Švaresnis Vilnius - I DALIS ČIA.
----------------------------------------------------------------
Ekologiško ir švaraus miesto idėja man yra labai aktualiu ir įdomi, todėl rašau, norėdama pasidalinti savo mintimis bei idėjomis.
Visų pirma, kaip ir daugelis kitų dviratininkų, dviračių takų problemą laikau labai svarbia. Pirmiausia keletas idėjų kaip tvarkytis su jau esamais ir pasiūlymai būsimiems takams.
1. Didelė problema, kad dviračių takais vaikšto pėstieji. Bet juk dviračių takai dažniausiai būna toliau nuo gatvės, patrauklesnėse zonose, nei pėstiesiems skirtas šaligatvis. Natūralu, kad žmonės nori eiti toliau nuo gatvės (pavyzdžiui, dviračių taku medžių pavėsyje kaip take nuo Mindaugo tilto link Katedros aikštės). Tad jei dabartinis modelis gatvė-šaligatvis-dviračių takas būtų pakeistas į gatvė-dviračių takas- šaligatvis, manau, žmonės rinktųsi eiti jiems skirta juosta.
2. Dviračių takus reikia aiškiai atskirti nuo pėsčiųjų zonos. Vien skirtingos spalvos plytelių nepakanka, atrodo, žmonėms dar smagiau eiti spalvotom plytelės, todėl dviračių taką reikia atskirti borteliais. Taip jau yra, kad dažais nubrėžtos linijos – neefektingos, neatkreipiančios dėmesio, o bortelio dauguma žmonių tikrai neperžengtų.
Kad žmonės nevaikščiotų dviračių taku, prie ženklo, žyminčio dviračių taką, siūlau pakabinti iškabą su užrašu „Maloniai prašome pėsčiųjų nevaikščioti dviračių taku“. Daugelį tai paveiktų, nes užrašytas žodis yra efektingesnis, nei pasakytas.
Kita svarbi švaros problema – tai šunų ekskrementai. Augintinių šeimininkai dažnai kaltinami dėl nešvaros mieste gąsdinami baudomis ir įvairiomis sankcijomis, negali eiti į tam tikras vietas, kai išsivysčiusiose šalyse žmonės eina su gyvūnais net į gražius ir sutvarkytus parkus praleisti laisvalaikio. Nekreipiama dėmesio, dauguma šeimininkų yra labai geranoriški ir mielai surinktų augintinių ekskrementus, jei tik tam būtų sudarytos sąlygos.
Žmonės kas mėnesį moka pinigus už auginamą gyvūną, bet jiems neparodoma, kur tie pinigai „nueina“. Kodėl neįrengiama šiukšliadėžių gyvūnų ekskrementams? Anksčiau buvo baudžiama už nesurinkimą ir už išmetimą į bendrą šiukšliadėžę. Taip, dabar galima surinktus ekskrementus išmesti į paprastą šiukšlių konteinerį, bet ar tai išsprendžia problemą?
Surinktas į plastikinį maišelį ekskrementas suyra žymiai greičiau nei pats maišelis, o tai labai neekologiška. Atrodo, išeitis būtų šeimininkams naudoti popierinius maišelius, bet paketas tokių specialių maišelių kainuoja apie 10 Lt, o jų užtenka maždaug savaitei. Galbūt savivaldybė, suinteresuota miesto švara ir sveika aplinka galėtų organizuoti specialių dėžių įrengimą ir maišelių gamybą iš perdirbto popieriaus?
3. Dideliame mieste svarbu išlaikyti oro kokybę. Manau, kad neužtenka vien šluoti gatves, reikia jas ir plauti. Tokia praktika populiari Vakarų Europos šalyse, kur ryte su vandens žarnomis ar specialiomis mašinomis plaunama kiekviena gatvė.
Plovimas sumažintų ir netvarką, sukeliamą asocialių asmenų, kai rytais atėjus į viešojo transporto stoteles kartais nesinori prie jų arčiau prieiti, nes iš tolo trenkia alkoholio ir šlapimo kvapu, o akį rėžia saulėgrąžų lukštais nusėtas šaligatvis.
Vėlgi, tai yra brangu ir viskas atsiremia į finansus, bet jei ir ne iš karto, tai per kelis metus būtų galima sutvarkyti biudžetą taip, kad atsirastų pinigų gatvių plovimui.
4. Prie švaraus miesto prisidėkime sutvarkydami parkus. Vakarų Europoje labai populiaru laisvą laiką praleisti parke skaitant knygą, žaidžiant kamuoliu ar bendraujant su bičiuliais. Tam net nereikėtų daug lėšų, jei į pagalbą pasitelktume savanorių talkas. Iš tikrųjų, žmonės, ypač jaunimas, yra labai aktyvūs ir maloniai dalyvauja visuotinėse akcijose, tą patvirtina tiek „Darom“, tiek Pasaulio lietuvių dainų šventės savanoriai, tiek kitos sėkmingos talkos.
Jei kiekvienas paskutinis mėnesio penktadienis – „Kritinės masės“ diena, kai į miestą išvažiuoja daugybė dviratininkų, tai, pavyzdžiui, antras mėnesio šeštadienis ar kuri kita diena galėtų būti paskelbta parkų tvarkymu. Gerai išreklamuota (nes kartais žmonės tiesiog nežino apie vykstančius renginius) ir ypač jei prisidėtų visuomenėje gerbiamų ir žinomų žmonių (pavyzdžiui, Nomeda Marčėnaitė, Virgilijus Alekna, Andrius Mamontovas, Valdas Adamkus ir kt.), tai galėtų tapti sėkminga akcija, tuo pačiu ugdančia ir visuomenę, nes tas, kuris parke rinko šiukšles, sodino gėles ar genėjo krūmus, tikrai nenumes ten nuorūkos. Tokiu būdu laipsniškai vis didesnė visuomenės dalis tobulėtų.
5. Pabaigoje – atliekų perdirbimas. Jau prieš tai rašę minėjo, kad specialių konteinerių rūšiuotoms atliekoms yra per mažai, o ypač užmiesčiuose, kur žmonės turi nuosavus namus ir tokių rūšiuotinų šiukšlių tikrai daug. Beje, kai kur anksčiau buvę rūšiavimo konteineriai – nuvežti, nors, atrodo, jų turėtų tik daugėti, o ne mažėti. Bet kadangi, apie tai jau rašė kiti, nesigilinsiu.
Noriu pasakyti, kad daug žmonių nerūšiuoja šiukšlių, nes po laikraščiuose pasirodžiusių nuotraukų, galvoja, kad iš skirtingų konteinerių šiukšlės vis tiek supilamos į vieną krūvą. O kodėl gyventojams nepasakius ir neparodžius, kur tos atliekos keliauja, kur ir kaip jos perdirbamos? Pavyzdžiui, dabar jau žinau, kad plastikas bus perdirbamas Lentvaryje, ir matau, kad yra prasmė plastmasinius butelius mesti į jiems skirtus konteinerius, tačiau nežinau kur atsiduria stiklas, popierius ir t.t. Parodykite visuomenei, kad verta tai daryti.
Jūratė K.
------------------------------------------
Savivaldybė turėtų skatinti visuomenės susidomėjimą, atkreipti dėmesį į miesto švarinimą. Tačiau pati miesto švara priklauso daugiausia nuo mūsų pačių, nes jei liksime abejingi, miestas pats neišsivalys.
Julija Č.
-------------------------------------------
Siūlome savo sukurtą plakatą priklijuoti viešose vietose, kur dažniausiai vaikšto žmonės. Siūlome: akciją, kurios metu būtų dalinami maišeliai, skirti surinkti augintinių ekskrementams, o geriausia, kad šalia parkų, skverų atsirastų dėžutės, iš kurių augintinių šeimininkai galėtų maišelius pasiimti nemokamai.
