Vasarį ukmergiškiai sulaikę kvapą stebėjo Lietuvos antiteroristinių
operacijų rinktinės „Aras“ darbą. Prie daugiabučio susirinko gausybė
teisėsaugos pareigūnų ir medikai.

Gausios pajėgos prie namo sugužėjo, kai Antano bičiuliai sutrikę pranešė pareigūnams, kad vyras grasina kažką nužudyti. Vyras keliems paskambinęs išliejo pyktį, tačiau nelabai buvo aišku dėl ko. Keli draugai sunerimo, kad jis ko nepasidarytų sau ar savo artimiesiems.

Kelios valandos derybų su vyru, kuris nenorėjo įsileisti į namus pareigūnų, kur buvo su savo tėvu ir vaiku, baigėsi bendru sutarimu. Antanas išėjo iš namų su pareigūnais, jį apžiūrėję medikai vyrui padėjo apsispręsti susirūpinti savo sveikatos būkle.

Iš karto buvo atlikta krata jo namuose. Rasti du šaunamieji ginklai - vyriškis turėjo du legaliai įsigytus pistoletus TT ir „Beretta“.

Artimieji tik matė vyro neviltį ir pyktį, tačiau tai nebuvo nukreipta į juos. Po dramatiškos operacijos paaiškėjo, kad žmogų įsiutino verslo santykiai.

Sulaikus vyrą pagrindinė versija buvo ta, kad jam pakriko nervai. Vyras nebuvo uždarytas į areštinę. Jis ilgą laiką skyrė gydymui. Teisėsaugos pareigūnai kantriai laukė, kada Antanas atgaus pusiausvyrą. Jis daug laiko praleido medikų priežiūroje. Tik po to buvo apklaustas. Artimieji nereiškė jokių pretenzijų – tyrimo duomenimis, jie tiesiog bendravo, kartu valgė.

Teisėsauga
nusprendė, kad nėra prasmės užsiimti „raganų medžiokle“ - grasinimai
nebuvo skisti su juo daugiabučio bute buvusiems tėvui ir sūnui. Nė
vienas jų nenukentėjo.

Po išsamaus tyrimo buvo priimtas sprendimas, kad žmogus nieko nenuskriaudė ir nesmurtavo, tad nėra pagrindo perduoti bylą teismui.


Iš karto po įvykių kaimynai negailėjo gerų žodžių apie vyrą. Kas su juo bendravo, visi kalbėjo, kad tai malonus žmogus, kuris visuomet šypsojosi, paslaugus ir mandagus. Niekas negalėjo patikėti, kad jis kam nors galėtų kelti grėsmę.