Švaresnis Vilnius - II DALIS ČIA.

Skaitytojų pasiūlymus švaresniam Vilniui rasite apačioje.

Rašykite mums savo idėjas, kokių priemonių turėtų imtis Vilniaus miesto savivaldybė, kad efektyviai pavyktų kovoti su miesto šiukšlintojais, kaip reikėtų auklėti jaunimą ir ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad Lietuvos sostinė būtų švaresnė ir gražesnė.

Savo mintis ir idėjas (surašytas sklandžia lietuvių kalba su ą, ę, ė, ų, ž ir kt.) siųskite adresu: sveikas@delfi.lt iki biželio 28 dienos, nepamirškite nurodyti ir savo elektroninio pašto adreso bei vardo.

Visi DELFI skaitytojų pasiūlymai bus perduoti Vilniaus miesto savivaldybės vadovams, kurie geriausius pasiūlymus stengsis įgyvendinti 2010 metais, o jų autorius apdovanos ekologiškomis transporto priemonėmis - dviračiais. Taip kiekvienas iš Jūsų galite prisidėti prie iniciatyvos „Vilnius - mūsų namai".

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Skaitytojų pasiūlymai švaresniam Vilniui

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Apie kokią švarą galime kalbėti, jeigu šeimininkai laisvai visur vedžioja savo augintinius ir palieka jų ekskrementus. Tik išėjus iš laiptinės jau nėra kur koją pastatyti.

Nuo jų reikia pradėti tvarkyti miestą ir nuo automobilių savininkų, kurie užstato visą teritoriją aplink namą, tame tarpe ir žaliąją zoną, greitai jau nebus kuo kvėpuoti nuo jų. Mano pasiūlymas - reikia griežčiau bausti tokius nusikaltėlius, reikia daugiau kamerų, tikrintojų.

Pagarbiai, Vilnietė

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Švarų miestą galima įsivaizduoti labai įvairiai. Pradedant šiukšlėmis, baigiant saugia aplinka. „Švaraus miesto“ tikslo reikia siekti kompleksiškai.

Pirmiausia noriu paminėti ne savo mintį – kodėl reikia pradėti nuo smulkmenų. Ką duoda baudimas už numestą šiukšlę ar nuorūką? Atrodytų, ko čia gaišintis tokiomis smulkmenomis, – juk tegu mėto nuorūkas, svarbu, kad nusikaltimų nedaro! Bet jei nuorūką numesti galima, tai galima per automobilio langą apelsino žieveles išmest. Vėliau ir duot į nosį pasirodys nieko baisaus.

Tačiau jei žmogui menko popierėlio numetimas yra neleistinas baudžiamas dalykas, tai apie rimtesnį šiukšlinimą ir davimą į nosį net minties nekiltų.

Tas pats ir su visais "nedideliais" nusikaltimais, tokiais kaip automagnetolos „pasiėmimai“ iš svetimų automobilių, nes „paliko“. O šitie „smulkūs“ nusikaltimai skamba panašiai kaip reabilituojantis „lengvas“ girtumo laipsnis, galop turintis skaudžias pasekmes.

Tad labai sveikintina gera pradžia - pradėta nuorūkų mėtymo prevencija.

Pasiūlymai ką dar būtų galima padaryti

- Miesto tualetai.

Šiemet jau atsiranda vienas kitas naujas, nors tuo reikėjo užsiimti prieš 10 metų. Aišku, šis kiekis yra per mažas ir čia reikia negailėti lėšų, nes tai tiesiogiai siejasi su apdergtais kampais. Tualetų statymo patirties, žinoma, galima pasisemti iš bet kurio Vakarų Europos miesto, pastebint, kokiu tankumu jie statomi. Aišku, didelė problema komunikacijų privedimas, bet apie tai reikėjo pagalvoti rekonstruojant gatves, kai iš naujo vedamas ir vandentiekis ir kanalizacija. Ne visos gatvės dar rekonstruotos, tad dar ne viskas prarasta.

- Fontanai, apšvietimas ir kt.

Trūksta naujai įrengtų objektų priežiūros tęstinumo. Įrengtas fontanas – gražu, bet kai po kelių mėnesių jame pilna šiukšlių, smėlio bei dumblių niekas nebetvarko. Nors imk ir ateik savavališkai su šluota. Pastatė ir atsakingų nebėra – taip matyt buvo su Europos aikštės fontanu.

Ši problema būna ir su pastatų apšvietimu. Po įrengimo viskas tvarkoj, tačiau po metų prožektoriai jau šviečia į dangų arba išvis nebešviečia. O atsakingų nėra.

Galima išvardinti daug konkrečių vietų šiandien: Miesto įkūrėjo Gedimino paminklas (!) jau daug metų skendi tamsoje – turistams vakare jį pristatom kaip vaiduoklį. Šventaragio aikštė, Rotušės aikštė ir kitos skendi tamsoje. Vienos naujai įrengtos be apšvietimo, kaip kad Rotušės aikštė, kitose modernus apšvietimas nenaudojamas.

Patamsyje, žinoma, sunkiau siekti švaros, nes metama šiukšlė, matyt, gėdos nedaro...

Siūlymas įsteigti „Miesto priežiūros grupę“ ar kažką panašaus, kuri vaikščiotų po miestą ir pateiktų ataskaitas, kur ir ką reikia tvarkyti. Taip pat rinkti ir gyventojų pastebėjimus ir į juos atsižvelgti.

P.S. Mielai savanoriškai prisidėčiau prie tokios grupės veiklos :)

- Skatinimas labiau naudotis dviračiais ir riedučiais.

Savivaldybė pirmiausia turėtų skatinti savo darbuotojus į darbą važinėtis dviračiais. Vienas skatinimo variantas – trumpinamas darbo laikas. T.y. dviračiu atvažiuojantys darbuotojai į darbą gali atvažiuoti pusvalandžiu vėliau, baigti pusvalandžiu anksčiau (o gal ir valandą).

Kostiumuoti savivaldybės darbuotojai ant dviračių būtų pirmas pavyzdys kitiems miesto gyventojams (kurie tokio pavyzdžio dar nematė Skandinavijoj ar Amsterdame).

Taip pat ir policija. Pajūry kažkada teko matyti policininkus su dviračiais. Vilniuje neseniai pastebėjau su brangiai kainuojančiais riedžiais, kurie negali išvystyti didelio greičio ir laiptais turbūt neužsineši. Bet yra seniai išrasta pigesnė transporto priemonė – dviratis, kuriuo patruliai galėtų apžiūrėti didesnę teritoriją ir daug operatyviau nei pėsčiomis.

