Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad sostinės apylinkės teismas pagrįstai reabilitavo A. Ūsą, todėl jam iškelta baudžiamoji byla ir turėjo būti nutraukta.
„A. Ūso veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių“, – pabrėžė teisėjai Vitalija Norkūnaitė, Leonarda Gurevičienė ir Pavelas Frolovas, atmetę Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma nuosprendį pakeisti. Kaip – skunde nebuvo nurodyta.
Teismas pažymėjo, kad įvertinus visus byloje esančius įrodymus, liudytojų apklausas nepasitvirtino, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Ūsas būtų panaudojęs bent kokią prievartą prieš D. Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą.
Aiškindama priimto verdikto motyvus teisėjų kolegijos pirmininkė V. Norkūnaitė pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai sutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, be to, nekilo jokių abejonių dėl teismo šališkumo.
„Teismas tiek atskirai, tiek visumoje išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus – tiek kaltinančius, tiek teisinančius, nė vienam jų nebuvo suteiktas prioritetas“, – pažymėjo teisėja.
„Fakto, kuriam reikėtų šioje byloje taikyti baudžiamąjį įstatymą, nebuvo“, – sakė V. Norkūnaitė.
Mergaitės parodymai – nepatikimi
Teismas taip pat pabrėžė, kad nusikaltimų dėl mažamečių ir nepilnamečių asmenų tvirkinimo specifika yra išskirtinė – paprastai tokiose bylose nebūna liudytojų, todėl tenka remtis ekspertų ir liudytojų išvadomis. Be to, pažymima, negalima kategoriškai vertinti mažamečio vaiko parodymų, tokiu atveju būtina atsižvelgti ir į kitas nustatytas aplinkybes.
„Vaiko parodymai negali būti absoliutinami, jie negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu, būtina atsižvelgti į santykius šeimoje, nesutarimus tarp suaugusiųjų asmenų, tarp kurių auga vaikas“, – teisėja pabrėžė, kad byloje nėra jokių, išskyrus mažametės pasakojimus, įrodymų, patvirtinančių A. Ūsui kaltinimus.
Pasak jos, teismas nesirėmė pirmąja mergaitės apklausa pas psichologą, nes ji parodymus davė nedalyvaujant A. Ūsui ir jo advokatei, nors tuo metu jau buvo duomenų apie jo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Be to, šios apklausos metu mergaitei buvo užduodami menami klausimai, mažametei įtaką taip pat galėjo daryti jos motina.
Teisėjai nusprendė, kad L. Stankūnaitės dukros pasakojimai yra nepatikimi ir jais negalima vadovautis.
Tokia išvada buvo padaryta išanalizavus specialistų, vertinančių mergaitės parodymų patikimumą, išvadą. „Vienintelis vaiko parodymų apie patirtą seksualinę prievartą šaltinis ir vienintelė seksualinio pobūdžio patirtis yra įkyrus, ilgą laiką trukęs nekvalifikuotas klausinėjimas ir filmavimai tėvo namuose“, – sakė teisėja.
Be to, pasak teisėjų, priimant šią išvadą ekspertai nebuvo matę D. Kedžio darytų vaizdo įrašų, taip pat nebuvo surinktas kitų asmenų ir aplinkos poveikis mergaitės parodymams, tačiau jau tada ekspertai neatmetė galimybės, kad pasakojimus suformavo ne tiesioginiai faktai, o tėvo įtaiga.
Teismas taip pat pažymėjo, kad D. Kedžio ir jo artimųjų, tarp jų – ir Neringos Venckienės, parodymai išvestiniai, pagrįsti ne tiesiogiai bylai reikšmingomis aplinkybėmis, o vien nukentėjusios parodymų perpasakojimu.
Vilniaus apygardos teismo paskelbta nutartis, kuria paliktas galioti apylinkės teismo nuosprendis, įsiteisėjo nuo jos paskelbimo. Tiesa, ją formaliai dar galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), tačiau tik dėl teisės taikymo, o ne įrodymų vertinimo.
A.Ūso artimieji: teismo verdiktas – tik paguoda
Byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Motiejūnas po teismo posėdžio sakė, kad nutarties neskųs kasacine tvarka.
