"Mes (policija - BNS) šiandien konstatuojame - mums nepakanka teisinių įrankių tramdyti šį blogį", - trečiadienį per spaudos konferenciją teigė Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla.
Anot pareigūno, šiuo metu policininkai gali tik įspėti smurtaujantį asmenį, tačiau už įspėjimo nepaisymą jokių teisinių padarinių smurtautojas nepatiria.
"Štai ką mes siūlome: atvykus policijos pareigūnams į iškvietimą, konstatavus smurto šeimoje faktą, asmuo yra oficialiai įspėjamas. Pasikartojus tokiam atvejui, jau jo atžvilgiu būtų taikomos konkrečios sankcijos - bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų arba administracinis areštas nuo 5 iki 30 parų", - teigė R.Požėla.
Spaudos konferencijos, per kurią buvo pristatyti tyrimo "Politikos kryptys dėl smurto prieš moteris, vaikus ir jaunimą šalyse, įstojusiose į Europos Sąjungą (ES) 2004 m." rezultatai, dalyviai kritikavo Lietuvoje veikiančią tvarką, kai nukentėjusioji pusė dėl smurto šeimoje gali kreiptis tik privataus kaltinimo būdu.
"Pats pareiškimas problemų neišsprendžia, kol policija neturi svertų (...) Policija yra ginkluota, bet ginklo naudojimo galimybių ji neturi, ir smurtautojas tai žino", - teigė Vilniaus miesto Motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė.
Pasak jos, smurtautojams taip pat galėtų būti atimami leidimai turėti ginklus ir vairuotojų pažymėjimai, nustatyta pareiga kompensuoti valstybinių ar nevyriausybinių institucijų išlaidas, patirtas aukai gyvenant globos centruose.
"Tai yra kompleksinė problema, susijusi su moters sveikata, su vaikų sveikata, su vaikų ugdymo paslaugomis ir pribrendo reikalas pasiskaičiuoti, kiek kainuoja valstybei tas smurtas (...) Pradėjome kalbėti, kad smurtautojas turėtų iš dalies dengti kaštus, kuriuos valstybė, savivaldybė patiria, kai moteris ir vaikas gyvena pensione", - teigė pensiono vadovė.
Seimo narės socialdemokratės Aušrinės Marijos Pavilionienės nuomone, dabartinė tvarka, kai byla smurtautojui keliama privataus kaltinimo būdu, padaro daugiau žalos pačiai smurto aukai.
"Auka, palaužta smurto ir baimės sukilti prieš smurtautoją, išsekinta ekonominio nepritekliaus, nesusivokianti įstatymuose, nesiryžta pradėti teismo proceso", - teigė parlamentarė.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič tvirtinimu, Lietuva yra vienintelė šalis tarp įstojusiųjų į ES 2004 metais, kur smurto prieš moterį nusikaltimai sprendžiami privataus kaltinimo praktika.
Lietuvoje, anot Lygių galimybių plėtros centro vadovės, nors ir numatyta atsakomybė už seksualinius nusikaltimus, nėra išskiriama tokio pobūdžio nusikaltimų tarp partnerių ar santuokoje.
Be to, pasak V.Pilinkaitės-Sotirovič, Lietuvos teisės aktai nenumato, kaip derėtų elgtis pareigūnams, sprendžiant smurtautojo sulaikymo problemą, nes šiuo metu jis, sulaikytas policijos, po kelių valandų paleidžiamas ir grįžta namo, kur vėl pakelia ranką prieš sutuoktinę ar sutuoktinį.
"Kai Seime buvo keletas iniciatyvų, kad smurtautojas būtų iškeldinimas iš būsto, net kai būstas yra smurtautojo nuosavybė, keisti tas nuostatas buvo labai sudėtinga. Parlamentarai pareiškė, kad jeigu smurtautojas negali grįžti į jam priklausantį būstą, taip pažeidžiama jo konstitucinė teisė į asmeninę nuosavybę", - teigė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nors Lietuvos įstatymai gina vaikus kaip smurto aukas, tuomet, kai jie tampa smurto šeimoje liudininkais, jie nėra laikomi aukomis.
Tuo metu kitose valstybėse už seksualinį smurtą prieš vaikus tėvams skiriamos ne tik bausmės, tačiau ir motinystės (tėvystės) apribojimai. Lietuvos teisės aktuose tai nėra reglamentuota.
Kad smurtas prieš vaikus turi įtakos vaiko polinkiui nusikalsti, pabrėžė ir Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas.
"Pagrindiniai veiksniai, turintys neigiamos įtakos atsirasti neigiamoms nuostatoms ir poelgiams, yra šeimos įtaka, bendraamžių tarpusavio santykiai, mokyklos vaidmuo ir neužimtumas (...) Neretai tai, kas vyksta šeimoje, vaikai perkelia į mokyklą, gatvę, smurtauja prieš silpnesnius, susiburia į organizuotas grupes", - tvirtino R.Požėla.
Polijos pareigūno teigimu, tendencija rodo, jog ir nusikaltusių, ir nukentėjusių nepilnamečių truputį sumažėjo, tačiau problema dar tebėra labai rimta.
Per 7 šių metų mėnesius ištirta 2510 veikų, padarytų nepilnamečių ar jiems dalyvaujant. Tai 7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Užfiksuoti 2089 įvykiai, kai vaikai nukentėjo nuo įvairių nusikalstamų veikų ir tai 15 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Sumažėjo nukentėjusių nepilnamečių nuo tėvų (šiemet - 194, pernai - 253), patėvių, globėjų ir artimų giminaičių (šiemet - 62, pernai - 84), nepažįstamų asmenų (šiemet - 658, pernai - 794).
Šiemet per 7 mėnesius fizinę prievartą patyrė 768 nepilnamečiai, pernai - 817, psichologinę - šiemet 99, o pernai - 103, seksualinę - šiemet 80, o pernai 75.