Taip pat Vilniuje yra ir riedučių klubų, kurių nariai mielai išmokytų policininkus riedėti riedučiais. Riedučiai patogiau už dviračius, nes: sveria nedaug, kuprinėje galima turėti batus ir persiauti, galima nesunkiai lipti laiptais.

- Autobusai.

Pasiūlysiu idėją, kokia yra įgyvendinta pvz. Čikagoje. Ten ant kiekvieno autobuso priekio yra įrengti dviračių laikikliai.

Šis BŪTINAS DALYKAS VILNIUI kažkodėl neįgyvendintas iki šiol. Vilnius nėra sukoncentruotas miestas – rajonai atitolę, tad iki centro daug kam per toli. O ypač daugelį iš mūsų baugina mintis, kad reikės minti pedalus į Ukmergės ar Narbuto g. kalną.

Šiuo atveju būtų skatinama naudotis viešuoju transportu ir važinėtis dviračiais. Žmogus, atsivežęs dviratį į centrą, neužkimšinės senamiesčio savo automobiliu.

Šioms išvardintoms idėjoms įgyvendinti padėtų rimtas dviračių takų tobulinimas, apie kurį paskutinius keletą metų net nebesigirdi.
Visų pirma, trinkelėmis grįstus dviračių takus, deja, teks perdaryti – išasfaltuoti, o išimtas trinkeles bus kur panaudot. Tai galioja net ir miesto centre. Mindaugo tiltas tikrai nepasidarys nepatrauklus ar negražus jei dviračio takas taps asfaltuotas (juk ir gatvė ten asfaltuota).

Gedimino laikais Vilniuje nebuvo nei tokių trinkelių, nei tokių šaligatvio plokščių, tad kultūringi asfaltuoti dviračių takai tikrai nesugadins konteksto miesto centre. Manau, visi pripažins, kad nefunkcionalūs dviračių takai – KIČAS. O tai dar baisiau, nei siauras asfalto dryželis.

- Benamiai.

Nemaža miesto problema. Turėtų būt numatytos vietos, kur jiems galima elgetauti. Ten galėtų ateiti norintys juos paremti ar atnešti nereikalingų drabužių maisto. Žinoma, tokių vietų priežiūra, šiukšlių išvežimas miestui pareikalautų papildomų lėšų. Bet galbūt padėtų šį šiukšlinimą sukoncentruoti ir kontroliuoti benamius.

Benamiams taip pat galima sukurti paprastas darbo vietas, pvz., rinkti šiukšles ir už šiukšlių kiekį jiems apmokėti. Juk butelius sėkmingai išrenka, tai gali ir kitas šiukšles „pridavinėt“ specialiuose punktuose. Tam jie turi patirties.

Rimantas Okulič-Kazarinas

------------------------------------------------------------------
Pasiūlymai konkursui:

- Daugiau šiukšlinių ir kad jos butų ryškios, tvarkingos ir matomos. Gražiai atrodytų su vaikų piešiniais (mačiau Anglijoje kelio ženklus su vaikų piešiniais, prašymais, kad vairuotojai būtų atsargūs), kurie vaizduotų šiukšlintojus, šiukšles ir pan. Galima suorganizuoti vaikų piešinių konkursą tema "Misija: švari Lietuva" ir vėliau tais piešiniais papuošti( ne išmarginti) šiukšlines. Taip pat šia tema vykdyti prevencinį projektą mokyklose per piešinius, poemas, eilėraščius, filmuotą medžiagą. Padarius atranką, būtų galima paruošti didžiulius plakatus ir iškabinti sostinėje, miestuose, didesnėse gyvenvietėse.

- Geri pavyzdžiai užkrečia. Prie šios misijos gali prisijungti visa Lietuva: šeimos, įvairios jaunimo grupės, neformalios organizacijos, politikų grupės, partijų grupės, įvairios valstybinės ir nevalstybinės organizacijos. Visų grupių tikslas - prisidėt prie Lietuvos gražinimo, švarinimo, puoselėjimo. Grupės filmuoja savo veiklą, aprašo, fotografuoja. Geriausius, darbingiausius, išradingiausius, originaliausius viešinti per žiniasklaidą.

- Manau jei būtų supirkimo punktai ar aparatai :plastikinių butelių, skardinių; šiukšlių sumažėtu. Vaikštinėjant gatvėmis pastebiu, kad stikliniai buteliai jau būna surinkti arba jų visur ieško "butelių rinkėjai". Dažniausiai matau alaus, gazuotų gėrimų skardines, įvairius plastikinius butelius ir maišelius.

- Prekybos centrai, jei rašytų kokius užrašus, kaip "Misija - švari Lietuva" , tai manau plastikinių maišelių tikrai sumažėtų. Galėtų turėti prekybos centrai ir ekologiškų, ilgam naudojimui maišelių, kuriuos pirkėjai įsigytu ar net gautu dovanų .

- Nemaži šiukšlintojai yra rūkaliai. Labai daug pastebiu cigarečių pakelių, nuorūkų. Trūksta nuorūkoms skirtų šiukšlinių.

- Šiukšlintojui didžiausia bausmė ir pamoka, kai jis pats tai turi išvalyt ir sutvarkyti. Siūlyčiau visus šiukšlintojus bausti viešaisiais darbais.

Aksana

------------------------------------------------------------------------
Pirmiausia, aš manau, turėtų kiekvienas pradėti asmeniškai nuo savęs, o po to palaipsniui reiktų pereiti ir prie didesnio masto. Reikia tėvams rodyti gerus pvz. savo vaikams, kad suvalgius saldainį popierių nuo jo išmesti į šiukšlinę, o ne ant žemės ir t.t.

Gaila, bet mes, aišku, ne visi, jau tokie neišauklėti esame. Pažiūrėkite į mūsų miškus, baisu - vien šiukšlės, žmonės tingi išvežti šiukšles į tam tikras vietas, jau geriau išmesiu jas prie miško takelio... baisu. O ką jau kalbėti apie vietas prie tvenkinių ar ežerų... dar baisiau.

Na, kalbant apie priemones, kokias turėtu imtis savivaldybė, tai palankių sąlygų sudarymas. T. y. šiukšlinių išstatymas prie ežerų, pamiškių ir pan. jų atitinkama priežiūra, toliau baudos, didelės baudos už šiukšlinimą ne tam skirtoje vietoje, premijos tiems, kas praneš apie šiukšlintojus :) ir t.t.