Aišku, reikia kuo daugiau šiukšlių dėžių, į kurias juos galima būtų išmesti.
Eglė F., Mažeikiai
----------------------------------------------
Keletas pastebėjimų, vaikštant po Vilnių:
1. Mieste reikia daugiau šiukšlių dėžių;
2. Kiekviename rajone nustatyti šunelių ir jų draugų pasivaikščiojimo vietas. Už nesurinkimą šunelių gamtinių reikalų – baudos;
3. Dviračiams visur įrengti takus, o prie parduotuvių dviračių aikštelę su galimybe prisirakinti dviratį, deja, dar turime ilgapirščių;
4. Plauti rytais gatves, kai nelyja lietus;
5. Prie daugiabučių tvarkyti aplinką (apželdinti ir nušienauti) privalo bendrijos arba administruojanti įmonė, pasitelkiant į talką gyventojus;
6. Viešosios priežiūros tarnyba turi prižiūrėti, kad nesirinktų būriais „bambalių“ gėrikai ir dar sugalvoti būdą, kad jiems praeitų noras rinktis į būrius ir mėtyti plastikinę tarą.
Tai tam kartui tiek...
Vida Č.
-------------------------------------------------
Švarus miestas susideda iš daugelio aspektų (nors prasmingiau būtų siekti bendro ekologiškumo, kuris apima ir santykį su gamta, o ne vien išdailintą aplinką SAU):
ŠVARUS ORAS
Šis elementas nepalyginamai svarbesnis, negu estetinė problema, kurią daugelis akcentuoja (šiukšlinimas mieste). Kas iš to, kad nuo šaligatvių nurinksime šiukšles, jei po kelerių metų kankinsimės nuo kvėpavimo takų problemų. Negalime išleisti vaikų į lauką, mieste nėra galimybių bėgioti, kenkia ir važinėjimas tais pačiais dviračiais užterštame ore, namai ir medžiai apnešti transporto dulkėmis, užgrūstas senamiestis ir centras, pagaliau spūstyse gaištamas laikas, o kur jų nėra – gali pakliūti ir į avariją. Galima išvardinti dar šimtus dabartinės transporto būklės Vilniuje žalos apraiškų..
Suprantu, kad tokiame kontekste kelti šią, vieną iš rimčiausių, problemų, gali reikšti savižudybę, nes ji per sunki, ilgametė, klampi, iš pažiūros „neišvengiama“ – geriau remti „maišelių akcijas“ ir užrašus ant marškinėlių.
Vis dėlto reaguoti į sunkią problemą dar labiau būtina (o daugybė Skandinavijos, Vokietijos, kt. miestų ir sėkmingai reaguoja. Vilniaus dydžio Sąmoninguose miestuose tokio automobilių srauto nėra), - ir yra būdai:
1) realus dviračių transporto skatinimas. Čia susiduria daug jau ir anksčiau išsakytų idėjų ir pradėtų iniciatyvų, savivaldybės (labai nepilnų) pastangų ir įvairiausi dviratininkų organizacijų pasiūlymai. Problemos sprendime būtų dešimtgubai pasistūmėta, jei pradėtume į šiuos pasiūlymus atsižvelgti. Dviratininkai važiuoja mieste kasdien, ir jie, o ne savivaldybės planavimo kabinetas, geriausiai žino, ko trūksta. Svarbu nuolat būti pasirengusiems naujoms idėjoms ir turėti valios jas Judinti, - sujungti skirtingų sričių pastangas ir (realiai) įtraukti organizacijas, kurios jau daro ir galvoja. Dažniausiai nereiks net ypatingai investuoti.
- Kaune paaiškėjo, kad įrengti dviračių stovus suinteresuota ne viena kavinė, nes juose sustos ir šalmus nusiims kavos gėrėjai.
- Daugybei didesnių įmonių, ypač turinčių filialus, nesunku įsirengti mini dviračių parkus darbuotojams, kurie taupys kurą (jis brangus ne vien „sunkmečiu“), savo ir kitų plaučius, augins blauzdų raumenis.
- Jei investuoti reikia, nepamirškime dviračių gamintojų, importuotojų, pardavėjų, salonų, sporto prekių parduotuvių ir didžiųjų gamintojų (Nike, Adidas ir t.t.). Visiems jiems dviračių plėtra tiesiogiai naudinga ir verslo požiūriu.
- Šimtai kitų efektingų būdų.
2) Kitas bevariklis susisiekimas. Bėgiodamas pastebėjau, kad manęs nekenčia ir dviratininkai, ir pėstieji. O juk sportbačiai, riedučiai, riedlentės, riedžiai ir net, atsiprašau, karietos yra niekuo ne žemesnio rango būdai. Vietom, deja, trūksta minkštos dangos, apleisti stadionai, kuriuos tvarkytų bendruomenės ir mokyklos – tereikia tik dėmesio. Gali nuskambėti keistai, bet problemą gilina ir tai, kad biurų kompleksuose nebūna dušų.
3) Visuomeninis transportas turi būti pradėtas suvokti nebe kaip problema ir našta, o kaip sprendimas (toks jis iš tikrųjų ir yra). Pirmiausia reikia pakeisti nerangų šių įmonių valdymą, nes pasiūlymus (imtis marketingo, bilietus pardavinėti prekybos centruose, efektyviau naudoti turtą ir kt.) norisi teikti ne į orą. Viešas transportas JAU yra naudingas, bet galima jį paversti ir našiu, ir finansiškai apsimokančiu.
4) „Laisvo darbo grafiko“ (free-lancing) strategijų plėtra. Daugybė ar net dauguma atvykimų į darbo vietą, ypač vienu metu, yra beprasmiai, per daug sureikšminamas darbuotojų „atsižymėjimas“ (užuot vertinus rezultatus); o faktas, kad Lietuvoje per mažai dirbama savarankiškai, žinomas visiems.
5) Funkcinė mikrorajonų „diskriminacija“ (gyvenamasis-miegamasis-pramoninis-biurų) paseno dar sovietmečiu. Būtina liberalizuoti patalpų „paskirties“ keitimą, propaguoti nuomą vietoj butų pirkimo (tai dar ir NT rinką padarytų sveikesnę), gaivinti „miegamųjų“ rajonų funkcinę aplinką, rūpintis kompleksine, kuriančia renovacija, ir kitais būdais skatinti mišrų erdvių panaudojimą, kad žmonėms reikėtų mažiau be reikalo važinėti. Daugybė jų sutiktų ir svajoja gyventi arčiau darbo vietos (mokslo įstaigos ir t.t.) ir vice versa, taip geriau ir jiems, ir miestui.
6) Integravus su dipolio ir geležinkelių (kurių valdymas irgi pasenęs) projektais, galima svarstyti net ir metro idėją.
7) Atsivežkime pagaliau nors vieną traputį elektromobilį.. aliejumi varomą autobusą ar t.t. Taip, tokie jau yra ir veikia gerai.
8) Šimtai kitų būdų. Priminsiu, jie ne tik daro miestą švaresnį, bet ir naikina spūstis, taupo resursus, kuriuos reikėtų investuoti į milžiniškus transporto infrastruktūros projektus, saugo ne tik sveikatą, bet ir gamtą.
ŠVARI GAMTA: VANDUO, ŽEMĖ, ŽALUMA
Apvalę transportą, iš naujo atrastume savo žalias zonas, kiemelius, gatves ir šaligatvius, balkonus ir kavą juose, pasivažinėjimus iki kavinės ir parko su vaikais.
