Abiturientė: motyvacinis testas negarantuos, kad žmogus nori būti mokytoju

 (98)
Abiturientė: motyvacinis testas negarantuos, kad žmogus nori būti mokytoju
© Corbis

Penktadienį pedagoginės krypties studijas pasirinkę abiturientai ir ankstesnių laidų absolventai pirmą kartą rinkosi laikyti motyvacinių testų. Įtikinę komisiją, kad tikrai nori būti mokytojais, galės pretenduoti į valstybės paramą studijoms. Kaip DELFI informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti atstovas Aloyzas Pažėra, nuo penktadienio iki birželio 23 dienos testus planuoja laikyti daugiau kaip 2500 jaunuolių.

Daugiausia abiturientų – 1431 – motyvaciją dirbti mokytojais įrodinės Vilniaus pedagoginiame universitete, 461 Kauno kolegijoje, 398 Šiaulių universitete ir 238 Klaipėdos universitete.

Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijos abiturientė Vilė Miknevičiūtė, Panevėžio kolegijoje planuojanti studijuoti dailės technologijų pedagogiką, motyvacinį testą laikė Šiauliuose. „Buvo galimybė testą laikyti ir kitur, bet užsiregistravau Šiaulių universitete, dėl to, kad arčiau ir lengviau atrasti, nes didesniame mieste sunkiau orientuotis“, – DELFI paaiškino mergina.

Internete ieškodama informacijos apie motyvacinių testų turinį, gimnazistė sužinojo, kad bus klausimų raštu, žodžiu ir, kaip suprato, reikės įrodyti savo patirtį su vaikais.

„Vis dėlto, mano nuomone, testo rezultatą lems sėkmė - išloši arba ne. Turiu darbo su vaikais patirties, vieną savaitę net teko pavaduoti mokytoją, tai per daug nesijaudinu. Tačiau, jei atvirai, nemanau, kad testu galima pamatuoti motyvaciją dirbti mokytoju. Jeigu žmogus įgudęs raštu ir žodžiu dėstyti mintis, jam tikrai pasiseks gerai pasirodyti, tačiau ar tai 100 proc. atskleis jo motyvaciją dirbti šį darbą? Ar teisinga, kad žmogus, kuris prasčiau save reprezentuos, negaus valstybės finansuojamų studijų?“, – abejojo DELFI pašnekovė

Dar V. Miknevičiūtei nepatiko, kad, „jei iš viso nevažiuosi laikyti testo, tai tavęs net nepriims į pedagogines studijas, o jei važiuosi laikyti testo, bet neišlaikysi, vis viena galėsi pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas“.

Ne visi gali nuvažiuoti į didmiesčius

Gimnazistės teigimu, kai kurie žmonės iš kaimo gal net neturi galimybių atvažiuoti į didžiuosius miestus laikyti testo. Be to, trikdo ir atbaido nuo pedagoginių studijų jau vien tai, kad reikės kažkur važiuoti, įrodinėti savo motyvaciją, nes ir taip per brandos egzaminus abiturientams pakanka streso.

„Būtų paprasčiau, kad testą galėtum laikyti internetu, tačiau, matyt, bijomasi sukčiavimų. Kita vertus, žodžiu ar raštu laikant motyvacinį testą žmonės nebūtinai sakys, ką galvoja – greičiau, norėdami gerai pasirodyti ir gauti valstybės finansavimą, kalbės tai, ką reikia, pagražins savo mintis. Ir man tai labai nepatinka“, – sakė Kupiškio Lauryno Stokos Gucevičiaus gimnazijos abiturientė.

Trečiadienio vidurnaktį baigiasi pedagogines studijas pasirinkusių abiturientų registracija laikyti motyvacinį testą. Pirmieji jaunuoliai savo pasiryžimą dirbti pedagoginį darbą raštu ir žodžiu įrodinėjo jau šį penktadienį.

Į pokalbį eis „gyva eile“

Pasak LAMABPO valdybos pirmininko pavaduotojo Sauliaus Railos, motyvaciniai testai vyks keturias dienas. Abiturientai iš anksto žino, kada ir kur turi atvykti. Iš pradžių jaunuoliai kviečiami valandą raštu atsakinėti į klausimus, o po pertraukėlės „gyva eile“ - susitikti asmeniškam pokalbiui su komisija, kuri kiekvienam žmogui skiria po 15 minučių.

„Kas drąsiausias, eis pirmas, o paskui visi kiti“, – sakė S. Raila.

DELFI primena, jog testo metu gavus neigiamą įvertinimą, surinkus 0 balų, stojančiąjam išlieka galimybė pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Tačiau neatvykusieji laikyti testo, bet nusprendusieji rinktis šią studijų kryptį, galės mokytis tik savo lėšomis.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės Aušros Veličkaitės teigimu, testas prie stojamojo balo gali pridėti 1 arba 2 taškus.

Gaus vienodus klausimus

Stojantiesiems raštu bus pateikiami trys visiems vienodi klausimai, kuriais prašoma pagrįsti numatomos profesinės veiklos srities pasirinkimą, aptarti situaciją, kurioje susidūrė su žmonių įvairove (asmenų skirtybėmis) bei atskleisti savo veiklą mokykloje ir (ar) kitose bendruomenėse.

Tuo metu individualaus pokalbio su komisijos nariais metu bus pateikti 5 - 7 klausimai, apie profesinės veiklos srities pasirinkimą lėmusius veiksnius, mokymo ir bendradarbiavimo patirtį, mokymosi sunkumų įveiką, perspektyvinį įsivaizdavimą apie savo profesinę veiklą.

Remiantis minėtu Motyvacinio testo tvarkos aprašu, apklausos raštu atsakymus vertina ir pokalbį vykdo du vertinimo komisijos nariai: vienas - turintis psichologijos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kitas - bet kurios aukštosios mokyklos dėstytojas.

Finansuos ne 2500, o 1200 studentų

Motyvacinis testas - ne vienintelė naujovė šiais metais pedagoginę studijų kryptį pasirinkusiems studentams. Gegužės viduryje Vyriausybė pritarė ŠMM siūlymui didinant mokytojo profesijos prestižą tikslinėmis stipendijomis.

Pagal priimtą Vyriausybės nutarimą, geriausiems pirmosios pakopos pedagogikos arba andragogikos - suaugusiųjų mokymo - studentams, studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose ir neturintiems akademinių skolų, bus skiriamos 400 litų tikslinės stipendijos.
Tačiau šiais metais ketinama dvigubai mažinti valstybės finansuojamose vietose pedagogiką studijuojančių studentų skaičių nuo 2500 iki 1200.

Kreipėsi į ministrą

Likus keturioms dienoms iki pirmojo testo, Seimo Darbo frakcija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą, ragindama keisti busimųjų pedagogų motyvacinio testo organizavimo tvarką.

„Nustatant naują tvarką ir rengiant poįstatyminius aktus ministerijos pareigūnai užmiršo arba sąmoningai nusprendė, kad tokie patikrinimai vyks tik trijuose (iš tiesų keturiuos – DELFI) šalies miestuose: Vilniuje, Šiauliuose ar Klaipėdoje. Seimo Darbo partijos frakcijos nariai įsitikinę, kad toks griežtas motyvacinio testo laikymo vietų paskirstymas neužtikrina pedagoginio išsilavinimo prieinamumo visiems norintiems abiturientams ir gali tapti pagrindine priežastimi, dėl kurios dalis abiturientų negalės laikyti testo bei pretenduoti į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų programas“, - teigiama kreipimesi.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Vydo Gedvilo įsitikinimu, toks motyvacinis testas pridėtų bent kelis balus stojant, o vėliau garantuotų ir tikslinę stipendiją, teigiamai įtakos pedagogų rengimą, gerins jų kvalifikacijos kokybę.

„Deja, iki šiol į pedagogų rengimo programas stojo ne pačius aukščiausius konkursinio balo vidurkius turintys jaunuoliai ir tik nedidelė dalis baigusiųjų tokias studijas pasirinko pedagogo darbą. Apribodama studentų galimybes laikyti motyvacinį testą ten, kur jie ketina stoti į pedagogikos studijas, ministerija sukūrė nereikalingas kliūtis stojantiesiems, kurios galiausiai gali pakenkti ir visai švietimo sistemai. Be to, kukliau gyvenantiems, neturintiems darbo abiturientams ir jų tėvams keliauti mažiausiai apie 260 km pirmyn ir atgal — jau nemaža prabanga“, — mano Seimo narys.

Siūlo keisti komisijos sudėtį

Darbiečiui kelia abejonių ir motyvacinio testo vertinimo komisijos sudėtis. Komisiją sudarys tik du asmenys, kurie vertins apklausos raštu atsakymus ir vykdys pokalbį. Tačiau, išsiskyrus nuomonėms, vertinimų vidurkis bus apvalinamas „į mažesnį skaičių“. V. Gedvilo nuomone, komisijos sudėtį taip pat būtina keisti, įtraukiant į ją pedagoginio darbo patirtį turinčius vertintojus, o į stebėtojų grupę — ir studentų atstovus.

Darbiečiai prašo užtikrinti, kad visiems, pageidaujantiems įsigyti pedagogo išsilavinimą — laikyti motyvacinį testą būtų galima kuo arčiau, kad stojančiajam vien tik testo laikymui netektų švaistyti lėšų ir gaišti laiko kelionei.

www.DELFI.lt
 
98
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Skandalas užprogramuotas: iš penktokų reikalaus kaip iš 40-mečių (497)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 12:01
Per parodą „Mokykla“ kalbėjęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pripažino nežinantis, kodėl mokiniai privalo skaityti ir analizuoti Antano Škėmos „Baltą drobulę“, o socialiame tinkle kilusioje diskusijoje aktorė Beata Tiškevič Hasanova prisipažino, kad Žemaitė yra baisiausia, ką patyrė mokykloje. Po Donelaičio.

Verslo ėmėsi dar 9-oje klasėje: kaip nesisekė ir kaip pavyko iškilti (57)

2014 gruodžio mėn. 20 d. 07:44
Andrius Kontrimavičius
Asmeninio archyvo nuotr.
26-erių metų Andrius Kontrimavičius šiuo metu vadovauja vienai iš didžiausių interneto projektų ir reklamos agentūrai.

Prieššventinis celibatas: 5 laisvadieniai, o mylėtis negalima (189)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 19:54
Artėjančios šventės dovanos mums penkias laisvas dienas. Keliones pas gimines planuojančios jaunos poros – sutrikusios: kaip tėvams reikės paaiškinti, kad nori miegoti kartu su antrąja puse? Kaip reikės mylėtis, kai už sienos miegos tėvai?

VGTU rektorius tapo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu (11)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 15:47
Alfonsas Daniūnas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Alfonsas Daniūnas.

Kada vaikui atskleisti, kad Kalėdų Senelio nėra (97)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 07:54
vaikas, mergaitė, Kalėdos, Kalėdų senelis, noras, pažadas, dovana, paslaptis
AP/Scanpix
Artėjant šventėms, didžiajam dovanų metui, Kalėdų Seneliui yra suteikiamas dar vienas – griežto auklėtojo – vaidmuo. Vis dažniau galima išgirsti tėvelius sakant: „Jei būsi blogas, Kalėdų Senelis neatneš dovanų.“ Ar mažieji maištininkai tikrai turėtų būti verti tik bulvės?