Svajūnas

--------------------------------------------------------------------------

Jau nuo senų laikų už nusižengimus skiriamos bausmės. Bausmė pasireiškia konkrečiomis rūšimis - laisvės atėmimu, bauda, turto konfiskavimu, viešaisiais darbais, areštu ir kt. Baudą sumokėjus nusižengimas greitai užmirštamas, konfiskuotas turtas per laiką užgyvenamas. O štai viešieji darbai tikrai verti dėmesio!

Turbūt supratote mano pasiūlymą: už šiukšlinimą reikia skirti viešuosius darbus. Visada savo darbą vertiname labiau negu svetimo. Žmogus, numetęs šiukšlę ir nubaustas tokia bausme supras, kaip sunkiai turi dirbti darbuotojai, renkantys šiukšles, tvarkantys aplinką. Pilietis, atlikęs tokią bausmę, kitą kartą saldainio popierėlio ar gėrimo butelio tikrai nebenumes ant žemės.

Žinome, jog daugiausia šiukšlina jauni žmonės, vaikai, kurie nesupranta, koks žalingas dalykas Žemei yra šiukšlės. Todėl turime daugiau dėmesio skirti jaunimo ugdymui šiais klausimais. Siūlyčiau labiau reklamuoti nevyriausybines organizacijas (skautus, šaulius ir kt.), kurios labai prisideda prie pilietinių laisvių ir vertybių ugdymo. Juk savo miesto gerbimas tikriausia pilietinė vertybė...

Socialinės reklamos.. Būtent jomis turėtumėte „žaisti“ žmonių jausmais. Jose šiukšlinimą reikėtų gretinti su žalingais įpročiais.

Gražiai aplinkai reikia ir švaraus oro. Jo teršimui sumažinti siūlyčiau steigti kursus, kuriuose būtų mokoma kaip ekologiškai naudotis mašina: kada naudinga išjungti jos degimą, kokioje vairavimo stadijoje mažiausiai išmetama teršalų.

Gamtos draugė ir šiukšlių priešė Rimantė

-----------------------------------------------------------------------

Aš pamačiau, kaip žmonės suvalgo ledus, šokoladuką ir jų pakuotes išmeta tiesiog ant šaligatvio...

1. Aš manau, visų pirma reikia, kad žmonės pamatytų, kaip kitose šalyse yra tvarkinga ir imtų pavyzdį iš ten.

2. Jeigu, pavyzdžiui, nuo namų iki parduotuvės yra nedidelis atstumas, vertėtų eiti pėstute, o ne važiuoti automobiliu!!!!

Dar keletas pavyzdėlių:

3.Juk ne visi žmonės turi prie namu konteinerius, tai jie šiukšles sudeda į maišą ir palieka prie kelio...

4. Neskinti nuo medžių šakų - visa tai yra nereikalinga!!!

5. Atrestauruoti namus, kad Vilnius butu tvarkingas.

6. Padaryti atskiras patalpas rūkymui, kad oras nebūtų užterštas!!!

7. Nemesti nuorūkų gatvėje, o mesti į šiuksliadėžę.

8. Jei kas pamato, jog yra pažeista bent viena aplinkosaugos taisyklė, reikia skambinti tam tikru telefonu.

9. Jei šalia namų yra konteineriai, reiktų rūšiuoti šiukšles.

Ir dešimtoji taisyklė: pirmiausiai reikia drausminti save, o vėliau kitus!!!

Ieva (10 m.)

----------------------------------------------------------------------------

Mano pasiūlymai bus trumpi ir aiškūs:

1) Baudos už šiukšlinimą - būtinos. Galbūt jos neturi būti kosminio dydžio, bet už kelias šiukšles galėtų siekti 500 lt. Galima būtų pasiūlyti pažeidėjui vietoj baudos atlikti viešuosius darbus - pvz. sutvarkyti šiukšliną vietą miškelyje ar pan.

2) Mūsų šiukšlių išvežimo bendrovės, kaip pastebėjau, dirba aplaidžiai ir tingiai. Ne kartą teko matyti, kai surinkti šiukšlių maišai nuo kelių pūpso kelias savaites, kol koks nors gyvūnėlis jų nesudrasko. Reikėtų griežčiau kontroliuoti šiukšlių išvežimo darbuotojus, kad tinkamai atliktų savo darbą.

3) Šiukšlių yra daugiausia miškuose, tik reikia gerai paieškoti ir galima aptikti "slaptą" sąvartyną ir ne vieną. Žmonės, dirbantys viešuosius darbus, arba specialiai tam surengtos talkos turėtų viską išvalyti iki blizgesio, kad jų neliktų ne kvapo. Žmonės, kurie vėliau ateis pailsėti į gamtą, mažiau rizikuos pirmieji šią tvarką sudarkyti.

4) Pažeidėjų fotografavimas, jų skundimas policijai, viešinimas, turėtų pamažu tapti mūsų piliečių įpročiu. Tik tada atsiras gėda dėl savo poelgio.

5) Gerai būtų, kad kameroje užfiksuotas automobilis ir jo savininkas, kuris šiukšlins pro langą, gautų laišką su nurodymu sumokėti baudą, juk viskas buvo užfiksuota!

Renata

----------------------------------------------------------------------
Siūlome savo sukurtą plakatą priklijuoti viešose vietose, kur dažniausiai vaikšto žmonės. Akcija, kurios metu būtų dalijami maišeliai, skirti surinkti augintinių ekskrementams, o geriausia, kad šalia parkų, skverų atsirastų dėžutės, iš kurių augintinių šeimininkai galėtų maišelius pasiimti nemokamai. Aišku, reikia kuo daugiau šiukšlių dėžių, į kurias juos galima būtų išmesti.

Eglė Fridrikaitė

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Siūlau kelis paprastus galbūt mažus ir kasdieniškus žingsnelius, kad Vilnius taptų švaresnis ir žalesnis.

Švaresnio Vilniaus link:

1. Žingsnelis - mieste reikia daugiau šiukšliadėžių, nes dažnai suvalgius ledus jų popierėlį turiu neštis beveik per visą miestą, kad surasčiau šiukšlių dėžę. Arba popierėlį tiesiog parsinešu namo.

2. Žingsnelis - manau, kad reiktų įvesti taisykles, jog vilniečiai galėtų mesti šiukšles į bet kurį konteinerį, stovintį bet kurioje Vilniaus vietoje. Tuomet šiukšlių mieste būtų kur kas mažiau.

3.Žingsnelis - mieste trūksta šiukšliadėžių, į kurias būtų galima mesti sugedusią buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, spausdintuvus...