Nematau priežasties, kodėl negalėtų atgyti netgi daugely miesto vietų išlikę daržai ir sodai.. Štai kodėl turime išlaikyti sodybas ir medinį paveldą (užuot kurdinę „čili kaimus“ stiklinėse prekybos centrų dykvietėse), nenubuldozerinti jo absurdiškomis begalinėmis TRINKELĖMIS ir plytelėmis.. sodybų ir paveldo puoselėjimui, gyvavimui taip pat yra gausybė out-of-box metodų.
Jau yra nemažas natūralios buitinės „chemijos“ pasirinkimas, leidžiantis nebeteršti gruntinio vandens putojančiomis nuotėkomis.
Yra ir dešimtmečiais-patikrintos strategijos vandens telkiniams valyti. Jas pritaikė dar žymusis Valdas Adamkus, tiesa, ne Lietuvoje.
Visa tai nesunku, sutelkus bendruomenes, savanorius, socialines akcijas ir kitą sklaidą bei ugdymo projektus, socialiai atsakingas ar tiesiogiai švaria aplinka suinteresuotas įmones ir organizacijas.
ŠVARI APLINKA (PASIVAIKŠČIOJIMAMS)
Iškalbingas pavyzdys: kai sakoma, kad nėra lėšų šiukšliadėžėms, tai nesąžininga, nes jos pigesnės, nei išmėtytų šiukšlių rinkimo paslauga.
Be to, jau išrastos šiukšliadėžės, išsilaikančios iš reklamos.
Vis dėlto manau, kad svarbiausia sukurti (ar nukopijuoti/įsivežti) ir įdiegti rūšiavimui pritaikytas šiukšliadėžes – irgi su reklama. „Deja“, tai būtina: šiukšlės, kurias galima perdirbti, visada mažiau voliosis gatvėse ir pakrantėse, nes už jas galima mokėti. Skatinkime atliekų perdirbimo verslų plėtrą.
Gera (jau šičia pasiūlyta) idėja pasitelkti Konteinerių-žmones. Jie geriausi pasaulio rūšiuotojai, kuriais niekas nesirūpina.
Užstato sistema turėtų skatinti gamintojus rūpintis patvaresne ir patikimesne tara (ja tikiu labiau, nei „gamtoje suyrančia“) bei geresniu jos surinkimu. Jei tai veikia su alumi, kodėl negali veikti su sultimis, vandeniu, cola, bet kuo?
Visa kita padarys „DAROM“ ir auganti miesto aplinką sąmoningai vertinanti kultūra.
Linas K.
----------------------------------------------------
Idėjos švariam Vilniui:
Šiukšlės:
· Jau buvo idėja informuoti žmones apie perdirbimo procesą, nes kol kas daug kas galvoja, jog perrūšiuotos atliekos galų gale vistiek patenka į tą patį konteinerį. Manyčiau, kad reikia informuoti ne tik apie tai, bet ir apie patį rūšiavimo procesą, nes dabar glaustos ir konkrečios informacijos labai sunku rasti: kokių pakuočių rūšiuoti negalima, kaip jas reikia rūšiuoti (išplauti prieš išmetant ar ne), tarkim PET pakuotes reikia mesti sulankstytas, kad užimtų mažiau vietos, ar atvirkščiai - nesulamdytas. Galėtų būti sukurta net elektroninė svetainė (VIENA!) kurioje būtų galima rasti visą informaciją apie rūšiavimo procesą, rūšiavimo atliekas, rūšiuojamų pakuočių ženklinimą, perdirbimą ir gal netgi galimybes verslui naudoti perdirbtus produktus.
· Manyčiau, mieste trūksta ne tiek paprastų šiukšliadėžių, kiek būtent PET šiukšliadėžių (tarkim, Šveicarijos miestuose tokių net daugiau nei įprastų šiukšliadėžių), nes dabar mieste nėra kitos išeities, kaip mesti visus mineralinio vandens, vaisvandenių buteliukus šalia kitų nerūšiuojamų atliekų. Tą patį reikėtų motyvuoti daryti ir įmones, nes jose irgi visos šiukšlės metamos į tą pačią šiukšliadėžę, nors iš esmės didžioji dauguma jų yra būtent rūšiuojamos: popierius ir PET buteliukai bei plastikiniai puodeliai.
Dviračiai:
· Nors oranžinio dviračio idėja tuo metu ir nepavyko, manau, galima pasinaudoti itin sėkmingu Šveicarijos pavyzdžiu. Ten miesto centre yra įrengtas savivaldybės dviračių punktas, kuriame dirba vienas žmogus, o dviračiai išduodami tik kaip užstatą palikus asmens dokumentą (teises arba asmens kortelę, o ne šiaip bet kokį nereikalingą pažymėjimą) bei 20 frankų (~40 LT). Tiek dokumentas, tiek pinigai atiduodami parvežus dviratį atgal ne vėliau nei po 4 valandų.
Neparvežus dviračio pagal asmens dokumentą kreipiamasi į policiją, o pavėlavus grąžinti tiesiog neatiduodami pinigai. Paslauga iš esmės nemokama, bet užtikrinama, kad vagysčių nebus (nes iškart lauks baudžiamoji atsakomybė), o ir dviračius ims ne valkatos ir laužyti nusiteikę nepilnamečiai, o labiau subrendę žmonės, kurie galės sau leisti palikti užstatui tuos 40 Lt, galbūt 30Lt.
· Mieste trūksta dviračių prirakinimo vietų, galima būtų įrengti tokiu principu kaip dabar vežimėliai prekybos centruose – prirakinus gauni ženkliuką, su kuriuo galėsi vėliau atrakinti, tuomet tą ženkliuką būtų galima panaudoti sekančioj idėjoj:
· I dviračių skatinimą mieste naudinga būtų įtraukti verslą: tarkim, dviratininkui užsukusiam kavinę ar piceriją, jam pasiūlomas nemokamas sausainis ar 50% nuolaida gėrimui, kino teatras irgi galėtų skelbti akcijas spragėsiams, taip pat įvairūs muziejai ir kitos pasilinksminimo vietos. Tokiu būdu visuomenei būtų parodoma, kad dviračiai yra remiami, dviratininkai motyvuojami ir jų gretų didėjimas numatytas kaip miesto ateities tikslas. Kalbant apie tai, kaip kavinėms, kino teatrams ir t.t. įrodyti, kad atvažiavai su dviračiu – parodyti ženkliuką, gautą prirakinimo punkte.
Automobiliai ir viešasis transportas
· Pavyzdžiui, pas mus yra autobusų juostos, Amerikoje yra juostos (high-occupancy vehicle lane) skirtos automobiliams su daugiau nei vienu keleivių (kadangi ten didesni atstumai, su mūsų gyventojų tankumu racionaliau būtų daryti ne mažiau nei 3 keleiviams automobilyje). Juostas fotografuoja ir pažeidėjus baudžia lygiai taip pat, kaip baudžia važiuojančius Lietuvoje autobusų juostomis. Mažėtų automobilių srautas, daugiau gyventojų kooperuotųsi į darbus važiuoti kartu. Jei juostos visgi nepriimtina idėja dėl nepakankamai plačių kelių, tą patį principą galima naudoti stovėjimo aikštelėse – automobiliai atvykę su daugiau nei 3 keleiviais gali statyti nemokamai ar bent jau pigiau. Galėtų netgi būti atskiros stovėjimo aikštelės. Tam, aišku, reikėtų įrengti arba filmavimo punktus arba budinčius darbuotojus (kuriant papildomas darbo vietas) kurie ir tikrintų keleivių skaičių
· Manau, viešojo transporto sistema turėtų būti pakoreguota, vėlgi pagal kitų šalių patirtį. Daugelis dirbančių žmonių dabar viešojo transporto vengia ir dėl to, kad ten dažną sykį tenka trintis į šlapimu dvokiantį nesipraususį benamį ar sėdėti šalia apsvaigusio asmens... Bjauriausia, kad kontrolė tokių be bilieto važiuojančių keleivių net nebaudžia, nes su jais nei susikalbėt nepajėgia, nei pinigų iš jų išsireikalauti gali.
