Seime įregistruotas naujas pasiūlymas dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo, kuris gerokai skiriasi nuo premjero Sauliaus Skvernelio sudarytos darbo grupės pateikto.
© DELFI / Tomas Vinickas

26 Seimo nariai tarp kurių – ir „valstietė“ Virginija Vingrienė, „tvarkiečiai“ Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis, socialdemokratai Juozas Olekas ir Gediminas Kirkilas, siūlo sprendimą dėl jungimosi palikti universitetų bendruomenėms.

Maža to, jie vardija visai kitokias rekomendacijas, kurie universitetai turėtų jungtis, o kurie verti išlikti kaip atskiras administracinis vienetas.

Šiam siūlymui, panašu, pritaria ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Trečiadienį apie tai jis kalbėjo šio komiteto posėdyje.

Turi naują planą Kaunui

Seimo narių teigimu, Kaune turėtų veikti trys universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Jų pateiktame projekte taip pat nurodoma, kad VDU turėtų prie savęs prijungti Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) ir Lietuvos edukologijos universitetą (LEU). Priduriama, kad pedagogų rengimas turėtų būti užtikrinamas ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete (VU).

„Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Kaune gali veikti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir suformuota Viešojo saugumo akademija“, – teigia Seimo nariai.

Kyla VDU reikšmė – nauji partneriai, naujas statusas

VDU jie taip pat nori suteikti klasikinio, plačios aprėpties universiteto statusą. Juo jis dalintųsi su VU.

Savo ruožtu Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir KTU turėtų technologijos universitetų statusą.

„Plėtoti Lietuvoje dviejų klasikinių, plačios aprėpties universitetų (VU ir VDU) ir dviejų technologijos universitetų (VGTU ir KTU) sistemą“, – toks tikslas įvardijamas Seimo narių siūlyme.

Siūlo pagalvoti apie galimybę jungtis prie VDU, o ne prie VU

Projekte taip pat nurodoma, kad reikia reorganizuoti Mykolo Romerio universitetą (MRU), Lietuvos sporto universitetą (LSU), Šiaulių universitetą (ŠU), siūlant jiems prisijungti prie klasikinių plačios aprėpties universitetų, tačiau išbraukiama nuostata, kad MRU ir ŠU vertėtų prisijungti prie VU.

Seimo nariai neprieštarauja kone tik dviems S. Skvernelio sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos – reorganizuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją sujungimo būdu į Lietuvos menų akademiją ir siūlyti Klaipėdos universitetui (KU) specializuotis jūrinio mokslo kryptyse.

„Sukurti universitetų savanoriško jungimosi skatinimo sistemą, kuri finansuotų universitetų jungimosi procesus pagal pasiektus programų skaičiaus sumažinimo, mokslo ir studijų kokybės pakėlimo bei konsolidacijos, turto valdymo efektyvumo, šalies sektorinių ir regioninių poreikių užtikrinimo ir kitus rodiklius“, – nurodomas siektinas tikslas.

Pasiūlymas pristatytas komitete

„Vilniuje ir Kaune sutelkti po vieną klasikinį plačios aprėpties tyrimų universitetą, Vilniuje ir Kaune taip pat gali veikti profiliniai technologijų, sveikatos mokslų universitetai. Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinius mokslo centrus, kurie turi būti kitų universitetų padaliniais“, – savo siūlymą komitete pristatė E. Jovaiša, trečiadienį pradėjus svarstyti Vyriausybės teiktą nutarimo projektą dėl universitetų tinklo optimizavimo.

Jis pabrėžė, kad savo teikiamą siūlymą yra suderinęs su didžiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija bei turintis jos palaikymą. Šis E. Jovaišos siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.

Eugenijus Jovaiša
Eugenijus Jovaiša
© DELFI / Andrius Ufartas

Opozicijos atstovai išklausę E. Jovaišos siūlymo pristatymą replikavo, kad iš to, ką pateikė Vyriausybė, „nelieka akmens ant akmens“. „Vyriausybės nutarimą bereikia perbraukt kryžium, ir tiek“, – sakė Seimo narių Mišriai grupei priklausantis Gintaras Steponavičius.

„Mes girdėjome iš ministerijos, kaip svarbu derinti kreipiančią steigėjo reguliacinę galią su akademinių bendruomenių iš apačios kylančiais procesais ir ieškoti sinergijos, bet sinergijai reikia dviejų, o šiuo atveju mes neturime antro dėmens. Šitas nutarimo projektas neišreiškia jokios kreipiančios valios, į kurią pusę tai turėtų vykti. Kur čia yra valstybės matymas? Čia jo nėra“, – sakė konservatorius Mantas Adomėnas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu sakė, kad „šis pateikimas iš principo išlaiko Vyriausybės pateiktą planą“, tik „nepasako tiksliai, kur ir yra pati sudėtingiausia dalis, kokiu principu ir vardan ko jungiamasi“.

Siūlymą pristatęs E. Jovaiša pabrėžė, kad universitetai, aukštosios mokyklos „turi autonomines galias ir į tai reikia labai jautriai žiūrėti ir suprasti, kad akademinės bendruomenės yra labai aktyvus šio keitimosi partneris, be jų pačių noro, dalyvavimo, negali vykti procesai“.

„Iš šito siūlymo, kurį jūs dabar matote, aišku, kad pačios aukštosios mokyklos turės labai padirbėti sprendžiant savo likimo klausimus“, – sakė ŠMK vadovas, – „Universitetai jau dabar visą šitą integracijos ir sinergijos poreikį yra pajutę, ir jie jau patys šnekasi ir Vyriausybę kreipia, ir Seimas pritars tiems sprendimams, kurie ateina vardan kokybės“.

Įžvelgia privačius interesus

KTU rektoriaus Petro Baršausko teigimu, keista, kad pasiūlymuose vyrauja ne esmė – kokią pridėtinę vertę tai duos valstybei, kokį rezultatą generuos junginys, o, panašu, privatūs interesai.

„Pirma, kai iš vakaro yra vienas nutarimas, o staiga į posėdį atnešamas kitas, tai yra labai keista. Antra, vėl tas pats. Nekalbama apie esmę, turinį, principus jungimosi, kriterijus, pridėtinę vertę, kurios siekiame jungdami, bet bandoma žaisti kažkokius žaidimus – vienus stiprinti, kitų imama bijoti. Juntama baimė dėl stipriųjų universitetų – neduok Dieve, jie jungsis, nes gali praryti visus kitus, o reikia stiprinti silpnus“, – naują Seimo narių siūlymą komentavo rektorius.

Anot jo, pertvarka buvo siekiama kokybinio pokyčio, turėti tarptautine prasme konkurencingą universitetą, bet dabar prioritetai dėliojami kitaip.

„Pavyzdžiui, tokia frazė – „klasikinis universitetas“. Jeigu vadovautumėmės tikruoju apibrėžimu iš praeities, istorijos, šiai dienai jis iš viso iškreiptas, nebetinka. Dabar bandoma tą junginį pritraukti, pritempti prie klasikinio universiteto“, – stebėjosi P. Baršauskas.

Petras Baršauskas
Petras Baršauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dėmesį kreipia į lėšas

Rektoriaus teigimu, jei bus leidžiama akademinei bendruomenei pačiai spręsti dėl pokyčių, norimo rezultato nepasieksime, nes 27 metus tai, kaip atrodys aukštojo mokslo sistema, sprendė būtent ji ir prie gero tai neprivedė.

„Jei ir toliau leisime šį reikalą ir ignoruosime valstybinį interesą, abejonę man didelę kelia“, – pripažino pašnekovas.

Tačiau, anot P. Brašausko, galima būtų sutikti su bet kokiais junginiais, jei nutarime bus aiškiai nurodyti principai, kokybiniai kriterijai, už ką bus mokami pinigai, nes tuomet problema išsispręs savaime.

„Universitetų pažangos konferencija – KTU, VU, LSMU ir VGTU – parėmėme Vyriausybinį nutarimą, kuriame matėme šiokią tokią prasmę. Po šių pokyčių baimė tik padidėjo. Tai nėra parama Vyriausybei. Tai bandymas savus interesus kišti“, – pripažino jis.

Vyriausybės pozicija – 5 universitetai

DELFI primena, kad, vadovaujantis Vyriausybės planu, Vilniuje liktų VU, kuriam būtų suteikiamas klasikinio universiteto statusas, ir VGTU. Prie VU turėtų prisijungti MRU ir LEU, VU dalimi taptų ir ŠU.

Savo ruožtu Kaune siūloma kurti plačios aprėpties universitetą, kuris apjungtų KTU, VDU, ASU ir LSU. Kaip profilinis universitetas Kaune liktų ir LSMU.

Penktasis iš siūlomų išsaugoti universitetų – Klaipėdos universitetas. Tiesa, jo atstovai raginami peržiūrėti studijų programas ir specializuotis uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

Žadama kurti ir Lietuvos menų akademiją, kuri vienytų Lietuvos dailės akademiją ir Muzikos ir teatro akademiją.

„Šio plano tikslas – sukurti prielaidas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais ir mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui“, – teigiama Seimo nutarimo projekte.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (19)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (461)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Vasarą keiksnoja, o ji Palangai jau atseikėjo daugiau pinigų (2)

Ši vasara, kaip ir kitos, Palangos miesto rinkliavų centrui (PMRC) yra darbinga, sako PMRC...

Patarimai, kaip išmesti kuo mažiau maisto (1)

Maisto švaistymas – viena opiausių problemų visame pasaulyje. Nors milijonai žmonių planetoje...

Gyvai / Intriguojanti kaimynų akistata: Latvija – Lietuva (122)

Kontroliniame trijų komandų turnyre Rygoje akis į akį stoja dviejų Europos čempionatui...

Artėjančios karinės pratybos gali vėl pakurstyti įtampą Korėjos pusiasalyje (3)

Šiaurės Korėja i ir Jungtinėms Valstijoms apsikeitus piktais grasinimais imtis karinių veiksmų,...

Kirpėja 13 valandų tvarkė paauglės plaukus ir padarė stebuklą

Viena kirpėja Jungtinėse Valstijose atsisakė nuskusti itin susivėlusius depresijos kamuojamos...

Skaniau ir greičiau nebūna: 5 vaisinių kremų tortams receptai

Vasarą dažniausiai norisi lengvesnio maisto iš šviežių ingredientų, todėl desertų mėgėjus...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (49)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Ar vyrų vaisingumui tiksi biologinis laikrodis? (5)

Daugelį metų tvyrojo įsitikinimas, kad moterų kiaušialąstės sensta, o spermatozoidai – ne....