4.Žingsnelis - mieste taip pat pasigendu konteinerių, skirtų atliekų rūšiavimui. Šiukšlės iš jų retai vežamos, o norėdama rasti tokį konteinerį, kartais esu priversta apkeliauti pusę Vilniaus. Taip pat jų angos per mažos. Būtų galima ant šių konteinerių užklijuoti specialius lipdukus, ant kurių būtų parašyta, ką būtent galima mesti į plastiko, popieriaus ar stiklo konteinerį, o kokių atliekų nederėtų mesti.

5.Žingsnelis - mieste taip pat pasigendu parkų. Manau, kad reiktų išsaugoti turimus parkus ir steigti naujus. Smagu būtų matyti, kai žmonės per pietų pertrauką lekia į artimiausią parką gerti kavos, laisvalaikiu skaito, ar tiesiog guli pavėsyje...

6.Žingsnelis - daugelis žmonių nežino, kur galima išmesti pasenusius vaistus. Taigi didžiuosiuose prekybos centruose ar vaistinėse būtų galima pastatyti specialias dėžes.

7.Žingsnelis - seniau susidurdavau su problema, nes nežinojau kur mesti senus nenaudojamus elementus. Manau, kad prekybos centruose reikia specialių dėžių, skirtų elementams. Taip pat galima būtų vykdyti tam tikrą akciją, kai pirkdamas naujus elementus parduotuvėje palieki senus.

8.Žingsnelis - kai kuriems žmonėms trūksta motyvacijos ar noro gyventi gražesnėje aplinkoje. Vertėtų griebtis ir baudų. Baudos turėtų būti skirtos nedrausmingiems žmonėms, teršiantiems miestą. O pinigus, surenkamus iš nedrausmingų miestiečių galima skirti miesto gražinimui: gėlių sodinimui, vaikų žaidimų aikštelių statybai...

9.Žingsnelis - manau, kad prekybos centrai galėtų atsisakyti plastikinių maišelių, skirtų pirkiniams. Juk būtų galima įsigyti medžiaginį daugkartinio naudojimo pirkinių krepšį.

10.Žingsnelis - miesto apšvietimas taip pat nemenka problema. Manau, kad ypač vasarą parkus būtų galima apšviesti saulės energiją naudojančiais žibintais.

11. Žingsnelis - labai norėčiau, kad išmoktume kultūros dviratininkams. Dviratis puiki susisiekimo priemonė, ypač mieste. Be to, tai ekologiška transporto priemonė. Svajoju, kad Vilnius kada nors taptų dviračių sostine.

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, kad Vilnius taptų švaresnis, puikus pavyzdys ir akcija "Darom", taip pat jei vilniečiai patys sodintų medžius ar gėles, gal nedrįstų jų laužyti ar kitaip gadinti. Svarbiausia - suvokti, kad Vilnius visų mūsų miestas ir turtas, kurį turime saugoti ir puoselėti.

Emilija

-----------------------------------------------------------------------
Mano pasiūlymai, kaip saugoti bei kurti Vilniaus grožį ir tvarką:

Pabandžiau pamąstyti, kaip elgiasi tipiniai šiukšlintojai ir nusprendžiau štai ką: šiukšles stengiamasi mesti ten, kur jos bus mažiausiai pastebimos - natūralu, todėl siūlau:

- atkreipti dėmesį į viešas erdves, kur žmonės dažniausia išmeta šiukšles. Reikia pasiekti, kad nešvarių, apleistų erdvių, kur šiukšlintojas be sąžinės graužaties galėtų išmesti šiukšles, liktų kuo mažiau. Tai būtų galima pasiekti jas paprasčiausiai paverčiant labiau estetiškomis ir natūraliai "atbaidančiomis" tas šiukšles. Visokios neaiškios erdvės, šabakštynai, krūmynai, nenušluoti šaligatviai tiesiog traukte traukia ten viską ir išmesti.

- žinoma, šiukšliadėžių niekada nebūna per daug. Siauresnėse gatvelėse jų ypač maža. Manau, reiktų įvesti vieną labai aiškiai suprantamą, gal šiek tiek "erzinančią" ir labiau pastebimą spalvą, kuri žymėtų šiukšliadėžes, juk norintis išmesti šiukšlę pirmiausia apsidairo, ar aplink nesimato šiukšliadėžės. Vilniuje kol kas tokios sistemos nėra, vienos žalios, kitos juodos (prasčiau pastebimos) ir t.t. Kuriant miesto estetinį veidą tikrai įmanoma parinkti tokią spalvą, kuri visiems simbolizuotų šiukšlių išmetimo vietą.

- manau, kad būtų galima viešai (autobusų stotelėse, kituose reklamos stenduose) pareklamuoti kitų Pasaulio miestų patirtį ir rezultatus siekiant švaros ir grožio (Singapūras, Stokholmas, Hanburgas ir t.t.) - tai galėtų būti įkvėpimo šaltinis, siekiamybė, nes galbūt daugelis net neįsivaizduoja, kaip malonu gyventi švariame mieste (visa tai pamatytų nuotraukose, susipažintų su faktais).

- būtų gan racionalu vykdyti socialines akcijas, kurios labiau skatintų gyventojus ne nemėtyti šiukšlių, o pastebėjus jas pakelti ir išmesti. Turėtų būti suformuotas įvaizdis, kad pakeliantis šiukšlę yra socialiai atsakingas, pilietiškas. Tokia akcija, žinoma, turėtų įtakos ir patiems šiukšlintojams - jie, manau, prieš išmesdami susimąstytų apie likusius, kurie tas šiukšles renka. Galbūt reiktų apeliuoti tokiais ir pan žodžiais: "Prieš išmesdamas šiukšlę susimąstyk apie draugus, kurie ją pakels" ir t.t.

- Kita socialinė akcija galėtų skatinti gyventojų ir savivaldybės darbuotojų bendradarbiavimą ir kompetenciją. Žmonės galėtų būti skatinami pranešti savivaldybei, jei: 1) pastebėjo punktą, kuris labai "traukia" šiukšles; 2) mano, kad vienoje ar kitoje vietoje trūksta šiukšliadėžės ir panašiai.

Tokie dalykai galėtų būti atliekami ir telefonu, ir internete bei pačioje savivaldybėje. Savivaldybės sudaryta grupelė turėtų operatyviai sureaguoti (apleistas vietas patvarkyti, apželdinti, iššluoti, pasirūpinti šiukšliadėžėmis...). Žinoma, dabar egzistuoja numeris 1664, bet patirtis rodo,jog darbuotojai nelabai entuziastingai reaguoja į degančias šiukšliadėžes.

