Nuolat poška šūviai
XV amžiuje karaliaus miške sugautam kilpas statančiam alkanam būrui nukirsdavo ranką, o praėjus pusei tūkstančio metų gamtos sergėtojai apmaudžiai skėsčioja rankomis: dėl įstatymų „skylių“ ir dviprasmybių dažnas brakonierius išvengia bet kokios bausmės.
Sunkmečio apimta Lietuva pamažu grįžta į natūrinį ūkį – ką pats prasimanysi maistui, tą ir įmesi į skrandį, kieno kailį nudirsi, tiek ir gausi. Alkani gyventojai, ypač gyvenantys miškinguose rajonuose, atgaivino seną būdą prasimanyti išgyvenimui – statyti miškuose kilpas, ežeruose žeberklais gaudyti po žiemos išalkusias lydekas ar šaudyti po žiemos nebaikščias stirnas bei kitus žvėris.
Nuo gruodžio 31 dienos įstatymai draudžia medžioti stirnas, tik iki balandžio 15-osios galima taikytis į bebrus, tik nuo gegužės 1-osios bus galima medžioti šernus, bet pamiškėse poška šūviai tarsi per šaudymo varžybas.
„Sunkmetis įlindo net į tas mūsų gyvenimo sritis, apie kurias kitu atveju ir negalvotum. Išaugo ne tik su socialine įtampa, nedarbu susijusių plėšimų, vagysčių skaičius, bet ir brakonieriavimas. Brakonierių įžūlumas ir cinizmas pasiekė neregėtą lygį“, – žodžio kišenėje neieškojo Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros inspektorius Algirdas Guščikas.
Anot jo, brakonieriai pastaruoju metu tapo kur kas išradingesni ir įžūlesni: naudojasi šautuvais su naktiniais matymo prietaisais (juos naudoti draudžiama), naktiniais žiūronais, mašinų nebestato pamiškėse, o yra atvežami ir paliekami. Nudobę žvėrį, jie susiskambina su mašinoje laukiančiais draugužiais.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai reidų metu, anot šios inspekcijos vyriausiojo specialisto Valento Vaičiūno, prieš tokius pažeidėjus „apsiginkluoja“ filmavimo kameromis ir fotoaparatais, bet rajonų aplinkos apsaugos agentūros tokios „prabangos“ sau negali leisti – tenka apsiginkluoti tik kantrybe ir tikėtis brakonierių sučiupti nusikaltimo vietoje.
„Visą praėjusią savaitę budėjome, bet nesučiupome nė vieno brakonieriaus, nors šūvius nuolat girdėjome“, – guodėsi A. Guščikas. Pasak jo, daug ką tenka daryti „iš idėjos“ – pareigūnams už reidus savaitgaliais ir po darbo valandų niekas papildomai nemoka, todėl tokias išvykas tenka riboti ar net jų atsisakyti.
Nelengva surinkti įrodymus
Šiemet Kelmės aplinkosaugininkai jau išardė ne vieną paspęstą kilpą, vėl tramdė įžūliausią, keliskart baustą rajono brakonierių D. Astrauską – kratos metu jo namuose buvo rasta šovinių, dviejų stirnų kailiai, dešimt usūrinių šunų kailių, spąstai, medžioklės prožektoriai. Jam paskirta 4 tūkst. litų bauda.
Ar nebus taip, kad prakutęs brakonierius, pasisamdęs iškalbingą advokatą, apskųs aplinkosaugininkų sprendimą teismui ir laimės?
„Kuo toliau, tuo sunkiau aplinkosaugininkams surinkti įrodymus. Brakonieriai imasi visų saugumo priemonių – atvežami mašinomis ir paliekami, sukrovę nudobtus žvėris, medžioklės įrankius deda į kitą mašiną, o jei pavyksta mums juos sučiupti, pareiškia: „Nieko nemedžiojau – radau negyvą žvėrį.“ Įstatymai nėra tobuli, juose palikta nemažai „skylių“ ir dviprasmybių, todėl pastebėjome tendenciją, kad turtingesnieji brakonieriai, vos sulaikyti, skuba skambinti savo advokatams, o teismai, jeigu agentūra neturi filmuotos medžiagos, dažnai išteisina pažeidėjus dėl įrodymų stokos“, – pasakojo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. Vaičiūnas.
Pasak jo, kiekvienais metais inspekcijai tenka teismuose 7–10 kartų ginti savo sprendimus dėl nuobaudų pažeidėjams.
Inspekcijos pareigūnai anksčiau niekada nerasdavo tiek kilpų, kiek šiemet, o brakonieriai Šiaulių rajone įsismagino šaudyti elnius prie pat kelio – gamtosaugininkų bandymai vasarį pagal gautą pranešimą sučiupti brakonierius baigėsi nesėkmingai, nors prie pat kelio nudobtas žvėris buvo įverstas į mašiną ant važiuojamos dalies.
Kaip pagauti ir nubausti?
Anot A. Guščiko, kalbant apie brakonieriavimo būdus, šiemet, kaip ir anksčiau, pirmauja šaudymas, po jo – kilpų spendimas, žuvų badymais žeberklais.
Vasario mėnesį kelmiškiai aplinkosaugininkai Valpainių kaime surinko tuziną paspęstų kilpų, turėjo įtariamuosius, bet nubausti juos neužteko įrodymų: „Norint nubausti, turi juos pagauti už apykaklės“, – apmaudo neslėpė A. Guščikas.
Tarp brakonierių visai „nepopuliarios“ tapo lapės – jų mėsos nevalgysi, o kailiai, kai juos nustojo pirkti rusai, vietinei rinkai nereikalingi. Telšių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Petrikas irgi stebisi brakonierių išradingumu ir įžūlumu. „Brakonieriai ypač suaktyvėjo po žiemos. Neabejoju, kad ir sunkmetis atlieka svarbų vaidmenį –žmonės neturi darbo, daugiau laiko praleidžia namuose, o alkanas pilvas gurgia, todėl žmonės eina į gamtą ir „kompensuoja“ savo nepriteklius brakonieriaudami“, – sakė A. Petrikas.
Vasario mėnesį Telšių rajone, Stervo gamtiniame rezervate, prie pat kelio buvo nušautas briedis –iškviesti aplinkosaugininkai aptiko tik jo išmėsinėjimo liekanas ir vilkimo iki kelio pėdsakus. Aptikti piktadario nepavyko.
Telšių aplinkosaugininkai šiemet jau nustatė 28 gyvūnijos apsaugos įstatymų pažeidimus, iš jų – 5 šiurkščius.
Nepriklausė medžiotojų draugijai
Nors už brakonieriavimą numatytos nemažos baudos (priklausomai nuo brakonieriavimo būdo ir padarytos gamtai žalos – nuo 2 iki 5 tūkst. litų), brakonierių tai neatgraso ir Šilalės rajone. Į svetimus medžioklės plotus neretai išsiruošia ir legaliai šautuvą turintys, bet medžiotojų draugijai nepriklausantys asmenys. Štai šiemet Šilalės aplinkosaugininkai sulaikė tokį medžiotoją, nušovusį stirną, konfiskavo šautuvą IŽ 54, atėmė teisę medžioti pusantrų metų, išieškota gamtai padaryta 637 litų žala.
Anot Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Virgilijaus Dvilio, kilpas stato tik „biedniokai“ – turtingesni į mišką traukia su šautuvu.
Už tokiu būdu sumedžiotą jauną stirnos patelę Šiauduvos kaime vietiniams brakonieriams teks sumokėti valstybei 2500 litų baudą ir atlyginti gamtai padarytą 382 litų žalą. Žinoma, brakonieriai turi teisę aplinkosaugininkų baudą apskųsti teismui.
„Kažin ar įstatymų sugriežtinimas padėtų sumažinti brakonieriavimą – šiandien jis kai kam tiesiog yra prasimaitinimo šaltinis“, – nerodė optimizmo V. Dvilys.
Naujosios Akmenės medžiotojų būrelio „Papilė“ pirmininkas Pranciškus Zaremba irgi neskaičiuoja, kiek šiemet būrelio medžiotojai miškuose surankiojo kilpų. „Daugiau, nei ankstesniais metais“, – teigė medžiotojas.