Manau, spręsti problemą visų pirma reikėtų neįleidžiant tokių žmonių į patį autobusą. Tarkim, Amerikoje daugelyje miestų į autobusus įlipti galima tik pro priekines duris ir tik parodžius bilietą (Lietuvoj elektroninį) ar susimokėjus vietoje. Tokiu būdu išvengtume „zuikių“, nereikėtų pinigų neefektingai dirbančiai keleivių kontrolei, kurie dabar baudžia mėnesinius bilietus turintį, bet studento pažymėjimą pamiršusį jaunimą, o paleidžia visą transporto sistemą gadinančius nesusimokėjusius asmenis.
· Manau, įmonės turėtų būti subsidijuojamos ar kitaip motyvuojamos ir raginamos savo darbuotojams nupirkti mėnesinius viešojo transporto bilietus. Tokiu būdu kamščiai mieste sumažėtų. Žinoma, prieš tai reikėtų užtikrinti, kad padidėjęs viešojo transporto keleivių skaičius turėtų pakankamai važiuojančių autobusų, ne taip, kaip dabar, kai rytais į reikiamą elementariai netelpi ir turi laukti kito. Galbūt tokiems, su savivaldybe sutartis sudariusių įmonių darbuotojams, galėtų būti išduodami atskiri pažymėjimai ir net paleidžiami atskiri autobusai (kitokių spalvų) į kuriuos ir būtų įleidžiama tik pro priekines duris (jei šito neįmanoma įgyvendinti visuose autobusuose/troleibusuose). Tokiu būdu būtų užtikrintas komfortas ir švari maloni aplinka, o darbuotojai būtų žymiai labiau motyvuoti iškeisti automobilius į viešąjį transportą.
Savivaldybės ir ministerijos
· Siūlymas visas valstybines įstaigas iškelti iš miesto centro į vieną bendrą didelį valstybinių/savivaldybės įstaigų rajoną (kaip La Défense de Paris tik ne verslui, o valstybės/savivaldybės įstaigoms). Nauda: sumažės kamščiai centre, nes ten nebevažiuos valstybės tarnautojai, gyventojams, kuriems koors reikia valst./savivald. įstaigose nereikės važinėti iš vienos vietos į kitą, viskas bus ten pat. Jei bus pasiųstas į kitą įstaigą, dokumentus galės susitvarkyti ir grįžti daug greičiau. Taip pat ir pačių valstybės tarnautojų bendravimas ir komunikavimas palengvėtų, efektyviau vyktų keitimąsis dokumentais. Žinoma, turi būti užtikrintas patogus susisiekimas su tokiu centru. Turimus vertingus pastatus pačiam miesto centre savivaldybės ir vyriausybė galėtų perduoti, pavyzdžiui, viešbučių, pramogų centrų statybai, o gal nuomoti biurams (užtikrinantiems, kad darbuotojai naudosis tik viešuoju transportu) ar pan.
Grafitti ir sporto aikštelės
· Bandymas panaikinti ar bent sumažinti nevykusių grafitti skaičių ant įvairiausių miesto sienų – įkurti atskirą grafitti parką, kur jauni, talentą turintys žmonės galėtų realizuoti savo poreikius ir gebėjimus. Ten galėtų būti organizuojami ir konkursai, geriausią grafitti sukūrusiems ir panašiai, tuomet gal ir motyvacija atsirastų, jei jau piešti – tai kokybiškai. Besimokantiesiems galėtų būti įrengtos ir atskiros „sienos“ , perdažomos kas pusę mėnesio. Galbūt jaunieji „menininkai“ imtų matyti tą grafitti centrą kaip geresnę perspektyvą savo darbams ir nustotų gadinti kitas miesto sienas. O sulaukus tikrai gerų darbų ir paprastam žmogui būtų nebloga pramoga nuvykti ten pasidairyti.
· Reikėtų įkurti daugiau tokių sporto aikštelių kaip prie Balto tilto, iniciatyva juk puikiai pasiteisino ir ten juk visuomet pilna jaunimo. Vilniui trūksta gerų krepšinio, futbolo lauko aikštelių.
Reikia išvalyti Nerį! Čia jau konkrečių idėjų neturiu, nes nežinau tikrai nei kokiomis technologijomis tai atliekama, nei kiek apskritai įmanoma, bet būtų tikrai gražesnis Vilnius su skaidrios, o ne rūdžių spalvos upe.
Alvydas A.
---------------------------------------------
Vargu, ar jau beišmokysim pagyvenusį žmogų švaros, jei jis visą gyvenimą, išsivyniojęs ledus, popierių paleidžia pavėjui. Gal jau geriau lankstyti jaunus "medelius". Beje, aš iš savo augančių vaikų irgi esu išmokusi daug gero, tai gal jie tas ekologiškas idėjas, gautas mokykloje, "pasėtų" ir savo tėvelių, ar net senelių sąmonėse.
Aš siūlyčiau išleisti spalvotų, gražių knygučių, skatinančių tvarkingai elgtis savo šalyje, savo mieste, kieme. Prekybos centruose, tuo metu, kai tėveliai apsiperka, vaikai galėtų būti paliekami mini kino salėse, kuriose, labai suprantamai ir aiškiai, gal net lietuviškų liaudies pasakų herojų pagalba, būtų aiškinama, kaip vaikas turi elgtis savo mieste.
Pažįstu tėvelių, kurie nemoko vaikų nemėtyti šiukšlių - juk valytojams darbo reikia duoti... Aš norėčiau, kad Vilnius turisto, o ir lietuvio akimis žvelgiant atrodytų ne tik tvarkingas, bet ir linksmas, žaismingas miestas, tad pristatyčiau originalių šiukšliadėžių. Ten, kur daug vaikų, lai tupi šiukšliadėžė "katinėlis". Įmeti popieriuką, o jis sako: "Miau!" Koks malonus žaidimėlis būtų!
Reikėtų ir "rimtesnių" šiukšliadėžių. Tarkim, prie parduotuvės lai tupi "paršelis", palaimingai sukriuksintis, prie bažnučios - "vargeta", sakantis "ačiū, pone" už "paaukotą" šiukšlę, prie ligoninės - "daktaras", sakantis "vardan sveikatos"...
Lai mūsų Vilnius būna švarus ir linksmas!
Regina R.
-------------------------------------------------
Vizualinės taršos – neestetiškų skelbimų Vilniuje sprendimas
Praėjusių kadencijų Vilniaus savivaldybės skelbimų mieste problemą išsprendė taip, kad nugriovė senuosius skelbimų stulpus ir vietoj jų pastatė „JC Decaux“ ar „Clear Channel“ kompanijoms priklausančias kolonas ar stoteles, ant kurių išgalėjo reklamuotis tik stambūs komerciniai užsakovai ar stambiausi kultūros renginiai. Stulpai liko tik keli (pvz. pre ŠMC) ir jų populiarumą ir reikalingumą rodo tai, kad jie nuolatos nuklijuoti.
Tuo tarpu joks Europos miestas – nuo Amsterdamo iki Ženevos – neįsivaizduojamas be vidutinių ir mažų renginių (nuo teatro iki koncertų) skelbimų, afišų, kvietimų. Nenuostabu, kad jaunimas ir senimas vis tiek tuos skelbimus klijuoja, taip sukeldamas tam tikras netvarkos ir vaizdo problemas.
Tačiau jokiu būdu negalima atimti miesto kultūros, meno, sporto kolektyvams, mokesčius mokančioms nevyriausybinėms organizacijoms pasiskelbti, jei jos neišgali įsigyti visos „kolonos“. Tam siūlau Vilniaus mieste sukurti alternatyvų mažųjų afišų (pvz A2 dydžio) tinklą.
Tam mieste įrengti užrakinamų rėmelių (ant elektros skydinių, namų kampų – žodžiu, visur, kur dabar kabo nelegali ir baudžiama reklama) tinklą, kuri aptarnautų nevyriausybinių organizacijų forumo atstovas su Savivaldybe. Į reklamą rėmeliuose už simbolinį aptarnavimą padengiantį mokestį pretenduotų mokesčius mokančios NVO, Vilniaus meno ir kultūros kolektyvai, nedidelių koncertų, pasirodymų, parodų rengėjai, bet ne komerciniai užsakovai.
Reklamos tinklas spręstų vizualinės taršos problemą, o tuo pačiu skatintų spaustuvių verslą Vilniuje, kūrybines industrijas, nes visi būtų suinteresuoti išsiskirti skelbimo dizainu, jo poligrafija, o ne jo užklijavimu neleistinoje vietoje - kai tam bus pasiūlyta reali alternatyva
Jonas O.
-----------------------------------------
Apie kokią švarą galime kalbėti, jeigu šeimininkai laisvai visur vedžioja savo augintinius ir palieka jų ekskrementus. Tik išeini iš laiptinės - jau nėra kur kojos pastatyti.
Nuo jų reikia pradėti tvarkyti miestą ir nuo automobilių savininkų, kurie užstato visą teritoriją aplink namus (ir žaliąją zoną). Greitai jau nebus kuo kvėpuoti nuo jų. Mano pasiūlymas: reikia griežčiau bausti tokius nusikaltėlius, reikia daugiau kamerų ir tikrintojų.
Pagarbiai, Vilnietė
-------------------------------------------
Niekas netrokšta vaikščiodamas po Vilnių įlipti į … ką nors… ant ko nors. Na, visi norime, kad Vilnius būtų švarus, tvarkingas miestas. Dauguma supranta, kad mieste kuriame gyvena kultūringi, tvarkingi žmonės, švarūs žmonės ir miestas, t.y gyvenamoji vieta bus tvarkinga. Taigi, taip klostosi, kad žmones reikia auklėti, mokyti tvarkos ir švaros. Keletas pavyzdėlių apie auklėjimą.
I pavyzdys
Vaikai iki 14 metų dirbti negali. Tai dabartinėje visuomenėje suvokiama, kad negali šluoti, tvarkyti darželio, mokyklos teritorijos. Prieš porą dienų ėjau po darbo šalia vaikų darželio. Darželio teritorijoje vyksta talka. Tėvai, mamos, senelės šluoja, grėbia, tvarko teritoriją, apkarpo krūmus ir pan., o vaikai (5-6 metų) tuo metu žaidžia su auklėtojomis.
Kodėl vaikai nedalyvauja darbuose, nesuprantama. A, teisingai - dirbti negali. Kad vaikams būtų linksmiau, mamos nutaria nupirkti vaikams ledų iš šalia esančio kioskelio. Vaikai su ledais laksto po darželio teritoriją, meta popierėlius kur patinka, mamos bėgioja po teritoriją ir rankioja tuos popierėlius.
Formuojasi tokia nuotaika, kad visiems labai linksma. Keletas berniukų tiek įsilinksmino, kad nulėkė į kitą pusę už darželio ir išpylė šiukšlių maišelius ant besikalančios žolės, ir šiukšles išspardė kojomis. Atbėgo ir kaip niekur nieko toliau žaidė su kitais vaikais. Viena iš mamų, pastebėjusi, kad šiukšlės išspardytos, parodė kitoms mamoms. Visoms mamoms, o ypač močiutėms, tai pasirodė labai juokinga. Jos dar kartą viską sutvarkė. Nemačiau, kuo viskas baigėsi, bet, panašu, kad nei vienas vaikas nenukentėjo darbu, švara, tvarka.
II pavyzdys
Mokykloje, 7 klasės mergaitę už tai, kad rūkė mokyklos tualete, budinti mokytoja liepė pasiimti skudurą ir nuvalyti palangę, ant kurios barstė pelenus ir išplauti grindis šalia palangės, kur buvo mėtomos nuorūkos. Mergaitė, matosi, tokių darbų ko gero niekada nedirbusi. Atliko, ką jai liepė, bet išsitepė savo uniformą ir persiplėšė šiek tiek švarkelį. Mergaitės motina parašė pareiškimą mokyklos direktoriui su nuorašu miesto švietimo skyriui ir miesto tarybos komitetui. Mokytoja ir mokyklos vadovybė vaikščioja į visokius posėdžius, kur aiškinasi dėl savo poelgio iki šiol.
Panašu, kad elgiantis kaip kreivų veidrodžių karalystėje ir visuomenė gyvena šiukšlėse, ir netvarkoje savo galvose, o iš ten ir gatvėse, bei skveruose.
Auklėti suaugusius žmones galima visokiais būdais. Auklėjant pamokymais galima sulaukti ir labai pamokančios reakcijos. Auklėti gali tik tie, kuriems skirta visuomenėje auklėjimo funkcija. Keliuose auklėja policija. Tai visiems suprantama. Kas gali auklėti mieste? Teisingai. Policija. Kaip gali auklėti policija keliuose? Taip, teisingai - tik pinigais. Kaip gali auklėti policija švaros mieste? Teisingai. Na, tai pradėkime kuo skubiau, kuo skubiau.
Viešosios tvarkos priežiūra mūsų kraštuose palaiko policija. Kodėl policija nedirba šito darbo? Miesto vadovai tikrai gali tai patvarkyti, padėti policijai atlikti viešosios tvarkos ir švaros priežiūros funkciją. O darydama šį darbą Vilniaus miesto Taryba gal dar rastų galimybių paspręsti kai kuriuos kitus dalykus:
Šiukšlės
Vilniaus mieste nepakankamas kiekis šiukšlių dėžių. Būtina prie kiekvienų įmonių, organizacijų, parduotuvių durų pastatyti šiukšlių dėžes ir iš abiejų pusių. Šiukšlių urnos turėtų būti ne rečiau, kaip 50 m atstumu miesto gatvėse ir prie kiekvienos visuomeninio transporto stotelės. Iš abiejų pusių, kad šiukšles išmesti būtų patogu.
Visą Vilniaus teritoriją, arba bent jau centrinę miesto dalį padalinti tarp toje teritorijoje esančių savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų ir pavesti joms rūpintis jiems priskirtų plotų tvarka. Bus šeimininkas teritorijoje, bus ir tvarka. Niekieno žemė - šiukšlynas.
Daugiabučių namų gyventojai privalo tvarkyti savo teritorijas; Sunki tikėtis, kad didesnė dalis visuomenės individų patirs sąmonės prašviesėjimą ir puls rinkti svetimus ekskrementus, nemokamai.
Namus eksploatuojančios įmonės taip pat privalo tvarkyti savo teritorijas. Miesto Tarybos sprendimu tai turėtų būti privaloma ir skatinama, bei visgi baudžiama.
Įvesti baudas už šiukšlinimą. Tiktai pradėti rinkti baudas ne nuo bedarbių ar studentų, bet pvz. nuo naktinių klubų lankytojų, restoranų lankytojų, šiukšlinančių nuorūkomis miestą. Linksmos kompanijos taip pat labai teršia Vilniaus miškelius plastikinias ir ne tik buteliais ir kitais vienkartiniais indais, maisto produktų atliekomis.