- Galbūt būtų galima paraginti įvairių prekių gamintojus, jog šie skleistų žinią apie šiukšlinimo žalą. Juk jų parduodamos prekės, jų pakuotės ir kita tampa ne kuo kitu, bet šiukšlėmis.

- Labai svarbu apie šiukšlinimą ir žmogaus vaidmenį viešojoje erdvėje kalbėti jau mokykloje (pradinėse klasėse, nes paaugliai sunkiai priima tokią informaciją,o vyresnieji jau laiko save nesikeičiančiais). Kaip pilietiškumas, lietuvių kalba, kelių eismo kultūra, etika, taip ir šiukšlinimo problema turi būti sprendžiama mokykloje. Taip būtų galima auginti mažiau šiukšlinančias kartas.

- Labai džiugu,kad vyksta talkos ir akcijos rinkti šiukšles, bet tai labai laikini dalykai, kuriems pasibaigus viskas pamažu grįžta į senas vėžes. Ypač baisios būklės Neries pakrantė. Galbūt reiktų pasirūpinti stovyklavietėmis, stendais su informacija ir, žinoma, šiukšliadėžėmis (daug daug jų reikia ten).

-lietuviams patinka konkuruoti ir rungtyniauti. Galbūt reiktų surengti švariausio Vilniaus rajono ar mikrorajono konkursus, kur žmonės galėtų tiesiog balsuoti rinkdami nugalėtojus. Rajonai būtų priversti varžytis ir pan...

Nemanau, kad griežtos baudos ar daug ką apimančios programos ar reformos gali padėti. Šiukšlinimas - subtilus dalykas, susijęs su žmogaus išsilavinimu, auklėjimu, psichologija ir kita, todėl problema ir turi būti sprendžiama ne agresyviai, bet subtiliai, po truputį. Suprantama, kad gyvenant tokiais tempais sunku įsivaizduot kažkokius lėtai vykstančius projektus, bet tik jie gali iš tikrųjų atnešti vaisių neišmetant pinigų į balą. Sėkmės ir Jums, ir mums!

Justinas

-------------------------------------------------------------------------
Pagaliau sutvarkyti dviračių takų sistemą ar bent jau egzistuojančius dviračių takus, labiau rūpintis tvarka juose, prižiūrėti, kad nebūtų statomi automobiliai; paryškinti jau daug kur nusitrynusias dviračių takų žymas, padaryti nusileidimus, kad nereiktų laužyti dviračio važiuojant nuo stataus borto. Ir šiaip, kuomet dviračių takas yra nupaišytas ant gatvės, iš jo menka nauda, pvz kaip Pilies, Vilniaus gatvėse... vien tik dviračių takų sistemos nebuvimas atbaido nemažai žmonių nuo automobilio iškeitimo į dviratį kaip miesto transportą.

- be atliekų, skirtų perdirbimui, konteinerių (kurie, beje, yra labai nepatogūs - mažos angos sukelia nepatogumų išmetant šiukšles), derėtų pasirūpinti ir organinių atliekų konteineriais, kaip jau padarė Neringos savivaldybė.

- dar viena problema sostinėje - šiukšliadėžės. Jų gausiau pristatyta Senamiestyje, taip pat autobusų stotelėse. Bėda ta, kad šiukšliadėžės autobusų stotelėse visiškai nepritaikytos nuorūkoms, todėl dažnai užsidega. Taip pat miegamuosiuose rajonuose norint nešiukšlinti, tenka šiukšles neštis nemažą kelio gabalą, kol prieiti prie šiukšliadėžės.

- toliau - gatvių ir pastatų apšvietimas. Nors apšviesti pastatai atrodo gražiai, tačiau tai sukelia šviesos teršalus ir beabejonės naudoja nemažai elektros energijos. Būtų galima pamąstyti apie apšvietimą, kuris dienos metu kaupia saulės energiją, o vakare ją sunaudoja. Be to, Vilnius visiškai nerodo iniciatyvos dalyvaujant kasmetinėje Žemės Valandoje, kuomet bent simboliškai yra skatinama valandai išjungti šviesas.

Ugnė

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Mano pasiūlymai švaresniam miestui:

Skatinimas yra gerai, bet geriausias skatinimas yra nuobaudos. Jei bus užtikrinta, kad už ant dviračių tako pastatytą automobilį vairuotojai bus nubausti, atsiras mažiau norinčių taip "nusikalsti". Tas pats taikytina, kalbant apie pėsčiuosius - daugelis jų vaikšto per dviračių takus ir net pyksta ant dviratininkų, kad šie ten važiuoja ir neva "trukdo" vaikščioti. Žinoma, daugiau dviračių takų ir dviračių eismo saugumo gerinimas tiesiog būtini tam, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi dviratį, tuomet ir oras bus švaresnis.

Labai svarbu gerinti ir visuomeninį transportą. Žinoma, dėl lėšų stygiaus vyksta atvirkštinis procesas, bet galima nusistatyti kitokius prioritetus ir rasti reikiamų lėšų autobusų ir troleibusų tinklo plėtojimui. Labai gaila, kad išnyko naktiniai autobusai, nes dažnas naktį dabar grįžta tikrai ne pėsčiomis, o kviečia taksi ar pasirenka važiuoti nuosavu automobiliu, o tai tikrai neprisideda prie taršos mažinimo.

Beje, nuobaudų sistema naudinga ir kalbant apie šiukšlinimą. Juk tai draudžiama. Kodėl nepaskyrus bent keleto pareigūnų, kurie stebėtų, ar kas nešiukšlina (ar tik savivaldybė neturi savo pareigūnų, kurie ir galėtų tai atlikti?)? Beje, į šiukšlinimo sąvoką įtraukiu ir šunelių ekskrementus, kuriuos skuba surinkti toli gražu ne kiekvienas. Jei parkuose ir gatvėse budėtų pareigūnai, tokių "šiukšlintojų" atsirastų mažiau.

Švariau gyventume, jei miesto teritorijoje būtų daugiau žalumos, ir ne vejos pavidalu, o medžių. Negana esančių parkų, galima medžių prisodinti ir pakelėse, laisvose vietelėse senamiestyje (pavyzdžiui, surengti akciją, pasitelkiant moksleivius, studentus).

Galima net išbandyti radikalią priemonę automobilių srautui mažinti - drausti važiavimą senamiestyje tam tikromis valandomis ar kai kuriose vietose net visiškai. Padėkotų ir kelio grindinys, ir nuo vibracijos yrantys pastatai, pvz. šv. Onos bažnyčia.

