„Smagu, kad Lietuvoje vis populiaresnė tampa visuotinė švarinimosi akcija, bet būtų geriausia, jei dar populiariau taptų gyventi švariai, nebešiukšlinti“, – sakė premjeras, kurį cituoja Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vilniuje Ozo g. talką organizavo kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė.

Ministras pirmininkas su žmona taip pat dalyvavo pasodinant Antakalnio bendruomenės eglutę prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, medelį pašventino klebonas monsinjoras Edvardas Rudzikas.

Po talkos, „suneštinių“ vaišių vakaronėje Antakalnio bendruomenės nariai aptarė idėją visą Neries krantą Antakalnyje paversti dailia pėsčiųjų ir dviratininkų krantine.

Prie akcijos prisidėjo ir kiti šalies politikai: Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas Tautos prisikėlimo partijos atstovai irgi švarino dešiniąją Neries krantinę.

„Tik pakėlęs kito šiukšlę žmogus gali piktintis dėl netvarkos. O mes dažniau piktinamės, nei kažką darom. Todėl darom“, – prisidėdamas prie aplinkos švarinimo talkos ragino A. Valinskas.

Kauniečiai miestą švarino ilgiau

Akcijoje „Darom 2009“ dalyvaujantys kauniečiai miestą nuo švarina ilgiau nei planuota. 14 val., kada oficialiai talkos jau turėjo būti baigtos, kai kurių tvarkomų teritorijų talkininkai vaduoti iš šiukšlių buvo dar neįpusėję.

Dalyvauti akcijos „Darom 2009“ talkose internetu užsiregistravo beveik pusantro tūkstančio kauniečių.

Kauno apskrities koordinatorius Nemunas Tumavičius sako, kad tvarkyti kai kurių teritorijų žmonių visai neatvyko, į kitas susirinko gerokai daugiau nei buvo užsiregistravę.

Šiukšlės buvo renkamos ir reprezentatyviuose miesto parkuose, ir paprastai miesto organizuojamų talkų nepasiekiamuose atokiuose upių šlaituose ar kelkraščiuose.

Iš akcijos iš anksto numatytų taškų surinktas šiukšles išvežė „Kauno švaros“ ir atliekų surinkimo bei perdirbimo įmonės EMP darbuotojai.

Tuo metu savarankiškai surinktų šiukšlių iš privačių teritorijų išvežimu miestiečiai turėjo pasirūpinti patys.

Pasodino 1000 lelijų

Šiemet akcijos dalyviai ne tik tvarkė aplinką, bet ir sodino medelius, atželdino miškus, gėlynus. Įvairiose Alytaus rajono vietose pasodinta 1000 lelijų.

Pirmosios lelijos pasodintos prie Alytaus rajono riboženklio. Kitos papuoš rajono parkus, skverus prie bendruomenių namų, kultūros centrų, seniūnijų. Alytaus rajono savivaldybė už tūkstantį litų lelijų nupirko iš Olandijos.

Pasak Alytaus rajono mero, tokia pilietinė akcija – pasodinti tūkstantį lelijų – neatsitiktinė, nes lelijos puošia Alytaus rajono herbą. Taip pradedamas jubiliejinių renginių, skirtų Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, ciklas.

„Šiandieną su šita didele talka kaip tik pradėjom tuos jubiliejinius renginius. Tai dėl to toks apsišvarinimas ir sodinimas labai prasmingas. Ir tai telkia visuomenę“, – sakė Algirdas Vrubliauskas, Alytaus rajono meras.

Visuotinės talkos „Išsaugokime Lietuvos kultūros paveldą ateinančioms kartoms“ dalyviai Simno miestelio parke pasodino šimtą ąžuoliukų, kuriuos savivaldybė įsigijo iš Alytaus miškų urėdijos.

Ąžuoliukų alėją sodinę akcijos dalyviai pasirašė simboliniame liudijime ateinančioms kartoms.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją