Tokius kaltinimus dėl išprievartavimo Septintosios dienos adventistų bažnyčios patalpose Šiauliuose pažėrė vienas jau pilnametystės sulaukęs našlaitis.
Jauno vyro kaltinimai iš karto sudomino teisėsaugos pareigūnus – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pastorius, vieno labdaros ir paramos fondo vadovas atsidūrė areštinėje. Jis nėra Septintosios dienos adventistų bažnyčios pastorius.
„Istorija, į kurią patekau, tikrai pralenkia Garliavos dramą“, – šiandien prisipažįsta beveik dvejus metus teisėsaugos pareigūnų persekiotas dvasininkas.
Šiandien jis gali lengviau atsikvėpti – du teismai nusprendė, kad jis našlaičio seksualiai neišnaudojo, o nukentėjusiojo pasakojimas tebuvo išgalvotas.
Daugiau kaip 10 dienų areštinėje praleidęs, o visą likusį laiką iš Lietuvos išvykti negalėjęs išteisintasis dėl įvykių, į kuriuos buvo įveltas, kaltina ne istoriją apie seksualinį išnaudojimą papasakojusį jauną vyrą, o jo įtėvį, kuris esą galėjo būti labai suinteresuotas apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Nuteisti dvasininką siekė ir prokurorai, kurių kaltinimai visiškai subliuško – dėl to jis planuoja bylinėtis su valstybe.
„Esu pastorius, mokau Dievo žodžio ir tą melą mes stengiamės atskleisti, todėl kaip galėčiau iš to vaiko reikalauti atsakomybės ar pinigų už šmeižtą, – sakė jis. – Vaikas ir taip yra nuskriaustas, jį motina atstūmė ligoninėje vos pagimdžiusi, gal dėl to, kas nutiko, jis ir nėra labai kaltas, juk jį nuo kūdikystės atskyrė. Ar jis mažiukas galėjo atskirti, kur yra įtėvis, kur įmotė, ar jam duos soskę, ar tą sysalą, kaip Garliavoje. Geriau palikime Dievo teismui – jis teisingiausias, o tie žmonės kančią patiria. Manau, kad ir jiems dabar nemalonu su tuo melu gyventi.“
Policija atvažiavo 7 val. ryto
Visa ši istorija prasidėjo 2013-ųjų sausio pradžioje, kai su įtėviu augęs našlaitis kreipėsi į labdaros fondą. Čia jam buvo pažadėta pagelbėti – surasti darbą, nes jaunas vyras prisipažino, kad nori išeiti iš įtėvio, kuris jį užaugino nuo mažens, namų.
Pastorius teigė, kad su vienos parduotuvės vadovais sutarė, jog šie našlaitį įdarbins, tačiau dar net nespėjus jam dirbti šį prašymą atšaukė – vaikinas iš fondo pavogė kai kuriuos daiktus. Juos buvo bandoma susigrąžinti, tačiau vietoj jų fondo vadovas sulaukė policijos pareigūnų vizito.
„Atvažiavo anksti ryte, gal 7 val., uždėjo antrankius ir mane išsivežė į policiją, uždarė į areštinę“, – prisipažino jis.
Tuo metu pareigūnai jau buvo gavę našlaičio pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-ųjų sausio 5-osios vakaro iki sausio 6-osios ryto jis buvo seksualiai išprievartautas Septintosios dienos adventistų bažnyčioje.
Vyras teigė, kad buvo apsvaigintas psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo įpiltos į alkoholinį gėrimą – esą apsvaigęs jis užmigo ir negalėjo priešintis, o pastorius tuo metu su juo tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu.
Teisėjai įsigilino: negalima klijuoti prievartautojo etiketės
Pastorius neslėpė, kad išgirdęs tokius kaltinimus patyrė šoką: „Įsivaizduokite, turėjau gintis nuo to, ko nebuvo“.
Nors teismo nutartimi buvo suimtas 15 parų, fondo vadovas į laisvę buvo paleistas šiek tiek anksčiau. Tačiau nemalonumai nesibaigė – tyrimas toliau buvo tęsiamas, o bylą vėliau prokuratūra perdavė į teismą.
Teisminiai procesai tęsėsi ilgai – pastorius kategoriškai neigė jam pateiktus kaltinimus, todėl visus prokurorų įrodymus teismas tikrino savarankiškai. Apylinkės teismas kaltinamąjį išteisino, nes nebuvo nustatyta, kad jis būtų seksualiai prievartavęs našlaitį.
Šį nuosprendį apeliacine tvarka našlaitis apskundė Šiaulių apygardos teismui, jo skundą palaikė ir prokuratūra, bet trijų teisėjų kolegija nutarė, kad dvasininkas negali būti nuteistas už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Išteisinamąjį nuosprendį priėmę teisėjai rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir kategoriškomis teismo medicinos ekspertų išvadomis – jie ant nukentėjusiojo kūno bei lytiniuose organuose nerado jokių sužalojimų. Be to, buvo nustatyta, kad psichotropinės medžiagos, kurių pėdsakų buvo rasta našlaičio šlapime, priklausė būtent tokioms tabletėms, kurias medikai buvo paskyrę gydytis nukentėjusiojo įmotei.
„Bylą pradėjus nagrinėti teisme jie ėmė skęsti savo mele“, – šiandien sako nepagrįstai apkaltintas labdaros fondo vadovas.
Našlaitis: man skaudėjo
Teisėjų neįtikino ir našlaičio pasakojimas apie patirtą seksualinę prievartą.
„Iš pradžių pastorius man davė išgerti kažkokio alkoholinio gėrimo, kurį išgėrus man pasidarė labai silpna ir aš daugiau nieko neprisiminiau, – pareigūnams sakė jaunas vyras. – Kitos dienos ryte pabudau bažnyčios didžiajame kambaryje, man buvo numautos kelnės ir kelnaitės, man labai skaudėjo išangę, truputį svaigo galva, labai norėjosi į tualetą. Tuo metu pastorius man pasakė, kad su manimi miegant jis lytiškai santykiavo. Oraliniu ir analiniu būdu.“
Išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs teismas pažymėjo, kad, remiantis nukentėjusiojo pasakojimu, pastorius jį iš bažnyčios virtuvėlės turėjo nunešti į antrame aukšte esantį jaunimo kambarį, bet kaip sakė kiti liudytojai, tada jis buvo nešildomas, lauke buvo net 30 laipsnių šalčio, o raktas buvo pas kitą pastorių – negi per kaminą įlindo?
Be to, bažnyčioje buvę kiti globotiniai nurodė matę, kaip nukentėjusysis nuėjo vienas miegoti, pastorius tuo metu jau buvo išėjęs.
Teismui nekilo jokių abejonių, kad pastorius nepadarė nusikaltimo, kuriuo buvo apkaltintas. Nusprendęs kaltinamąjį išteisinti teismas atmetė nukentėjusiojo prašymą priteisti 10 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Berniukas, kurį užaugino įtėvis
Teisėsaugos pareigūnų persekiotas fondo vadovas neslėpė, kad riba tarp nusikaltėlio ir visiškai nekalto asmens yra labai trapi: „Teisme buvo apklausti keturi Lietuvos teismo medicinos ekspertai, visi jie kalbėjo tą patį, bet jeigu nors vienas būtų bent kiek suabejojęs, nežinau, kaip viskas būtų pasibaigę – iš tikrųjų, kiek nedaug reikia, kad žmogus būtų apkaltintas tokiais nusikaltimais.“
Pastorius neabejoja, kad našlaitį kreiptis į policijos pareigūnus įkalbėjo jo įtėvis.
„Esu jam tiesiai į akis pasakęs, ką apie jį galvoju, – neslėpė jis. – Aš nesakau, kad jis yra pedofilas, bet juk kiekvienam į akis kristų, kad vyras, palikęs savo žmoną ir tris savo vaikus, vienas nuo mažens augina svetimą berniuką. Man tai sunku tokius dalykus suprasti.“
Pastorius neslėpė, kad į jo vadovaujamą labdaros fondą ateina daug našlaičių, kuriuos užaugino globėjai. Kartais tokius žmones jis vadina globėjais, bet tik kabutėse.
„Pas mus ateina tik pilnamečiai, mes daug globojame našlaičių, jie yra papasakoję, kaip juos tvirkino globėjai, bet ir dabar jie bijo apie tai garsiai kalbėti – juk tiems vaikams nuo mažens buvo sakoma, kad jie nieko neturi, yra valdiški ir niekam nereikalingi“, – teigė jis.