Individualių namų savininkai privalo priverstine tvarka sudaryti sutartis su komunalinio ūkio įmonėmis dėl šiukšlių konteinerių pastatymo ir šiukšlių išvežimo. Veža žmonės šiukšles važiuodami į darbą, ar šiaip į miestą ir ten išmeta.
Miesto savivaldybė turėtų labai operatyviai likviduoti stichinius šiukšlių sąvartynus „niekieno teritorijose“. Ir išrašyti sąskaitas ir „sąskaitas“ „niekieno teritorijų“ savininkams.
Organizuoti švaros akcijas: atveži seną savo baldą, gauni kažkokią dovanėlę, atveži seną savo televizorių - vėl kažkoks paskatinimas, panašiai kaip su kalėdinėmis eglutėmis.
Tokios akcijos kaip „Darom-2009“ – puiku. Šiukšlių surinkta begalės. Tik man atrodo, kad tie rinkėjai, na, ne tie ten prišiukšlino. O kai įdiegiamas principas tu šiukšlink mes paskui (pavasarį) sutvarkysim prie gero neprives. Sisteminė klaida. Nors tam kartui bėdą išsprendžia. Šiukšles kuopti turi tas, kas šiukšlina, arba už tai susimoka.
Narai ištraukia padangas iš Neries, sudeda miškelyje, o kažkas per naktį jas vėl suridena į Nerį. Auklėti reikia tuos, kurie šiukšlina. Geriausias auklėjimas - pinigais. Nėra pinigų - priverstiniai darbai… Ir toliau ta kryptimi. Blogai neišeis, mirties bausmė panaikinta.
Gal miestas galėtų skirti lėšų socialinei reklamai, išmintingai socialinei reklamai.
Naminiai gyvūnai. Tai miela. Bet ir vokiška tvarka Vilniuje labai pašvarintų miestą nuo naminių gyvūnėlių išmatų gatvėse. Užlipti ant numestos nuorūkos tai matyt kad blogai, na bet jau ant mielo naminio gyvūnėlio išmatų. Gal policijos patruliai galėtų surasti laiko ir dėmesio, noro.
Šlapintis ant LR Prezidentūros naktimis užsieniečiams negalima. Baudos didelės. Televizorius parodo. Gėda. O kitose vietose vietiniams galima? Televizorius nerodo. Policija nebaudžia? Policija, prašau, pademonstruokite, kad negalima šlapintis ir kakintis viešose vietose ne tik naminiams gyvūnėliams bet ir vietiniams žmonėms.
Vokietijos miesteliuose švara ir tvarka. Dabar ten daug lietuvių, rusų, kitų tautybių žmonių gyvena, o tvarka Vokietijoje išliko kaip pas vokiečius. Mūsiškiai ir Vokietijoje tampa vokiečiais. Įdiekime vokiečių sistemą auklėjime, baudose ir Vilniuje.
Oras
Automobilių išmetamų dujų kiekiui sumažinti būtų galima sudaryti ir įgyvendinti racionalias visuomeninio transporto schemas, tinkamai sureguliuoti šviesoforus.
Sudaryti sąlygas dviračių transportui vystyti. Vilnius kalvotas, dviračių transportui nelabai palankus reljefas. Bet dviračių takai palei Nerį privalomi iš abiejų Neries pusių.
Kaip tikrinami visuomeninio transporto keleivių bilietėliai, taip turėtų būti tikrinama ir automobilių (na, bent jau brangesnių negu 2000 Lt už vienetą) išmetamųjų dujų koncentracijos. Automobilių kainą nurodžiau tam, kad blogiau gyvenantys žmonės gal ir neturėtų mokėti už visumoje prastą situaciją, kuri susijusi su kelių būkle ir aplinkkelių trūkumu.
Tikiuosi, gal kai kurie pasiūlymai bus naudingi Vilniaus vadovams švarinant Vilnių.
Darijus
----------------------------------------
Švarų miestą galima įsivaizduoti labai įvairiai. Pradedant šiukšlėmis, baigiant saugia aplinka. „Švaraus miesto“ tikslo reikia siekti kompleksiškai.
Pirmiausia, noriu paminėti ne savo mintį – kodėl reikia pradėti nuo smulkmenų. Ką duoda baudimas už numestą šiukšlę ar nuorūką? Atrodytų, ko čia gaišintis tokiomis smulkmenomis, – juk tegu mėto nuorūkas, svarbu kad nusikaltimų nedaro! Bet jei nuorūką numesti galima, tai galima per automobilio langą apelsino žieveles išmest. Vėliau ir duot į nosį pasirodys nieko baisaus.
Tačiau jei žmogui menko popierėlio numetimas yra neleistinas baudžiamas dalykas, tai apie rimtesnį šiukšlinimą ir davimą į nosį net minties nekiltų.
Tas pats ir su visais "nedideliais" nusikaltimais, tokiais kaip automagnetolos „pasiėmimai“ iš svetimų automobilių, nes „paliko“. O šitie „smulkūs“ nusikaltimai skamba panašiai kaip reabilituojantis „lengvas“ girtumo laipsnis, galiausiai turintis skaudžias pasekmes.
Tad labai sveikintina gera pradžia - pradėta nuorūkų mėtymo prevencija.
Pasiūlymai ką dar būtų galima padaryti:
- Miesto tualetai
Šiemet jau atsiranda vienas kitas naujas, nors tuo reikėjo užsiimti prieš 10 metų. Aišku, šis kiekis yra per mažas ir čia reikia negailėti lėšų, nes tai tiesiogiai siejasi su apdergtais kampais. Tualetų statymo patirties, žinoma, galima pasisemti iš bet kurio Vakarų Europos miesto, pastebint, kokiu tankumu jie statomi. Aišku, didelė problema komunikacijų privedimas, bet apie tai reikėjo pagalvoti rekonstruojant gatves, kai iš naujo vedamas ir vandentiekis, ir kanalizacija. Ne visos gatvės dar rekonstruotos, tad dar ne viskas prarasta.
- Fontanai, apšvietimas ir kt.
Trūksta naujai įrengtų objektų priežiūros tęstinumo. Įrengtas fontanas – gražu, bet kai po kelių mėnesių jame pilna šiukšlių, smėlio, bei dumblių - niekas nebetvarko. Nors imk ir ateik savavališkai su šluota. Pastatė ir atsakingų nebėra – taip, matyt, buvo su Europos aikštės fontanu.
Ši problema būna ir su pastatų apšvietimu. Po įrengimo viskas tvarkoj, tačiau po metų prožektoriai jau šviečia į dangų arba iš vis nebešviečia. O atsakingų nėra.
Galima išvardinti daug konkrečių vietų šiandien: miesto įkūrėjo Gedimino paminklas (!) jau daug metų skendi tamsoje – turistams vakare jį pristatom kaip vaiduoklį. Šventaragio aikštė, Rotušės aikštė ir kitos - skendi tamsoje. Vienos naujai įrengtos be apšvietimo, kaip kad Rotušės aikštė, kitose modernus apšvietimas nenaudojamas. Patamsyje, žinoma, sunkiau siekti švaros, nes metama šiukšlė, matyt, gėdos nedaro...
Siūlymas įsteigti „Miesto priežiūros grupę“ ar kažką panašaus, kuri vaikščiotų po miestą ir pateiktų ataskaitas, kur ir ką reikia tvarkyti. Taip pat rinkti ir gyventojų pastebėjimus ir į juos atsižvelgti.
P.S. Mielai savanoriškai prisidėčiau prie tokios grupės veiklos.
- Skatinimas labiau naudotis dviračiais ir riedučiais.
Savivaldybė pirmiausia turėtų skatinti savo darbuotojus į darbą važinėtis dviračiais. Vienas skatinimo variantas – trumpinamas darbo laikas. T.y. dviračiu atvažiuojantys darbuotojai į darbą gali atvažiuoti pusvalandžiu vėliau, baigti pusvalandžiu anksčiau (o gal ir valandą). Kostiumuoti savivaldybės darbuotojai ant dviračių būtų pirmas pavyzdys kitiems miesto gyventojams (kurie tokio pavyzdžio dar nematė Skandinavijoj ar Amsterdame).
Taip pat ir policija. Pajūry kažkada teko matyti policininkus su dviračiais. Vilniuje neseniai pastebėjau su brangiai kainuojančiais riedžiais, kurie negali išvystyti didelio greičio ir laiptais turbūt neužsineši. Bet yra seniai išrasta pigesnė transporto priemonė – dviratis, kuriuo patruliai galėtų apžiūrėti didesnę teritoriją ir daug operatyviau nei pėsčiomis.
Taip pat Vilniuje yra ir riedučių klubų, kurių nariai mielai išmokytų policininkus riedėti riedučiais. Riedučiai patogiau už dviračius, nes: sveria nedaug, kuprinėje galima turėti batus ir persiauti, galima nesunkiai lipti laiptais.
- Autobusai
Pasiūlysiu idėją, kokia yra įgyvendinta pvz. Čikagoje. Ten ant kiekvieno autobuso priekio yra įrengti dviračių laikikliai.
Šis BŪTINAS DALYKAS VILNIUI kažkodėl neįgyvendintas iki šiol. Vilnius nėra sukoncentruotas miestas – rajonai atitolę, tad iki centro daug kam per toli. O ypač daugelį iš mūsų baugina mintis, kad reikės minti pedalus į Ukmergės ar Narbuto g. kalną.
Šiuo atveju būtų skatinama naudotis viešuoju transportu ir važinėtis dviračiais. Žmogus, atsivežęs dviratį į centrą, neužkimšinės senamiesčio savo automobiliu.
Šioms išvardintoms idėjoms įgyvendinti padėtų rimtas dviračių takų tobulinimas, apie kurį paskutinius keletą metų net nebesigirdi.
Visų pirma, trinkelėmis grįstus dviračių takus, deja, teks perdaryti – išasfaltuoti, o išimtas trinkeles bus kur panaudot. Tai galioja net ir miesto centre. Mindaugo tiltas tikrai nepasidarys nepatrauklus ar negražus, jei dviračio takas taps asfaltuotas (juk ir gatvė ten asfaltuota). Gedimino laikais Vilniuje nebuvo nei tokių trinkelių, nei tokių šaligatvio plokščių, tad kultūringi asfaltuoti dviračių takai tikrai nesugadins konteksto miesto centre. Manau, visi pripažins, kad nefunkcionalūs dviračių takai – KIČAS. O tai dar baisiau, nei siauras asfalto dryželis.
- Benamiai
Nemaža miesto problema. Turėtų būti numatytos vietos, kur jiems galima elgetauti. Ten galėtų ateiti norintys juos paremti ar atnešti nereikalingų drabužių, maisto. Žinoma, tokių vietų priežiūra, šiukšlių išvežimas, miestui pareikalautų papildomų lėšų. Bet galbūt padėtų šį šiukšlinimą sukoncentruoti ir kontroliuoti benamius.
Benamiams taip pat galima sukurti paprastas darbo vietas, pvz rinkti šiukšles ir už šiukšlių kiekį jiems apmokėti. Juk butelius sėkmingai išrenka, tai gali ir kitas šiukšles „pridavinėt“ specialiuose punktuose. Tam jie turi patirties.
Rimantas OK
---------------------------------------------
Pirmiausia, manau, turėtų kiekvienas pradėti asmeniškai nuo savęs, o po to palaipsniui reiktų pereiti ir prie didesnio mąsto. Reikia tėvams rodyti gerus pvz. savo vaikams, kad suvalgius saldainį :) popierių išmesti į šiukšliadėžę, o ne ant žemės ir t.t. Gaila, bet jau mes, aišku, ne visi jau tokie neišauklėti esame. Pažiūrėkite į mūsų miškus, baisu - vien šiukšlės, žmonės tingi išvežti šiukšles į tam tikras vietas, jau geriau "išmesiu jas prie miško takelio"... Baisu. O ką jau kalbėti apie vietas prie tvenkinių ar ežerų... Dar baisiau. Kalbant apie priemones, kokių turėtu imtis savivaldybė, tai palankių sąlygų sudarymas. T. y. šiukšliadėžių išdėstymas prie ežerų, pamiškių ir pan.; jų atitinkama priežiūra, toliau baudos, didelės baudos už šiukšlinimą ne tam skirtoje vietoje, premijos tiems, kas praneš apie šiukšlintojus ir t.t.
Svajūnas Z.
----------------------------------------------
Mielai prisijungsiu prie akcijos. Mano keletas pasiūlymų:
* Seniūnijų didesnė kontrolė privaloma kiemus tvarkantiems ir šluojantiems asmenims.
* Baudos už naminių gyvūnėlių "dovanėlių" palikimą gatvėse, kiemuose, vaikų žaidimų aikštelėse;tvarką turi užtikrinti bendros tvarkos prižiūrėtojai, policija.
* Didesnė Seniūnijų darbuotojų daugiabučių kiemų priežiūra, t.y. medžių genėjimas, žolės pjovimas, duobių tvarkymas (nes šiuo metu situacija tragiška, ypatingai Antakalnyje senų namų kiemuose).
* Supaprastinti galimybes patiems gyventojams prisidėti prie daugiabučių kiemų tvarkymo, pvz. ne kartą mūsų namas kreipėsi,jog būtų apgenėti kieme medžiai, bet kaskart iš Savivaldybės atstovų išgirsdavome, jog turime atvykti į Savivaldybę, pildyti prašymą-pageidavimą genėjimui, tada jį svarstys ir t.t. Kuris dirbantis žmogus,norintis kad jo kiemas būtų gražus, tam turi laiko? Kiemo žolės pjovimas, kai seniūnija metų metais jos nepjauna, o mums,gyventojams, patiems to daryti neleidžia- baudomis grasina; Bausti seniūnus,jei jų seniūnijose netvarka- kitos išeities nėra,nes prastai organizuojant darbą - prastas ir rezultatas, o kai atsakingas asmuo bus -situacija ženkliai, neabejotinai, pagerės.
* Pastatyti daugiau šiukšliadėžių, nes kur žmonėms mesti nuorūkas ir pan., jei kilometro atstumu jokios šiukšlių dėžės? arba ji jau n dienų neišvalyta? Šiukšlintojus bausti viešaisiais darbais.
* Daugiau apšvietimo gatvėse, kiemuose,laiptinėse ekonomiškomis lemputėmis.
* Privalomas namo gyventojams "žalių plotų" po daugiabučių langais apželdinimas.
* Dviračių takų plėtra, dviračių aikštelių sukūrimas mieste (apsauga tų vietų video kameromis).
* Aktyvesnė kova su girtais ir benamiais miesto centre, ypatingai.
* Neries pakrantės išvalymas (viešieji darbai), suolelių įrengimas, pakrantės panaudojimas rekreacijai, poilsiui, kavinukių įrengimas (pavyzdys Stockholmas, Amsterdamas).
* Kiekviename mikrorajone įrengti po specializuotą taros supirkimo punktą, kad ekologiškai vis daugiau žmonių turėtų galimybę elgtis,o ne mesti tuščią tarą kur papuola, nes jos nėra kur dėti (Pvz. Antakalnyje tokios supirktuvės nėra).
* Paskirti darbuotoją ir telefoną, kur gyventojai galėtų kreiptis matydami šiukšlintojus, kad jie būtų nubausti (kad nereiktų rašyti papildomų pranešimų ir pan., kas ilgina procesą ir atima daug laiko). Jį aktyviai viešinti; ne paslaptis, kad dabar norėdamas pranešti apie teršiamą gamtą, turi nueiti kryžiaus kelius, o rezultatų vistiek nėra - imkime pvz.iš Skandinavų, Vokiečių - telefonu arba el.paštu atsiunčiama informacija, o jau visa kita - atitinkamų institucijų darbas, kai šiai dienai visą darbą turi atlikti tas, kuris skambina, nes kitoje ragelio pusėje esančiojo darbas tik išklausyti... Turėtų užtekti foto/video vaizdo / valstybinių numerių ar pan. norint nubausti teršiantį gamtą - nes tai akivaizdūs įrodymai.
* Parduotuvėse/savivaldybėse skelbti dienos akcijas, kai dalinami nemokami eko maišeliai (reklamą ant jų dedantys bus išlaidų padengėjai), ir ilgainiui jų visi turės, nebus poreikio pirkti plastikinių maišelių "už vieną centą".
* Itin bausti rūkančius, šunis, kates vedžiojančius po vaikų žaidimų aikšteles.
* Padidinti skaičių konteinerių, skirtų rūšiavimui atliekų (kodėl Vilniaus senamiestis jų dar nerūšiuoja???).
* Žalius plotus mieste skirti parkams, poilsio zonoms (pavyzdys - Stokholmas), kur pietų metu gausu skaitančių, besiilsinčių žmonių; juos prižiūrėti, atitinkamai įrengti.
* Senų vaistų/baterijų priėmimo vaistinėse/atitinkamose parduotuvėse proceso viešinimas, nes didelė dalis žmonių juos vis dar meta į konteinerius.
* Ekologiškų automobilių nemokamos aikštelės mieste (kaip Europoje ir Skandinavijoje).
* Skatinti ir gausinti akcijas, tokias kaip "Darom", kad žmonėms būtų nuolatos primenama apie ekologišką požiūrį į gamtą.
* Sugrąžinti privalomas talkas kiekvieną pavasarį ir rudenį mokykloms, įstaigoms, prijungti UABus, ABus, daugiabučių gyventojus ir pan.
* Plauti miesto gatves kai jos tuščios (pvz.Skandinavija), pvz. atitinkamą mėnesio dieną plaunama viena pusė, kitą dieną - kita pusė; nebūtų problemų dėl užstatytų gatvių, kas šiandien pateikiama kaip opi problema gatvių valymui.
* Skatinti akcijas daugiabučių savininkams - pvz. kieno kiemas tinkamai prižiūrėtas, tas moka mažesnį mokestį už administravimą ar pan.
* Padidinti senuose kiemuose esančių aikštelių automobiliams vietų skaičių (pvz. Antakalnyje), nes automobiliams statyti namui skirta tik pvz. keturios vietos, tad žmonės stato ant žalių zonų, nes nėra kur statyti, taip nenorom kuriama netvarka, o būti tvarkoje juk norisi.
* Skatinti gyventojus naudoti ekologiškas valymo priemones (to turėtų imtis suinteresuoti pardavėjai, gamintojai - sudaryti jiems sąlygas, prieinamumą).
* Diferencijuoti įstaigų ir bendrovių darbo pradžios laiką, išvengtume spūsčių ir padidintos taršos.
* Auginantys namie gyvūnus, turėtų juos registruoti, ir ten atitinkamai pirkti ekskrementams surinkti skirtus maišelius. Taip būtų vedama tvarka, kad auginantis gyvūną perka maišelius, juos naudoja; ir būtų matyti iš įrašų registre, kaip dažnai, tad būtų aišku, ar šiukšlina kiemus ir gatves, ar palaiko tvarką; nuolat atnaujinti informaciją apie laikomus gyvūnus namuose.
* Skatinti miesto erdvių želdinimą, nes gražioje aplinkoje šiukšlinti žmonėms mažiau norėsis.
* Imtis iniciatyvos, kad būtų imamas užstatas už plastikines ir vienkartines pakuotes (pvz. kaip Danijoje), kaip dabar padaryta su stiklo tara Lietuvoje; daug mažiau bus šiukšlinama.
* Skatinti, kad kiekvienas daugiabutis būtų susijungęs į "butų savininkų tinklą" ir internetu bendraudami papildomai prižiūrėtų tvarką savo kieme (iniciatyva galėtų ateiti iš Seniūnijų, kad privaloma registruotis, prisijungti ir pan.).
* Skelbti kas mėnesį spaudoje geriausiai ir blogiausiai tvarką prižiūrinčias seniūnijas, jas apdovanoti pagyrimais/ "bausti" įspėjimais, bus postūmis pasitempti apsileidusius seniūnus.
O svarbiausia, manau, paskirti atsakingus asmenis, kurie gautų nuobaudas, jei tvarkos nėra ar jos nesilaikoma (pvz. seniūnijų seniūnus, ekologinės policijos darbuotojus ir pan.), tada atsakomybė padidės ir situacija mieste tikrai pagerės (šlavėjai geriau kiemus ir gatves šluos, medžiai bus laiku nugenėti, žolė nupjauta, šiukšliadėžės sutaisytos ir laiku ištuštinamos (kaip ir konteineriai), perdegusios apšvietimo lempos laiku pakeičiamos, o kai aplink bus švaru, daug mažiau žmonių pakels ranką prieš švarią ir tvarkingą gamtą).
Iki pasimatymo švarioje gamtoje su švaresnėmis mintimis!
Puoselėjanti miesto švarą ir tvarką
Indrė L.
--------------------------------------
Skaitau pasiūlymus ir stebiuosi, kiek mes sau rašome pastabų ir pasiūlymų, kad būtume drausmingi ir šiukšlintume tik reikiamose vietose. Ir mums vis atrodo, kad taip elgiasi kažkas, o juk iš ko mokosi mūsų vaikai, jei ne iš mūsų ir ko tuomet stebėtis...
Sutinku, kad atsiradus problemai, reikia prevencijos, tačiau šiai dienai, manau, reikėtų ir problemos sprendimo. Juk, kai sulaužai koją, ją reikia kuo greičiausiai gipsuoti, o ne mokyti kaip atsargiai vaikščioti.
Manau, jei apmokestintume gyvenamųjų patalpų savininkus, nepriklausomai nuo šiukšlių išvežimo dažnio, tai ir nuosavų namų savininkai nevežiotų maišais šiukšlių į miestą, nemėtytų jų pamiškėse, bei stotelėse - jiems tai būtų nepatogu, jei kasdien nuo namų šiukšles surinktų tarnyba.
Dar siūlyčiau daugiabučių namų aplinkų tvarkymą patikėti bendrijoms. Juk ne naujiena, kad šeimininkas noriau prižiūri savo namus, nei kaimyno.
Tokios netvarkos aplink namus nebuvo ir sovietmečio laikais. Nepadeda nei skundai, nei prašymai, neilgai truks ir kovosime su žiurkėmis. Dabar gi gauname atsakymą: "Už tokius pinigus mes surenkame tik didesnius popierius".
Manau, jei tai įgyvendintume ne 2010 metais, o šiais - pašvarėtų ne tik miestas, o tuomet 2010 metais galėtume svajoti ir apie autobusus su dviračių laikikliais ir apie merą, važiuojantį dviračiu į darbą kostiumuotą, ir...
Onutė K.
