Vidiniai ežerai ir kiti vandens telkiniai šiemet yra daug pavojingesni nei Baltijos jūra, prie kurios darbuojasi gelbėtojų tarnybos. „Kokio nors vieno vandens telkinio ar Lietuvos regiono, kur reikėtų laikytis ypatingų atsargumo priemonių, negalėčiau nurodyti. Nelaimės prie vandens yra tolygiai pasklidusios po visą šalį“, – teigė pašnekovas.
Šiemet ugniagesiai iki liepos 21-osios pavakarės ištraukė 144 skenduolius, pernai per tą patį laikotarpį – 86. Kaip niekada daug žmonių prie vandens karščiai išginė užpraėjusį savaitgalį, o ugniagesiai gelbėtojai pranešė įvairiose Lietuvos vietose ištraukę kaip niekad daug skenduolių – net 9.
Alytaus rajono Olendernės kaime buvo rastas ir iš tvenkinio ištrauktas devyniolikmečio kūnas. Šiaulių Geluvos ežere nuskendo 22 metų vaikinas. Jo kūnas rastas 4 metrų gylyje už maždaug 40 metrų nuo kranto. Vilniuje iš tvenkinio prie Naujakiemio gatvės buvo ištrauktas apie 50 metų nenustatytos asmenybės skenduolis. Anykščių rajono Latavos kaime Šventosios upėje rastas ir ištrauktas anksčiau nuskendusio 44 metų vyriškio kūnas. Kauno rajono Pagirių kaimo tvenkinyje nuskendo 52 metų moteris. Jos kūnas buvo rastas 3 metrų gylyje už maždaug 5 metrų nuo kranto.
Skuodo Laivių gatvės tvenkinyje rastas ir ištrauktas 50-mečio kūnas. Šiaulių Rėkyvos ežere nuskendo maždaug 40 metų vyriškis. Elektrėnų mariose ties Pastrėvio kaimu nuskendo vyriškis. Jo kūnas rastas už maždaug 5 metrų nuo kranto pustrečio metro gylyje. Marijampolės savivaldybei priklausančiame Igliškėlių miestelyje vandens telkinyje nuskendo žmogus. 50-mečio vyro kūną tinklais ištraukė prie vandens telkinio buvę žmonės.
Gelbėtojai džiaugiasi, kad kur kas apdairesni tapo poilsiautojai, nugulę Baltijos jūros pakrantes. Vasaros sezono metu Baltijos jūroje nuskendo vienas poilsiautojas. Nelaimė įvyko prieš pusę mėnesio Nidoje. Vietinis 39 metų vyras, esant didelėms bangoms ir stiprioms srovėms, po darbo valandų ketino išsimaudyti už paplūdimio ribų. Nyris į jūros bangas jam buvo lemtingas. Vyriškis pateko į duobę ir jau nebegalėjo sau padėti. Vyro kūnas jūroje išbuvo apie 10 dienų.
Gelbėtojai pabrėžia, kad žmonės vandenyje dažniausiai neįvertina, jog esant labai šiltam vandeniui bangos labai stipriai tempia į jūrą. Nemažai problemų gelbėtojams kelia vyresnio amžiaus užsieniečiai, nes jie nepaiso vėliavų ir „nelabai supranta Baltijos jūros“, nes, pavyzdžiui, Vokietijoje paplūdimiai būna įrengti įlankose, o Neringoje – atvira jūra.
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos darbuotojams šiemet neteko traukti nė vieno skenduolio – tik padėti grįžti į krantą keturiems žmonėms. Gelbėtojai mano, jog dėl didelio karščio šiemet poilsiautojai yra gerokai pasyvesni, mažiau vartoja alkoholinių gėrimų.
Palangos gelbėtojų tarnyba, vadovaujama Jono Pirožniko, nuo gegužės 15 dienos išgelbėjo 12 žmonių.
