijos vadovo, psichologo Roberto Povilaičio nenustebino tai, kad daugiau nei pusė žmonių tebenaudoja fizines bausmes. „Jei būtų daugiau tokio elgesio priešininkų, mes jau seniai turėtume įstatymą, draudžiantį mušti vaikus”, – DELFI sakė Vaikų linijos vadovas, Robertas Povilaitis.

Kol visuomenė pasidalijusi per pusę – vieni pasisako už vaikų baudimą fizinėmis bausmėmis, o kita pusė mano, jog tai smurtas, kuris nepadeda auklėti mažųjų, sunku tikėtis politinio sprendimo.

„Tai įdomi apklausa, parodanti, kad maždaug vienodai žmonių palaiko tiek bausmių draudimą, tiek jų leidimą naudoti vaikų auklėjime. Tačiau, manau, fizines bausmes palaikančiųjų procentas su laiku turėtų mažėti, – prognozavo R. Povilaitis. – Jeigu turėsime daugiau galimybių mokyti tėvus, kaip auklėti savo vaikus nemušant ir kai tėvai turės daugiau žinių ir kompetencijų, kaip galima kitaip auklėti vaikus, tie procentai keisis į gera”.

Apklausa: pusė tėvų muša vaikus
© DELFI

Vaikų linijos vadovo teigimu, prieš dvidešimt metų Švedijoje fizines bausmes kritikavo irgi maždaug pusė gyventojų, buvo nemažai palaikančių fizinių bausmių naudojimą. Tačiau švedai daug stengėsi ir mokė tėvus auklėti vaikus, vis primindami, kad nereikia fizinių bausmių, ir praėjus dvidešimčiai metų nuo jas draudžiančio įstatymo priėmimo situacija radikaliai pasikeitė: dabar fizinių bausmių naudojimą palaiko ne daugiau kaip 10 proc. švedų.

Šis pavyzdys rodo, kaip politika keičia tėvų požiūrį. Jei valstybėje būtų įstatymiškai įtvirtinta nuostata, kad mušti vaikus – ne pedagogika, o smurtas, R. Povilaičio nuomone, teigiama linkme būtų judama greičiau.

Įstatymo nepakanka

„Tačiau vien įstatymo neužtenka, – atkreipė dėmesį psichologas, – mes turime daug įstatymų, kurie praktiškai neįgyvendinami. Aiškią nuostatą, kad mušimas nėra tinkamas auklėjimas, turėtų sektų konkreti pagalba tėvams per pavyzdžius, mokymus, kaip tą daryti, kad tėvai išmoktų elgtis kitaip”.

Nuo vieno sudavimo vaikui, R. Povilaičio žodžiais, gal kažko neatsitiks. Tačiau psichologai rekomenduoja ir tokio elgesio atsisakyti, nes yra geresnių auklėjimo būdų, tik tėvai nebūtinai juos žino.

„Svarbu suprasti, jog bausdamas tu neišmokai vaiko tinkamo elgesio, tik slopini tau nepatinkantį. Jeigu norime, kad vaikas draugiškai elgtųsi, nepakanka barti, kai jis nedraugiškas, geriau pamokyti, kaip bendrauti su kitais”, – sakė socialinių mokslų daktaras, pridurdamas, jog fizinės bausmės sukelia daugiau problemų, negu duoda naudos.

Apklausa: pusė tėvų muša vaikus
© DELFI

Naujienų portalo DELFI užsakymu Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" viešosios nuomonės apklausą atliko praėjusių metų lapkričio 16–29  dienomis.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu, visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Pareiškimas Vilniaus darželyje: tu nesišluostysi užpakalio, kol neatneši popieriaus (464)

Į DELFI kreipėsi moteris, neapsikentusi rinkliavų Vilniaus Justiniškių rajone esančiame lopšelyje-darželyje „Pelenė“. Ją papiktino ne tik jos, bet ir įstaigos atstovų elgesys – nesulaukę paramos jie ėmė terorizuoti vaikus.

Paaiškino jaunimo politinės apatijos priežastis (16)

Latvijoje ir Estijoje tokio didelio nusiteikimo prieš visą politiką, kaip Lietuvoje, nėra, sako politologė Ainė Ramonaitė. Naujausio tyrimo atskleidžiamą menką jaunimo politinį aktyvumą ji aiškina ir tuo, kad jaunimas beveik nevartoja žiniasklaidos, ir problemomis švietimo sistemoje. Tuo metu politologas Lauras Bielinis teigia, kad trūksta ir politinių idėjų, kurios uždegtų jaunimą.

Beveik pusšimtyje Kauno vaikų darželių formuojamos per didelės grupės (10)

Kauno savivaldybė pasidžiaugė išsprendusi vietų vaikų darželiuose trūkumo problemą, tačiau higienistų atliktų patikrinimų rezultatai rodo, kad tuo džiaugtis lyg ir ankstoka.

Kūrėjai tikisi, kad elektroninis parašas moksleiviams ateityje leis naudotis bankininkyste (10)

Elektroninio parašo alternatyvos moksleiviams kūrėjai tikisi, kad ateityje tai leis ne tik prisijungti prie elektroninio dienyno, bet ir peržiūrėti egzaminų ir žinių patikrinimų rezultatus ar net naudotis kai kuriomis bankų paslaugomis.

Kauno rajone baigiama spręsti vaikų darželių problema (8)

Vienoje labiausiai augančių šalies savivaldybių – Kauno rajone – baigiama spręsti vaikų darželių stygiaus problema. Per pastaruosius ketverius metus darželinukams sukurta per tūkstantį naujų vietų. Tai padaryta papildomas grupes įsteigus mokyklose, įrengus daugiafunkcinius centrus, dalį ikimokyklinio ugdymo grupių perkėlus į atsilaisvinusias mokyklų patalpas.