Reikėtų rengti ne tik tokias akcijas kaip "diena be automobilio", bet ir "savaitė be automobilio" ar "mėnuo pėsčiomis", organizuoti savotiškus konkursus bei apdovanoti "ištvermingiausius", ekologiškiausius piliečius.

Reikėtų motyvuoti vilniečius naudoti kuo natūralesnius produktus (kuo mažiau visokių cheminių priemonių, valiklių, nes jie teršia ir kūną, ir vandenį, ir vėliau dirvožemį), auginti savo daržus ir sodus ar bent jau populiarinti ekologiškus turgus, suteikiant jiems visas galimybes plėtotis ir prekiauti, nes tai prisideda ir prie dirvožemio, ir prie aplinkos, ir prie žmonių sveikatos gerinimo.

Būtina skatinti žmones rūšiuoti ar net pritaikyti tą pačią nuobaudų sistemą už nerūšiuojamas atliekas - tai juk ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos ar net pasaulio problema.

Aurelija

-------------------------------------------------------------------------------------

Visi puikiai žinome, jog siekiant ką nors pakeisti, privalome pradėti nuo savęs. Negalime reikalauti iš kitų (savivaldybės, vyriausybės), patys neįrodę pastangų.

Siūlyčiau skatinti vilniečius ne tik apdovanoti sutikta praeivį šypsena, pasisveikinimu (ko mums labai trūksta), bet ir pasiųsti pranešimą: "Nešiukšlink, prisidek prie švaresnio Vilniaus ir perduok kitam".

Viena efektyviausių komunikavimo priemonių informacijos perdavimas "iš lūpų į lūpas". Raginantys prisidėti prie švaresnes aplinkos plakatai, lipdukai galėtų atsirasti įvairiuose miesto kampeliuose, "atskristi" į kiekvieno pašto dėžutes.

Taip pat, manau, būtų naudingi renginiai, šventės švaresnes aplinkos tema, kur gyventojai galėtų smagiai praleisti laisvalaikį bei gauti trūkstamos informacijos šia tema. Renginiuose galėtų būti užduočių, prizų, tokių kaip aitvarai, knygeles mažiesiems, daugkartiniai maišeliai vyresniems.

Šuo metu žmonės nėra skeptiški, abejingi aplinkai, ekologijai, bet jiems labai trūksta padrąsinimo ir informacijos.

Indrė

-------------------------------------------------------------------------------

Štai mano idėjos švaresniam Vilniui:

Visur, kur pažvelgsi Vilniaus gatvėse, parkuose, kiemuose pilna šiukšlių, teršalų. Aišku, viso šito galima išvengti. Pirmoji problema konteinerių trūkumas. Jų gatvėse yra, bet labai mažai kur. Jų reiktų pastatyti kiekviename kieme, taip pat prie parduotuvių. Aišku, būtų dar geriau, kad konteineriai būtų keli, skirti šiukšlių rūšiavimui.

Dar viena problema ta, kad jei konteineriai ir yra, jie pastoviai išverčiami benamių ar šiaip praeivių, ir praeina nemažas laiko tarpas, kol kas nors iš gatvių tvarkytojų tas šiukšles surenka. Ar nebūtų geriau kiekvieną konteinerį prirakinti prie žemės, kad šis nepajudėtų iš vietos?

Mano nuomone, gerai, kad konteinerių yra kiekvieno namo laiptinėj, bet šiukšlės naudingesnės, kai jas galima išrūšiuoti ir vežti perdirbti. Tačiau žmonės nenori eiti į gatves ieškoti tam skirtų konteinerių. Būtų galima imti gaminti ateityje vieną konteinerį namui su keliais skyriais šiukšlėm rūšiuoti jame.

Yra Vilniuj daug vietų, pvz., paminklai, gražesni parkai, kuriuose irgi pilna šiukšlių. Būtų galima tokias svarbias vietas aptverti tvora. Prie tokių teritorijų skirti sargus arba mieste įrengti kameras. Už tokių vietų niokojimą skirti baudas. Galų gale, imti mokesčius už įėjimą arba už mašinų įvažiavimą, kaip senamiesty. Taip atsiras lėšų.

Taip pat bausti žmones, kurie eina ar stato transportą ant pievų, gėlynų. Galbūt tai paskatins žmones rinktis neteršiančią transporto priemonę - dviratį. Mieste siūlyčiau įrengti daugiau dviračių nuomos punktų ir sumažinti nuomos kainas.

Organizacijų steigimas saugoti Vilniaus kraštovaizdžiui irgi praverstų. Kurti daugiau akcijų, reklamų, skatinančių neteršti aplinkos. Mokyklose, darželiuose įvesti programą apie gamtos svarbą. Jau ir dabar mokyklos kasmet eina rinkti šiukšlių mieste, juk tai puiki idėja, kurią reiktų puoselėti.

Prekių gamintojai galėtų gaminti prekes, kurias galėtų perdirbti, kurti medžiagas, kurios greičiau irtų aplinkoje arba pats žmogus namie jau panaudotą daiktą galėtų panaudoti dar kartą. Pavyzdžiui, į panaudotą indą galima pasodinti augalą. Štai jums ir išeitis. Tokių gaminių nereikėtų išmesti, šiukšlinti.

Prie įvairių gaminių pridėti informacinius lapelius su idėjomis, kaip ir kur būtų galima panaudoti turimą gaminį antrą kartą. Bet to nepadarysi su biologinėmis atliekomis. Gatvėse dažnai mėtosi bananų lupenos ir t.t Kiekvienoj laiptinėj siūlyčiau įrengti komposto konteinerį. Tokius konteinerius išvežtų kiekvieną dieną į trąšų gamyklą. Taip ir bedarbiams kiekvieną dieną atsirastų darbo.

O galiausiai esu mačiusi žmonių, kurie iš tuščių butelių ar kitokių atliekų daro skulptūras. Kodėl gi neskyrus vietos ir tokios pramogos padaryti kiekvienais metais parodas skulptūrų iš šiukšlių, paskatinant daugiau neteršti aplinkos? Tikrai atsiras norinčių pasireikšti. Už geriausią skulptūrą skiri prizus. Jei galime turėti ledo skulptūras, tai kodėl gi nepadarius ir skulptūrų iš pieno pakelių ar butelių?