Žaibas – gaisrų sukėlėjas
Vasarą gaisrai – taip pat ne naujiena. Miškuose juos gali sukelti nerūpestingi poilsiautojai ar žaibo iškrova.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo, šiais metais ypatingų miško gaisrų neužfiksuota. Padėtį gelbėjo karščius lydinčios liūtys.
Tačiau šiemet ugniagesiams gelbėtojams jau teko gesinti 56 nuo žaibo iškrovos užsiplieskusius pastatus: gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, daržines su šienu... Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį tokių gaisrų buvo užfiksuota 44.
Dažniausiai tokie gaisrai įsiplieskia kaimo vietovėse. Žaibai būna pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų (antenų, dūmtraukių, vėjarodžių) arba šalia auga dideli medžiai.
Šiemet jau kilo vienas tragiškas gaisras, kai, žaibui padegus gyvenamąjį namą, žuvo jame miegojęs žmogus. Birželio 11-osios naktį apie 1 val. Šalčininkų rajono Rūdninkų kaime užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Atskubėjus ugniagesiams, medinis pastatas jau skendėjo liepsnose, jo stogas buvo įgriuvęs. Apmalšinus liepsnas, viduje buvo rastas apdegęs 36-erių vyro kūnas. Pasak žuvusiojo kaimynų, tą naktį smarkiai žaibavo ir nuo žaibo iškrovos staiga užsidegė pastato stogas.
Dar viena skaudi nelaimė įvyko liepos 13-osios vakarą. Apie 19 val. 45 min. Alytaus rajono Likiškėlių kaime nuo žaibo iškrovos užsiliepsnojo ūkinis pastatas. Atskubėjus ugniagesiams, pastatas jau degė atvira liepsna, jo stogas buvo sugriuvęs, o viduje liepsnojo sukrautas šienas. Ugniagesiams gesinant gaisrą, sodybos kieme 74 metų šeimininkas prarado sąmonę. Kol atvyko greitoji pagalba, ugniagesiai jam darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau medikai konstatavo žmogaus mirtį. Per gaisrą supleškėjo pastato stogas, lentinės sienos, sudegė apie 8 tonos šieno.
Nenuspėjamas ir nevaldomas
Žaibas – nenuspėjamas ir nevaldomas gamtos reiškinys. Jis ne tik sukelia gaisrus, bet ir kėsinasi į žmonių gyvybes. Antai penktadienį Telšiuose vietos gyventojai galėjo stebėti siaubo filmo epizodą primenantį vaizdą. Ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Tryškių gatve važiuoja degantis arklio tempiamas vežimas. Atskubėjus ugniagesiams, arklį jau buvo iškinkę pro šalį važiavę žmonės. Gaisrininkai užgesino degantį vežimą su šienu. Maždaug už 150 metrų pievoje buvo rastas apdegęs vežimo savininko lavonas. Nustatyta, kad žmogų nutrenkė žaibas.
Prieš porą savaičių į Klaipėdos ligoninės Reanimacijos skyrių pateko 22-ejų Lietuvos studentė, į kurią per atostogas Latvijos pajūryje trenkė žaibas.
Pasaulio agentūros neretai praneša apie kur kas dramatiškesnius žaibų sukeltus įvykius. Pernai užfiksuotas atvejis, kai žaibas mirtinai nutrenkė Salvadoro komandos „Atletico Morazan“ 21-erių žaidėją futbolo stadione tiesiog rungtynių metu. Prieš tai žaibas mostelėjo ir į vieną Danijos stadioną, kur vyko draugiškas dviejų komandų mačas. Nukentėjo 24 metų futbolininkas, kuris skubiai buvo nuvežtas į reanimacijos skyrių. O kai žaibas trinktelėjo į vieną Vokietijos stadioną, net 13 futbolininkų ir keliolika žiūrovų patyrė vidutinius ir lengvus nudegimus.
Yra užfiksuotas atvejis, kai žaibas nutrenkė iš karto 9 afrikiečius, kurie maudėsi Tanganikos ežere.
