Kriminalistai informaciją patikrino – iš tikrųjų, kolegos iš Vokietijos buvo teisūs: A. Poznanskis atsisiuntė daugiau kaip 9 min. trukmės vaizdo įrašą, kuriame iškrypėlių malonumams tenkinti buvo išnaudojama mažametė mergaitė (įtariama, kad jai nebuvo nė 14 metų).

Šį įrašą vilnietis savo kompiuteryje laikė lygiai pusę metų, kol jį per kratą paėmė policijos pareigūnai.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nuteistasis įrašą su vaikų pornografija atsisiuntė naudodamasis „eDonkey2000“ tinklu.

Policijoje A. Poznanskis net nebandė neigti to, kas ir taip buvo akivaizdu – vyras prisipažino, kad jį domino pornografija, kurią jis dažnai žiūrėdavo per kompiuterį.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras pasakojo, kad gyvendamas patėviui priklausančiame bute dar 2014 m. atsisiuntė filmą su vaikiška pornografija.

„Pornografiją siunčiausi žiūrėti savo malonumui dar nuo universiteto laikų, kartais įrašus žiūrėdavau tiesiogiai kompiuteryje, – ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams sakė A. Poznanskis. – Vaikų pornografinį filmą pirmą kartą atsisiunčiau netyčia 2014 m. rudenį, kai internete ieškojau atlikėjos Taros dainų. Vėliau kelis kartus jos ieškojau suvesdamas tikslinę užklausą, susijusią su vaikų pornografija. Tokių vaizdinių failų buvau atsiuntęs apie 10-20, o galbūt ir daugiau.“

Supratęs, į kokį reikalą įsivėlė, vyras ėmė gailėtis: „Dėl to, kad siunčiausi pornografinius filmus, labai gailiuosi“.

Tokio gailesčio tyrėjams pakako – kadangi A. Poznanskis kaltę pripažino, baudžiamąjį procesą prokurorai jam pasiūlė baigti baudžiamuoju įsakymu. Taip vyrui net nereikėjo eiti į teismą, o su baudžiamosios bylos medžiaga susipažinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl vaikų pornografijos įgijimo ir laikymo.

Anksčiau neteistam A. Poznanskiui buvo skirta 20 MGL (753,20 eurų) bauda, kurią jam nurodyta sumokėti per du mėnesius. Be to, teismas nutarė sunaikinti iš vyro kompiuterio paimtus du standžiuosius diskus.

Pasak teismo, Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už pagaminimą, įgijimą, laikymą, demonstravimą, reklamavimą, siūlymą arba platinimą pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudojant informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijimą ar suteikimą prieigos prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

„Nors kaltinamasis teigė, kad šį pornografinį vaizdo įrašą atsisiuntė netyčia, ieškodamas dainininkės Taros vaizdo įrašų, tačiau iš įrašo pavadinimo pakankamai akivaizdu, kad jis yra pornografinio turinio, be to, gautas įrašas kaltinamojo ištrintas nebuvo, buvo laikomas, kas duoda pagrindo manyti, kad jo veiksmai įsigyjant ir laikant minėtą vaizdo įrašą buvo tyčiniai, – pabrėžė teismas. – Kaltinamasis neneigė žinojęs, kad pornografinių filmų su vaikais laikymas yra neteisėtas, teisinosi nesitikėjęs, kad gali būti nubaustas dėl mažo jų kiekio.“