Vita

-------------------------------------------------------------------------

Pirmasis žingsnis, siekiant šiukšlinimo išvengimo, turėtų būti aktyvesnė reklama nešiukšlinimui, su telefono numeriais institucijų, kurioms būtų galima pranešti apie neteisėtai metamas šiukšles. Tik sugauti ir teisingai nubausti švaros pažeidėjai antrą kartą nebedrįstų šiukšlių vežti į mūsų žaliuosius miškus ir papievius.

Didelis reklaminis stendas atkreiptų jaunimo dėmesį ir sulaikytų nuo vulgaraus šiukšlinimo mūsų miesto gatvėse. Taip pat platesnė informacijos sklaida apie plastmasės deginimo žalą gamtai pagilintų visuomenės sąmoningumą apie neapdairų teršimą ir kenkimą.

Manau, problemos sprendimo reikia ieškoti žmonėse: juos skatinti, šviesti ir netgi bausti. Tik tokiu būdu galime palaikyti bendrą tvarką ir švarą bei apsaugoti didžiąsias mūsų vertybes: gamtos grožį bei žmogiškąją sveikatą.

Vaida Rudokienė

-----------------------------------------------------------------------

Ekologiško ir švaraus miesto idėja man yra labai aktualiu ir įdomi, todėl rašau, norėdama pasidalinti savo mintimis bei idėjomis.

Visų pirma, kaip ir daugelis kitų dviratininkų, dviračių takų problemą laikau labai svarbia. Pirmiausia keletas idėjų, kaip tvarkytis su jau esamais ir pasiūlymai būsimiems takams.

1. Didelė problema, kad dviračių takais vaikšto pėstieji. Bet juk dviračių takai dažniausiai būna toliau nuo gatvės, patrauklesnėse zonose, nei pėstiesiems skirtas šaligatvis. Natūralu, kad žmonės nori eiti toliau nuo gatvės (pavyzdžiui, dviračių taku medžių pavėsyje, kaip take nuo Mindaugo tilto link Katedros aikštės). Tad jei dabartinis modelis gatvė-šaligatvis-dviračių takas būtų pakeistas į gatvė-dviračių takas- šaligatvis, manau, žmonės rinktųsi eiti jiems skirta juosta.

2. Dviračių takus reikia aiškiai atskirti nuo pėsčiųjų zonos. Vien skirtingos spalvos plytelių nepakanka, atrodo, žmonėms dar smagiau eiti spalvotom plytelės, todėl dviračių taką reikia atskirti borteliais. Taip jau yra, kad dažais nubrėžtos linijos – neefektingos, neatkreipiančios dėmesio, o bortelio dauguma žmonių tikrai neperžengtų.

Kad žmonės nevaikščiotų dviračių taku, prie ženklo, žyminčio dviračių taką, siūlau pakabinti iškabą su užrašu „Maloniai prašome pėsčiųjų nevaikščioti dviračių taku“. Daugelį tai paveiktų, nes užrašytas žodis yra efektingesnis, nei pasakytas.

Kita svarbi švaros problema – tai šunų ekskrementai. Augintinių šeimininkai dažnai kaltinami dėl nešvaros mieste gąsdinami baudomis ir įvairiomis sankcijomis, negali eiti į tam tikras vietas, kai išsivysčiusiose šalyse žmonės eina su gyvūnais net į gražius ir sutvarkytus parkus praleisti laisvalaikio. Nekreipiama dėmesio, dauguma šeimininkų yra labai geranoriški ir mielai surinktų augintinių ekskrementus, jei tik tam būtų sudarytos sąlygos.

Žmonės kas mėnesį moka pinigus už auginamą gyvūną, bet jiems neparodoma, kur tie pinigai „nueina“. Kodėl neįrengiama šiukšliadėžių gyvūnų ekskrementams? Anksčiau buvo baudžiama už nesurinkimą ir už išmetimą į bendrą šiukšliadėžę. Taip, dabar galima surinktus ekskrementus išmesti į paprastą šiukšlių konteinerį, bet ar tai išsprendžia problemą? Surinktas į plastikinį maišelį ekskrementas suyra žymiai greičiau nei pats maišelis, o tai labai neekologiška.

Atrodo, išeitis būtų šeimininkams naudoti popierinius maišelius, bet paketas tokių specialių maišelių kainuoja apie 10 Lt, o jų užtenka maždaug nepilnai savaitei. Galbūt savivaldybė, suinteresuota miesto švara ir sveika aplinka galėtų organizuoti specialių dėžių įrengimą ir maišelių gamybą iš perdirbto popieriaus?

Dideliame mieste svarbu išlaikyti oro kokybę. Manau, kad neužtenka vien šluoti gatves, reikia jas ir plauti. Tokia praktika populiari Vakarų Europos šalyse, kur ryte su vandens žarnomis ar specialiomis mašinomis plaunama kiekviena gatvė.

Plovimas sumažintų ir netvarką, sukeliamą asocialių asmenų, kai rytais atėjus į viešojo transporto stoteles kartais nesinori prie jų arčiau prieiti, nes iš tolo trenkia alkoholio ir šlapimo kvapu, o akį rėžia saulėgrąžų lukštais nusėtas šaligatvis.

Vėlgi, tai yra brangu ir viskas atsiremia į finansus, bet jei ir ne iš karto, tai per kelis metus būtų galima sutvarkyti biudžetą taip, kad atsirastų pinigų gatvių plovimui.

Prie švaraus miesto prisidėkime sutvarkydami parkus. Vakarų Europoje labai populiaru laisvą laiką praleisti parke skaitant knygą, žaidžiant kamuoliu ar bendraujant su bičiuliais. Tam net nereikėtų daug lėšų, jei į pagalbą pasitelktume savanorių talkas. Iš tikrųjų, žmonės, ypač jaunimas, yra labai aktyvūs ir maloniai dalyvauja visuotinėse akcijose, tą patvirtina tiek „Darom“, tiek Pasaulio lietuvių dainų šventės savanoriai, tiek kitos sėkmingos talkos.

Jei kiekvienas paskutinis mėnesio penktadienis – „Kritinės masės“ diena, kai į miestą išvažiuoja daugybė dviratininkų, tai, pavyzdžiui, antras mėnesio šeštadienis ar kuri kita diena galėtų būti paskelbta parkų tvarkymu. Gerai išreklamuota (nes kartais žmonės tiesiog nežino apie vykstančius renginius) ir ypač jei prisidėtų visuomenėje gerbiamų ir žinomų žmonių (pavyzdžiui, Nomeda Marčėnaitė, Virgilijus Alekna, Andrius Mamontovas, Valdas Adamkus ir kt.), tai galėtų tapti sėkminga akcija, tuo pačiu ugdančia ir visuomenę, nes tas, kuris parke rinko šiukšles, sodino gėles ar genėjo krūmus, tikrai nenumes ten nuorūkos. Tokiu būdu laipsniškai vis didesnė visuomenės dalis tobulėtų.