Net ir prie Didžiosios kinų sienos perkūnijos metu gali būti nesaugu. Pernai žaibas trenkė į vieną iš signalinių bokštų ir sužeidė 9 turistus.
Praėjusiais metais Afganistane per karinę operaciją vieną iš prancūzų desantininkų pulke, dislokuotame Šiaurės Rytų Kapisos provincijoje, tarnavusių karių nutrenkė žaibas, dar du nuskendo patvinusioje upėje.
Žaibui nieko nėra šventa, net ir Aukščiausiojo statula. Birželį žaibas trenkė į beveik 19 metrų aukščio Jėzaus Kristaus iškeltomis į dangų rankomis statulą su ant žemės gulinčiu kryžiumi. Ši statula buvo JAV Pietų Ohajo simbolis. Tai labai nuliūdino tikinčiuosius, nes, pažeista žaibo, statula visiškai sudegė.
Žaibą, vieną paslaptingiausių gamtos reiškinių, gali pritraukti netikėčiausi dalykai. Štai Švedijoje žaibas vos nenutrenkė per audrą automobilyje mobiliuoju telefonu kalbančio vyro. Vyriškis prie pat telefono staiga išvydo ryškų blyksnį. Žaibo apakintas, jis sugebėjo suvaldyti automobilį ir nenulėkti nuo kelio.
Žinomas atvejis, kai viena moteris negalėjo džiaugtis šeimos laime, nes jos visus keturis vyrus nutrenkė žaibas. Galiausiai nutrenkė ir ją pačią, o vėliau nukentėjo ir jos kapas. Mat savyje ji turėjo metalinę plokštelę, kuri pritraukdavo žaibą. Pirmiausia kliuvo šalia jos buvusiems vyrams, nes jie buvo aukštesni.
Atogrąžų orų požymiai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė sako, kad ši karšta vasara tikrai neįprasta Lietuvai – šiųmetės vasaros orai labiau panašūs į atogrąžų, o ne į tradicinės lietuviškos vasaros, kai saulė taip smarkiai plieskia vieną dvi dienas per tris mėnesius. Šiandien Lietuvoje yra vienu dviem laipsniais aukštesnė vidutinė temperatūra, nei turėtų būti. Tai, klimatologės teigimu, susiję su vykstančiais klimato pokyčiais.
Ateičiai mokslininkai neprognozuoja nieko ramesnio. Vadinasi, įvairių gamtos sukeliamų nelaimių gali tik daugėti. Estijos mokslininkai pareiškė, kad, virš Baltijos šalių nusistovėjus itin šiltam orui, virš Baltijos jūros gali susiformuoti galingas uraganas. Lietuvos sinoptikai atsargiai vertina tokią galimybę ir teigia, kad poilsiaujantiesiems prie Baltijos labiau gresia tornadas. Anot jų, Baltijos jūra uraganui per maža, tačiau dabartinės oro sąlygos palankios tornadui. Pasak klimatologės A. Galvonaitės, tikimybė Lietuvoje susiformuoti tornadui dabar lygi maždaug 50 procentų. Tornadas gali kilti, jei jūros vandens temperatūra siektų 27–28 laipsnius.
Uraganas fiksuojamas tada, kai vėjo greitis siekia iki 33 m/s (117 km/val.). Toks vėjas Baltijoje pūtė ne kartą. Mažesnio stiprumo vėjai jūroje atneša vėtrą, audrą, štormą. Pirmiausia nuo uragano nukenčia pajūrio gyventojai, tačiau jis gali nuskrieti ir kur kas toliau. Tai priklauso nuo uragano stiprumo ir susiformavusio jo kelio. Lietuvoje uraganų dažniau pasitaiko rudenį. Štai 1967 metų spalį uraganui praskriejus per Vilnių, sostinėje skraidė spaudos kioskai. Uraganų būta ir šiauriniuose šalies rajonuose.