„Kuo daugiau teismų, ir aukštesnių instancijų byloje pasisako, tuo yra geriau, na, ne visiems gal geriau“, – sakė jis.
Tuo metu A. Ūso našlė Guoda Ūsienė dar nėra garantuota, kad reabilituoto jo vyro byla neatsidurs LAT.
„Manau, kad jau mes turime rimtą kozirį bet kokiems nepraustaburniams, kurie rėkia ant mūsų – mes jau turime dokumentus, – sakė ji. – Pergalės nėra, mes netekome žmogaus. Tai kažkokia satisfakcija, kad pagaliau atėjo teisingumas ir į mūsų kiemą, bet buvo pasiekta pernelyg daug aukų“.
Sūnaus netekęs Aleksandras Ūsas įsitikinęs, kad atsakomybę dėl pedofilijos bylos turėtų prisiimti N. Venckienė ir jos aplinka.
„Tiesa yra mūsų pusėje, tai patvirtino du teismai, – sakė jis. –-Nusikalstama veika buvo daryta iš organizatorių pusės, nebuvo jokios kaltės iš kaltinamojo, visa tai buvo šmeižtas, privedantis iki žmonių netekties – žuvo ne vienas žmogus. Tikiuosi, kad išaiškės ir visos žūčių bylos, išaiškės žudymo skatintojai, organizatoriai ir vykdytojai“.
A. Ūso tėvas taip pat pažymėjo, kad net jeigu nuosprendis ir būtų apskųstas LAT, tačiau „ne visai protaujantys ar su sveikatos negalia žmonės vis tiek nepakeis savo nuomonės“.
„Jie yra ligoti žmonės, sveikam žmogui turbūt buvo aišku ir dar prieš pirmą teismą, ir po pirmo teismo, ir po antro, o tie, kurie įtikėję, kurie yra fanatikai, kurie yra ne visai sveiki, jiems neįrodysi – jiems rašyk, kad balta, jie sakys, jog juoda“, – sakė jis.
Nors ir A. Ūsas buvo reabilituotas, tačiau jo motina Aldona Ūsienė neslėpė, kad iki šiol negali ramiai užmigti, visą laiką galvoja apie sūnaus žūtį.
„Tai – paguoda, o žmogaus nėra, ir daug žmonių nėra, šitokio šmeižto lavina privedė, kad tiek žmonių nėra, reikia pagalvoti, kas iki to privedė“, – sakė ji.
Kaltinimai – tik dėl mažametės tvirkinimo
Išklausyti Vilniaus apygardos teismo priimto verdikto ketvirtadienį atvyko prokuroras, advokatai, kaltinamojo A. Ūso tėvai bei didelis būrys žurnalistų. Teismo salėje nebuvo nė vieno D. Kedžio šalininko, nors būtent dėl jų prieš nuosprendžio paskelbimą prie teismo viešosios tvarkos palaikyti atvyko policijos pareigūnai.
A. Ūsas teismui buvo perduotas tik dėl mažamečio asmens tvirkinimo, nors jam anksčiau buvo pareikšti įtarimai ir dėl seksualinio prievartavimo. Šiuos įtarimus prokuratūra panaikino, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Be to, byloje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą teisėjo Jono Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei šios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu nutraukti, „jiems nepadarius nusikalstamos veikos“. Byloje taip pat nustatyta, kad prieš V. Naruševičienės dukrą seksualinės prievartos veiksmai nebuvo padaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta daugiau kaip 18 tomų medžiagos, apklausta beveik 200 liudytojų, atlikti medicininiai, psichologiniai, fonoskopiniai tyrimai, gautos specialistų išvados, naudotasi Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagalba.
Be to, tyrimo metu buvo išanalizuoti gauti telefoninių pokalbių, tarpusavio kontaktų duomenys, kai kurių byloje apklaustų asmenų duoti parodymai patikrinti melo detektoriumi.
Kaip A. Ūso baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, ką kalbėjo svarbiausi liudytojai, galite perskaityti DELFI publikuotoje bylos chronologijoje.