Pabaigoje – atliekų perdirbimas. Jau prieš tai rašę minėjo, kad specialių konteinerių rūšiuotoms atliekoms yra per mažai, o ypač užmiesčiuose, kur žmonės turi nuosavus namus ir tokių rūšiuotinų šiukšlių tikrai daug. Beje, kai kur anksčiau buvę rūšiavimo konteineriai – nuvežti, nors, atrodo, jų turėtų tik daugėti, o ne mažėti. Bet kadangi apie tai jau rašė kiti, nesigilinsiu.

Noriu pasakyti, kad daug žmonių nerūšiuoja šiukšlių, nes po laikraščiuose pasirodžiusių nuotraukų, galvoja, kad iš skirtingų konteinerių šiukšlės vis tiek supilamos į vieną krūvą. O kodėl gyventojams nepasakius ir neparodžius, kur tos atliekos keliauja, kur ir kaip jos perdirbamos? Pavyzdžiui, dabar jau žinau, kad plastikas bus perdirbamas Lentvaryje, ir matau, kad yra prasmė plastmasinius butelius mesti į jiems skirtus konteinerius, tačiau nežinau kur atsiduria stiklas, popierius ir t.t. Parodykite visuomenei, kad verta tai daryti.

Sėkmės!

Jūratė

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kovoti su miesto šiukšlintojais tikrai sunku. Reikia šiukšlintojus paveikti, taip, kad jiems būtų gėda šiukšlinti. Išvardinsiu būdus, kuriais galima pažaboti šiukšlinimą!!!

Mano būdai:

1. Rengti gražiausio piešinio konkursą vaikams, parodant, kad šiukšlinti negalima.

2. Rengti ekologiškų transporto priemonių t.y dviračių, maratoną, kuriame galėtų dalyvauti visi... Ir akcijos šūkis būtų: Mes už švarią sostinę ar pan.

3. Įrengti daugiau šiukšliadėžių, o ant , kai kurių šiukšliadėžių užklijuoti lipdukus su užrašais: tik nesumanyk šiukšlinti, visada mesk į mane arba nemesk ant žemės ar sunku nueiti iki kitos mano draugės šiukšliadėžės? arba pan.

4. Susirinkti grupei žmonių ir einant per miestą rėkti per garsiakalbį: Naujas įstatymas... NEŠIUKŠLINTI!!!

5. Surengti eitynes su vėliavėlėmis ir plakatais, skatinančiais nešiukšlinti.

6. Išleisti knygelę parodančią, kokia yra graži gamta ir kad negalima šiukšlinti.

7. Sudaryti paprastus vaikų darytus ar pan.. lankstinukus ir dalinti praeiviams.. ŠIUKŠLINTI DRAUDŽIAMA.

8. Eiti per gatvę ir likti neabejingam. Pakelti šiukšlę.

9. Skatinti draugus, pažįstamus nešiukšlinti.

10. Pamačius žmogų, numetusį šiukšlę sudrausminti... REIKIA IŠDRĮSTI PAGALIAU.

11. Sukurti apsipirkimo maišelius su užrašais nešiukšlinti ir pan.

12. Sukurti marškinėlius su užrašu: Aš stilingas, aš nešiukšlinu ar pan.

Įdėjos: Evaldo Kačinsko

P.S Smagu dalyvauti tokiuose konkursuose... 

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Perskaičiau apie skelbiamą konkursą, ką daryti, kad sostinėje būtų švariau. Iš tiesų, akivaizdus yra tas faktas, kad šiukšlintojų Vilniuje yra daug, ir imtis priemonių, kad jų nebūtų, nėra taip lengva. Turiu keletą idėjų, ką daryti, kad Vilnius taptų švaresnis.

Manau, kad tai įgyvendinti gali būti įmanoma.

Labai didelę šiukšlių dalį sudaro plastikiniai gaminiai (pvz. įvairūs maišeliai, indai nuo gėrimų), skardinės. Taip, kaip yra metalo, stiklinių butelių supirktuvės, galėtų būti tam tikri punktai, kur būtų superkami plastikiniai gaminiai, skardinės. Kaina už 1 kg, tarkim, būtų 2,3,4 cnt. ar pan. Atitinkamai būtų superkamos ir popierinės šiukšlės už panašią ar mažesnę kainą.

Vilniuje yra daug žmonių, kurie neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena be jokio pajamų šaltinio. Jie iš tiesų surinktų popierines, skardines, plastikines šiukšles ir parduotų. Lygiai taip, kaip surenka stiklinius butelius. Minusas tas, kad tuomet gali būti pradėti plėšomi reklaminiai skelbimai, plakatai, bet už tai būtų skiriamos baudos.

Kitas būdas - drausminti šiukšlintojus. Yra toks dalykas, kaip viešieji darbai, kuriuos skiria darbo birža, arba jie paskiriami asmeniui už tam tikrus nusižengimus, jei jis nesusimoka baudos. Tad, paskirstant Vilniaus miestą zonomis, galima paskirti vieną zonos kontrolierių. Jis pastoviai stebėtų savo teritoriją, ir pamatęs šiukšlintoją, jį nubaustų tam tikro dydžio bauda. Vieną, kitą kartą susimokėjęs, trečią kartą šiukšlintojas nebešiukšlins.

Yra ir kita priemonė - paveikti šiukšlintoją. Tas pats viešųjų darbų asmuo, tarkim, galėtų šiukšlintoją nufotografuoti (nuotraukoje užfiksuoti, kaip šiukšlinama) ir panaudoti šią nuotrauką, kaip prevenciją prieš šiukšlintojus. Pavyzdžiui, pakabinti autobusų, troleibusų stotelėje su kokiu nors užrašu prieš šiukšlinimą. Taip išviešintas šiukšlintojas tikrai susimąstys. O gandas apie tai netruks pasklisti. Nenorėdami tokio neigiamo viešumo, žmonės padarys išvadas.

Manau, imantis šiu priemonių, galima mūsų sostinę padaryti švaresnę, bent minimaliai. O švaroje mums visiems, netgi šiukšlintojams, jaukiau, maloniau gyventi.

Su pagarba,
Rūta Okuličienė

Švaresnis Vilnius - II DALIS ČIA.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją