Apklausa: pusė tėvų muša vaikus

 (678)
Daugiau nei pusė tėvų prisipažino vaikus baudę fizinėmis bausmėmis. Už beržinės košės draudimą pasisakė 45 proc., parodė DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų” apklausa.
Apklausa: pusė tėvų muša vaikus
© Shutterstock nuotr.

Bet kokio smurto prieš vaikus draudimui nepritarė 44,3 proc. apklaustųjų, 10,3 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Apklausos duomenimis, draudimui prieš vaikus naudoti smurtą dažniau pritarė moterys, iki 25 metų amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai, vadovai bei studentai.

Į klausimą, ar baudžia (yra baudę) savo vaikus fizinėmis bausmėmis atsakinėjo tik vaikus auginantys tėvai. 54,2 proc. jų prisipažino baudžiantys savo atžalas, 45,8 proc. teigė, jog ne.

Vaikus fizinėmis bausmėmis dažniau yra baudę vyresni nei 35 m. amžiaus, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Apklausa: pusė tėvų muša vaikus
© DELFI

Vyrų ir moterų atsakymai ryškiausiai išsiskyrė klausiant, ar mokytojas, esant reikalui, gali tramdyti vaikus naudodamas fizinę jėgą. 76,1 proc. apklaustųjų, tarp kurių didžioji dauguma moterų, teigė, jog mokytojas tokios teisės neturi.

17,9 proc. apklausos dalyvių, tarp kurių daugiausia vyrų, pasisakė už fizinės jėgos naudojimą mokykloje, jei mokytojas mato reikalą.

R. Povilaitis: mušimas – neefektyvi auklėjimo priemonė

Vaikų linijos vadovo, psichologo Roberto Povilaičio nenustebino tai, kad daugiau nei pusė žmonių tebenaudoja fizines bausmes. „Jei būtų daugiau tokio elgesio priešininkų, mes jau seniai turėtume įstatymą, draudžiantį mušti vaikus”, – DELFI sakė Vaikų linijos vadovas, Robertas Povilaitis.

Kol visuomenė pasidalijusi per pusę – vieni pasisako už vaikų baudimą fizinėmis bausmėmis, o kita pusė mano, jog tai smurtas, kuris nepadeda auklėti mažųjų, sunku tikėtis politinio sprendimo.

„Tai įdomi apklausa, parodanti, kad maždaug vienodai žmonių palaiko tiek bausmių draudimą, tiek jų leidimą naudoti vaikų auklėjime. Tačiau, manau, fizines bausmes palaikančiųjų procentas su laiku turėtų mažėti, – prognozavo R. Povilaitis. – Jeigu turėsime daugiau galimybių mokyti tėvus, kaip auklėti savo vaikus nemušant ir kai tėvai turės daugiau žinių ir kompetencijų, kaip galima kitaip auklėti vaikus, tie procentai keisis į gera”.

Apklausa: pusė tėvų muša vaikus
© DELFI

Vaikų linijos vadovo teigimu, prieš dvidešimt metų Švedijoje fizines bausmes kritikavo irgi maždaug pusė gyventojų, buvo nemažai palaikančių fizinių bausmių naudojimą. Tačiau švedai daug stengėsi ir mokė tėvus auklėti vaikus, vis primindami, kad nereikia fizinių bausmių, ir praėjus dvidešimčiai metų nuo jas draudžiančio įstatymo priėmimo situacija radikaliai pasikeitė: dabar fizinių bausmių naudojimą palaiko ne daugiau kaip 10 proc. švedų.

Šis pavyzdys rodo, kaip politika keičia tėvų požiūrį. Jei valstybėje būtų įstatymiškai įtvirtinta nuostata, kad mušti vaikus – ne pedagogika, o smurtas, R. Povilaičio nuomone, teigiama linkme būtų judama greičiau.

Įstatymo nepakanka

„Tačiau vien įstatymo neužtenka, – atkreipė dėmesį psichologas, – mes turime daug įstatymų, kurie praktiškai neįgyvendinami. Aiškią nuostatą, kad mušimas nėra tinkamas auklėjimas, turėtų sektų konkreti pagalba tėvams per pavyzdžius, mokymus, kaip tą daryti, kad tėvai išmoktų elgtis kitaip”.

Nuo vieno sudavimo vaikui, R. Povilaičio žodžiais, gal kažko neatsitiks. Tačiau psichologai rekomenduoja ir tokio elgesio atsisakyti, nes yra geresnių auklėjimo būdų, tik tėvai nebūtinai juos žino.

„Svarbu suprasti, jog bausdamas tu neišmokai vaiko tinkamo elgesio, tik slopini tau nepatinkantį. Jeigu norime, kad vaikas draugiškai elgtųsi, nepakanka barti, kai jis nedraugiškas, geriau pamokyti, kaip bendrauti su kitais”, – sakė socialinių mokslų daktaras, pridurdamas, jog fizinės bausmės sukelia daugiau problemų, negu duoda naudos.

Apklausa: pusė tėvų muša vaikus
© DELFI

Naujienų portalo DELFI užsakymu Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" viešosios nuomonės apklausą atliko praėjusių metų lapkričio 16–29  dienomis.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu, visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Kokios lygos universitetuose svetur studijuoja lietuviai? (55)

Į prestižinių universitetų klubą įstojusius lietuvius galima skaičiuoti vienetais. Iš 15-os Lietuvos mokinių mėgstamiausių aukštųjų mokyklų į pasaulio universitetų šimtuką patenka trys. Populiariausi universitetai, į kuriuos traukia baigusieji gimnazijas Lietuvoje, rikiuojasi 600–700 pasaulinio reitingo vietose. Bet studijos užsienyje prieinamos nesunkiai, ypač kai diplomų malūnų – abejotinos kokybės mokyklų, lengva ranka dalijančių diplomus, – tinklas plečiasi.

J. Petrauskienė: atlyginimai vienareikšmiškai turi didėti (375)

DELFI konferencijoje apsilankiusi paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų likti 3-5 universitetai. Pokyčių, aiškina ji, taip pat sulauks ir besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose, ir ten dirbantys.

Teismų savivaldoje - nauji nariai (10)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais paskyrė naujus visuomenės atstovus į svarbias teismų savivaldos institucijas - Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.

DELFI konferencijoje – J. Petrauskienė (37)

Ketvirtadienį, 13 valandą, tiesioginėje DELFI konferencijoje lankysis paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Iš pažadų liko tik šnipštas: ekspertė įvertino valdančiųjų planus (261)

Rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai viešai ne kartą skelbė, kad švietimas jiems – prioritetas. Tačiau Seimui pateiktas Vyriausybės programos projektas gali nuvilti tuos, kurie šioje srityje laukia kardinalių pokyčių ir reformų.