DELFI domėjosi, kaip porelės vertinamos skirtingose mokyklose ir Panevėžyje rado gimnaziją, kurią būtų galima vadinti pirmaujančia pagal porelių skaičių. Įdomu, kad didelė dalis neišsibarstė po mokyklos ir sėkmingai gyvena drauge.

Tabu tema – mokytojų ir mokinių romanai. Kaip DELFI sakė daug metų Vilniaus rajone mokytojavęs Juozas, bendraujant su jaunuoliais, ypač jei esi jų auklėtojas, reikia elgtis ypač atsargiai.

Savo nuomonę apie mokyklines meiles ir demonstruojamą aistrą paprašėme išsakyti edukologo, knygos „Meilės pamokos. Kad nemylėtume kaip idiotai“ autoriaus Ričardo Pagojaus, o taip pat DELFI skaitytojų. Apklausoje – galimybė balsuoti, kas dera ir kas tabu įsimylėjėliams mokykloje.

Netruko pasklisti kalbos

Kaip pasakojo Inga iš Kauno, ji su draugu susipažino mokykloje, į kurią atėjo po 10 klasės. Ne tik mokytojai, bet ir draugai stebėjosi, kaip tokia gera mergaitė, pareiginga mokinė galėjo susižavėti blogiuku.

Tačiau, kaip ji pati sako, mokyklinė meilė jai ne trukdė, o padėjo geriau mokytis. Stengėsi kuo greičiau pasidaryti darbus, kad galėtų susitikti su draugu. Truputį atsakingiau į mokslus pradėjo žiūrėti ir jos blogiukas bendraklasis.

Mokykloje porelių nedaug, tad netruko pasklisti kalbos. Juolab, ir jie patys nesislapstė – vaikščiojo susikibę už rankučių, o kartą už tai kad viešai bučiavosi, buvo nuvesi pas direktorių.

„Atrodo, nieko labai baisaus nedarėm, sėdėjom ant palangės ir bučiavomės, bet vyresnio amžiaus mokytoja išrėžė moralą ir liepė eiti pas direktorių. Mano draugas pasielgė kilniai – vienas pats nuėjo atsiimti pylos“, – juokėsi dabar jau ištekėjusi jauna moteris.

Jei galėtų pakartoti mokyklinius metus, ji nieko nekeistų. „To skandalu paversto bučiavimosi irgi nė už ką neatsižadu. Nemanau, kad draugaujantys žmonės turi slapstytis, o jei viešai pasibučiuoja, tikrai nieko blogo“, – mano ji.

Mokytojas: jei mokiniai susiglaudę viešai minkosi – tai ne vien jų reikalas

Į tai, kas vyksta mokykloje, dalis ugdytojų nesikiša, neva, ne jų reikalas. Tačiau vilnietis biologijos mokytojas Ričardas Pagojus – ne iš tų: „Aš taip nemanau, nes jeigu jausmai viešai demonstruojami, jeigu mokiniai mokyklos koridoriuje stovi susiglaudę, apsikabinę, maigosi, minkosi, tai tampa mūsų visų reikalu“.

Drąsesni mokytojai jaunuoliams pasako, kad intymūs santykiai todėl ir intymūs, kad viešai nerodomi. Kad tai – asmeniška, o išsiviešinimas veikia ir kitus žmones, galbūt, jaunesnius vaikus, kurie visko prisižiūri ir paskui galvoja, kad gal normalu demonstruotis.

Ar mokykloje iš karto matyti, kurie mokiniai įsimylėjo ir kaip tai reiškiasi, DELFI klausė knygos „Meilės pamokos. Kad nemylėtume, kaip idiotai“ autoriaus R. Pagojaus.

„Taip, tai matyti, – juokėsi edukologas. – Tarkim, devintokai, dešimtokai jau pradeda įsimylėti. Jie vaikšto susikibę už rankų, kartais sau leidžia rodyti daugiau atvirumo, pavyzdžiui, giliais bučiniais bučiuojasi mokyklos koridoriuje. Kartais net pajuokauju, klausdamas, ar netrukdau ir kad man praeiti reikia“.

Tai su viena, tai su kita

Problema, kurią kalbėdamas apie mokyklines meiles akcentavo mokytojas, kad jaunuoliai „dažnai vežimą stato prieš arklį“, tai yra, svarbius sprendimus priima prieš susiderindami.

„Pavyzdžiui, remdamiesi laikinu susižavėjimu, kuris greitai praeina, įsimylėję mokiniai apie savo jausmus paskelbia vaikščiodami susikabinę už rankučių. Aplinkiniams transliuoja, kad yra pora, tačiau akivaizdu, kad du jauni žmonės lekia nuo skardžio žemyn“, – sakė R. Pagojus.

Apie tai jis yra kalbėjęs su vienu vyruku iš mokyklos, kuris vaikščiojo už rankų susikibęs tai su viena, tai su kita mergina.

„Ėmiau jam ir pasakiau, kad pirmiausia sau turėtų atsakyti į klausimą, ko ieško ir niekaip negali rasti laikydamas vienos, antros, trečios merginos ranką. Nes joms tai nepraeina be pasekmių, be skaudžių išgyvenimų“, – pastebi edukologas.

Pasak jo, mokykloje apstu ir priešingų pavyzdžių, „kai mergina kabinte kabinasi vaikinui (vyrui) ant kaklo, nors jis nėra tiek dėl jos pamatęs galvos“.

Fantazijos ar realybė?

Atvirai seksualus mokinių elgesys neretai tampa galvos skausmu ir mokytojams. Tai DELFI patvirtino daugiau nei 10 metų Vilniaus rajono mokyklose mokytojavęs Juozas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma – DELFI).

Dirbant su vyresniųjų klasių mokiniais, jam teko „laviruoti dėl seksualinio moksleivių dėmesio, kurio žūt būt reikia vengti mokytojui, nes jeigu tave įsimylės mokinė ar kokia nors mergaitė įsivaizduos, kad rodai jai simpatiją, bus labai negerai“.

Pasak Juozo, dirbant mokykloje reikia vengti bet kokio dviprasmiškumo, išlaikyti atstumą, bet tuo pačiu išlikti žmogumi, į kurį prireikus jaunas žmogus galėtų kreiptis, pasitarti.

Mokytojas pastebi, jog dalykininkui išlaikyti atstumą lengviau. Tačiau jei esi klasės auklėtojas, turi būti ypač atidus. Viena vertus, reikia palaikyti ryšį, antra vertus, neduotum dingsties fantazijoms apie šiltus jausmus.

Įsimylėjo mokytoją

Kaip sakė vienuoliktokė Ingrida, mokytojai vyrai, ypač jei yra jauni ir pasitempę, būtinai sulaukia merginų dėmesio. „Mes su draugėmis aptarinėjame, kaip atrodo, juokais provokuojame. Tačiau, kiek žinau, kai kurios mergaitės iš tiesų yra įsimylėję mokytojus. Nes jie įdomesni, suaugę, tikri vyrai, o ne kaip mūsų klasiokai“, – atviravo mergaitė.

Pasak jos, vyrukų dėmesio sulaukia mokytojos, kurios atviriau rengiasi, yra išraiškingų formų. „Porelių pas mus nedaug. Ir jei kas nors pradeda draugauti, tuoj visi apkalbinėja. Dėl to net turėdama draugą iš mokyklos aš nesireklamuočiau“, - sakė moksleivė.

Mokykloje dėl viešai demonstruojamų bendramokslių jausmų Ingridai neteko patirti nepatogumo. Tačiau per vakarėlius visko būna. „Man nepriimtina, – kategoriška septyniolikmetė mergina. – Jeigu žmonės nori pabūti kartu, tegu pasirenka atokesnę vietą. Kaip jaustis, kai šalia glamžosi?“.

Porelių mokykla

Kaip pripažįsta moksleiviai, požiūris į poreles dažnai priklauso nuo mokyklos vadovų. Jeigu direktorius ir pavaduotojai konservatyvūs – įsimylėjėliai gauna velnių. Jei mokytojai šiuolaikiški, netgi kebliose situacijose sugeba taip išlaviruoti, kad „ir įsimylėjėlių nesudirbtų, ir mandagiai pastatytų į vietą per daug užsimiršusius“.

Mokykloje būsimą žmoną radęs Jurgis mano, jog kad Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – būtent tokia.

Kaip pasakojo DELFI pašnekovas, jis pats gyvenimo meilę sutiko per šimtadienį. „Žodžiu, taip gražiai vienuoliktokai mums surengė šventę, kad aš vieną mergaitę nusižūrėjau. Kitą dieną per jos biologijos pamoką pakviečiau į pasimatymą. Buvau ir anksčiau turėjęs merginų, tačiau bendravau labiau lyg tarp kitko. O tą kartą tiek susijaudinau, kad ėmiausi iniciatyvos ir štai jau penkiolika metų esame kartu“, – juokėsi pasakodamas.

Pasak Jurgio, gimnazijoje buvo daug porelių, o draugaujantys – palaikomi: „Direktorius, mokytojai ir visa mokyklos bendruomenė rodydavo pagarbą draugaujantiems. Tarp mokytojų taip pat buvo porų“.

Jo nuomone, gimnazija, kurią baigė, viena daugiausiai porų turinti mokykla Lietuvoje. Bent jau tokių porų, kurios pradėję kartu gyventi neišsibarstė.

Iš jo gimnazijos draugų nėra nė vienos poros, kuri būtų išsivaikščiojusi. Apie susipažinusius ir susidraugavusius vėliau to negalėtų pasakyti.

Neišsiskyrė vos pajutę pirmuosius sunkumus

„Gal sutapimas, tačiau pastebiu, kad kartu brendusios ir augusios poros – daug stabilesnė. Gali būti, kad tam įtakos turi panaši patirtis, - mano DELFI pašnekovas. - Jeigu susitinka žmonės, kurie nebrendo kartu, juos sieja labiau fizinis potraukis, kuris su metais išblėsta. Tada lieka du žmonės, bandantys derinti skirtingas savo praeitis“.

Anot Jurgio, yra kitaip, jeigu su savo žmogumi bręsti ir keitiesi kartu, vienas kitam darai įtaką. „Nesvarbu, kas gyvenime nutinka, nuklydęs grįžti, kažkas dingsta ir vėl atsiranda, su tuo žmogumi esi ne vien todėl, kad kažkada patiko ir apsigyvenai. Jeigu drauge esi nuo mokyklos, tas žmogus tau – kaip šeimos narys. Ne tik mylimasis, bet ir kaip brolis ar sesuo. Nors gal negerai, kai žmona kaip sesuo būna?“, - nėra tikras DELFI pašnekovas.

Kaip pabrėžia panevėžietis, tokį santykį išlaikiusias poras ne taip palietė ir 2008-2009 metais buvusi krizė: „Po mokslų mano karta labai greitai darė karjeras, per metus-dvejus po studijų tapo garbiais žmonėmis, tačiau užėjus sunkmečiui gyvenantys su mokyklinių laikų poromis gavo jų palaikymą ir išgyveno, o susiporavusieji universitete ar vėliau – staigiai išsiskyrė, vos pajutę pirmuosius sunkumus“.

Skyrybų statistika Lietuvoje nedžiugina. Išsiskiria daugiau porų, nei susituokia. Tačiau, kaip mano Jurgis, J. Balčikonio gimnazijos statistika kur kas geresnė, bent 90 proc. čia vienas kitą atradusių porų tikrai gyvena kartu.

„Aš pats asmeniškai pažįstu penkias poras, kurios susidraugavo J. Balčikonio gimnazijoje ir iki šiol draugauja. Ypač gerai – pora metų už mus vyresnę porelę. Kaip pradėjo gal kokioje devintoje klasėje vaikščioti už rankų susikabinę, taip iki šiol vaikšto, nors jau antro vaiko susilaukė“, – sakė panevėžietis.

Pasidalinkite – kokia Jūsų patirtis? Prisiminkite savo mokyklų mylimuosius ir mylimąsias – ar dažnai apie juos pagalvojate, susitinkate, o gal vis dar esate kartu? Atskleiskite, kaip į santykius mokykloje reagavo mokytojai, tėvai ir kiti mokiniai. O gal galite pasidalinti paslaptimi, kad teko įsimylėti ar suvilioti mokytoją?

Atėjus naujiems mokslo metams su šypsena prisiminkime mokyklą ir pasidalinkime savo išgyvenimais. Už atvirumą ir nuoširdumą Jums atiteks prizas-staigmena, kuris pradžiugins ne tik Jus, bet ir Jūsų dabartinį mylimąjį ar mylimąją!

Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Meilė“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi ir žemiau esančia nuoroda: