Sumedžiojama per mažai?
Jau kurį laiką bebrų populiacija gausėja, jie pridaro nuostolių ir ūkininkams, ir miškų savininkams, ir kitiems asmenims. Tiesa, kokia konkreti žala įvertinta pinigais, sužinoti nepavyko, tačiau kad ji padaroma, patvirtino visi kalbinti asmenys. Priežasčių, kodėl šie aštriadančiai plinta, taip pat pateikiama įvairių.
„Kiekvienais metais bebrų gausėja. Manau, kad nėra didelės rinkos jų kailiams – jei medžiotojai jų parduotų daugiau, būtų kitaip“, – svarstė VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdas Daugirdas Lukoševičius.
Jo manymu, bebrų medžioklė mūsų šalyje nėra itin populiari. Tiesa, pastaruoju metu ji populiarėja, tačiau vis dėlto, jo manymu, atskiri medžiotojų būreliai dar nelabai imasi jų šaudyti, tad šių gyvūnų populiacija kasmet tik gausėjo.
Bene daugiausia žalos bebrai padaro miškams. Ir ne vien dėl to, kad nugraužia medžius, bet ir dėl to, kad, pasak D. Lukoševičiaus, užtvenkia kelius, dalį miško, miško grioviai būna pilni vandens. Bebrus lenkai kaltina dėl potvynių, neva, suardė pylimus. Logikos tokiuose teiginiuose urėdas mato – bebrai mėgsta rausti urvus.
Tiesa, neseniai aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas supaprastino vadinamųjų neperspektyvių bebraviečių naikinimo tvarką. Pagal ją bebrų medžioklės laiku naikinant neperspektyvias bebravietes nebereikia gauti leidimo. Jo reikės tik norint tai daryti bebrų veisimosi laikotarpiu. D. Lukoševičiaus manymu, senoji tvarka jiems ir netrukdė – kiek reikėdavo, tiek gaudavo leidimų. Tačiau, palengvinus tvarką, jo manymu, bus dar geriau.
„Sunku su jais kovoti. Čia kaip ir medis: pasodini, tikiesi, kad jis augs tiesus, tačiau kai pradeda augti, suvaldyti neįmanoma“, – vaizdžiai kalbėjo urėdas.
Išnaikinti sunku
Bene dažniausiai su bebrų padaroma žala tenka susidurti savivaldybėms ir aplinkosaugininkams. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas pasakojo, kad iki tol aštriadančius naikinti nebuvo problemų – kiek kam reikėjo leidimų, tiek ir buvo išduota, tačiau jų nebuvo daug. Tiesa, Panevėžio rajone ši problema gal mažiau aktuali, tačiau Rokiškio rajone, kituose apskrities rajonuose bebrų užtvankos pakankamai rimta problema. Dėl jų ne tik mirksta miškai ir pasėliai, aštriadančiai, radę jiems tinkamas sąlygas, nevengia įsikurti ir miestelio centre.
Juos išnaikinti sunku, – pripažįsta visi specialistai. Tad, tikimasi, kad lengvesnė tvarka kiek pagelbės kovojant.
„Gal pavyks sureguliuoti sparčiai plintančią jų populiaciją. Bebrų prisiveisė daug, jie nevengia ateiti ir į gyvenamąsias teritorijas“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė.
Tačiau ir palengvinus tvarką išardyti bebravietę nėra taip paprasta. Jos negalima sprogdinti, darbas – mechaninis. Tad, S. Biveinienės teigimu, šiam darbui reikia ir išmanumo, ir sveikatos.
„Norint įveikti aštriadantį, reikia užsispyrimo ir kantrybės“, – sakė ji.
Tai nėra toks paprastas darbas ir kita prasme.
„Užtvankų ardymas – laikinas dalykas. Tai kova su vėjo malūnais – už dviejų dienų bebras pastatys dar didesnę“, – įsitikinęs Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Berežanskis.
Jo manymu, svarbiausia bebrams neleisti įsikurti iš pradžių ir išsiplėsti, nes jei įsitvirtina, tuomet taip paprastai iš tos vietos nepasitraukia.
Nemažai sugavo
Panašiai mano ir Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Petras Narbutas. Jo teigimu, išardyti bebravietę nėra paprasta – porai vyrų tenka sunkiai dirbti gerą dieną. Be to, jei kartu nepagaunamas bebras, po kelių dienų užtvanka vėl stovi.
„Bebrai – kieti statybininkai“, – pripažino draugijos pirmininkas.
Šiemet medžiotojai jų išgaudė nemažai. Aštriadančių medžioklė leidžiama iki balandžio 15-osios. Iki balandžio 1 dienos, pasak P. Narbuto, šauliai jų sugavo apie 400, o per likusias dvi savaites dar per 200.
„Kiekiai nemaži. Rinka jų kailiams atsirado, tad reikalai pagerėjo“, – sakė jis.
Draugijos pirmininko teigimu, anksčiau bebrai medžiotojus nelabai domino dėl to, kad jų kailis buvo bevertis – nebuvo, kas gerai jį išdirba. Dabar šalyje atsirado įmonė, jį gerai išdirbanti pramoniniu būdu. Pačiam tai padaryti labai sunku. Skani yra ir bebro mėsa. Ji vertinama kaip delikatesas, tad maistui medžiotojai ją taip pat vartoja.
Tačiau, šaulių manymu, šių gyvūnų gamtoje tiek daug nesiveistų, jei nebūtų tiek apaugusių medžiais ir krūmais nesutvarkytų melioracijos griovių. Būtent ten daugiausia bebrai laikosi, įkurdina savo šeimyną.
„Sąlygos jiems tinka: pašarų yra, statybinės medžiagos tai pat, tai ko jiems negyventi“, – svarstė P. Narbutas.
