Maža to, vyras buvo priverstas išsižadėti savo liudijimo – nusikaltėliai jam padegė plaukus, o galvą talžė plaktuku.

Dar kitas vyras metams buvo apgyvendintas sodyboje siūlant jam darbą užsienyje, o kai pagaliau iš jos paspruko, sulaukė „sąskaitos“ – kitaip buvo grasinama susidoroti su jo artimaisiais, tarp jų ir mažamete mergaite. Jie buvo priversti pasirašyti vekselį 15 tūkst. Lt sumai.

Tokios šiurpą keliančios detalės ketvirtadienį paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme, kuris pradėjo nagrinėti brolių Antano (gim. 1979 m.) ir Leono (gim. 1981 m.) baudžiamąją bylą dėl turto prievartavimo.

Penkis kartus teistas (teistumai išnykę) Antanas – buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus dukros Redos Vagnoriūtės ilgametis gyvenimo draugas, kurį ji ištikimai lankydavo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kitas kaltinamasis Leonas teistas keturis kartus (teistumai išnykę).

Šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūra nukentėjusiaisiais yra pripažinusi du žmones – vilnietį Andrejų Jarmalovičių ir vieną moterį, kuri pasirašė skolos vekselį. Jos vyro brolis, ieškojęs darbo užsienyje, ir metus praleidęs Butkų sodyboje, teismo nesulaukė – mirė.

Broliai kaltinimų nepripažįsta

Pasak valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės Nijolės Bareikienės, kaltinamieji siekė užgrobti didelės vertės svetimus žemės sklypus, o kai nepavyko, iš jų prievartavo turtą.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti broliai kaltinimų nepripažįsta, tačiau parodymus teisme žadėjo duoti tik tada, kai bylą nagrinėjanti teisėja Virginija Švedienė apklaus visus liudytojus. Savo apklausoms kaltinamieji ruošiasi itin kruopščiai – broliai yra pasidarę visų bylos dokumentų kopijas, kurias analizavo ne tik teisme, bet ir Lukiškių kalėjime.

Ketvirtadienį teismas apklausė pirmąjį nukentėjusįjį A. Jarmalovičių, šiuo metu pataisos namuose atliekantį bausmę už kitus nusikaltimus. Šio vyro pasakojimas – išskirtinis.

Brolių Butkų namuose įkalintas vyras tik po mėnesio paspruko į laisvę, apie tai papasakojo pareigūnams, o paskui sulaukė grasinimų ir buvo priverstas išsižadėti savo liudijimo. Netrukus už grotų dėl anksčiau padaryto nusikaltimo pakliuvęs vyras buvo žiauriai sumuštas kitų kalinių – jie sužinojo, kad šis yra išdavęs „gerus brolius“.

Apie patirtą poveikį prokurorams papasakojęs A. Jarmalovičius prisipažino, kad yra įbaugintas ir bijo dėl savo ateities, todėl buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.

Į kūną leido nenustatytus vaistus ar narkotikus

Ikiteisminio tyrimo metu A. Jarmalovičius pareigūnams pasakojo, kad po motinos mirties gavo palikimą – maždaug puse milijono litų įvertintą namą ir 15 arų sklypą Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje.

Šį nekilnojamąjį turtą vyras ketino parduoti, apie tai buvo kalbėjęs su savo draugu Robertu Stankevičiumi.

„2010-ųjų rugsėjį ėjau pro Geležinkelio stotį, kai mane sustabdė du nepažįstami vyrai ir paprašė eiti kartu, nes mane nori matyti vienas žmogus, – tyrimo metu sakė A. Jarmalovičius. – Jie nuvedė mane į Antano kioską, kur jam pardaviau mobilųjį telefoną. Po kelių dienų vėl mane sustabdė ir nuvedė į kioską, sakė, nori Antanas mane pamatyti. Čia jis manęs klausinėjo, ar nenoriu parduoti savo žemės sklypo. Bet aš nesutikau, nes jau buvau sutaręs su kitais žmonėmis.

Po kelių dienų Antanas man vėl pasiūlė užeiti į kioską, davė išgerti alkoholio, o kai apsvaigau, pajutau aštrų dūrį į ranką. Netrukus praradau sąmonę, o atsibudęs pamačiau, kad esu kažkokiam name. Čia man tik duodavo gerti vandens ir leisdavo į veną kažkokius vaistus. Tame name buvo Leonas ir Antanas bei dar kažkoks vyras, kuris stebėdavo, kad niekur nepabėgčiau“.

A. Jarmalovičius pareigūnams sakė, kad broliai davė pasirašyti „kažkokius dokumentus“ bei tuščius lapus. „Buvau apsvaigęs ir nieko nesupratau“, – kalbėjo vyras.

Išsivadavęs sulaukė grasinimų: bijojau, kad jie mane užmuš

Nukentėjusysis teprisiminė tik kaimo, kuriame buvo laikomas, pavadinimą, todėl kai vieną rytą pamatė, kad nėra jį saugojusio vyro, griebė telefoną ir paskambino savo draugui R. Stankevičiui. Šis patarė ieškoti artimiausios autobusų stotelės, pasislėpti kur nors krūmuose ir laukti, kol šis atvažiuos.

„Kai mane išgelbėjo, po kelių dienų Naujininkuose prie stadiono prie manęs priėjo šeši žmonės, kurie sakė, kad man blogai baigsis, jeigu pasiskųsiu, jog buvau laikomas name“, – kalbėjo A. Jarmalovičius.

Vyras neslėpė, kad nepažįstamieji jį ne tik sumušė, bet ir padegė plaukus.

„Tada draugas man primygtinai liepė kreiptis pagalbos į policiją, nes tie žmonės manęs nepaliks ramybėje, – sakė jis. – Bijojau, kad jie mane gali užmušti, bet supratau, jog jie net neketina nuo manęs atstoti“.

Apie patirtus išgyvenimus pareigūnams papasakojęs A. Jarmalovičius buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur patvirtino savo parodymus.

Galvą talžė plaktuku

Tačiau po kelių dienų su advokatu jis atvyko į prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, teigdamas, jog jo pasakojimas buvo išgalvotas. Kadangi jo pareiškimo niekas iš karto nenorėjo priimti, buvo parašytas skundas.

Po kiek laiko A. Jarmalovičius pareigūnams prisipažino, kad buvo priverstas važiuoti ne tik į prokuratūrą, bet ir pas antstolį, kuris fiksavo, kai jis atsižada savo liudijimo prieš brolius Butkus. „Man davė lapelius, kuriuos turėjau skaityti“, – sakė jis.

Nukentėjusysis pasakojo, kad vienas Butkų giminaitis Stasys jį privertė prieš vaizdo kamerą lombarde pasakyti, jog policijoje kalbėjo netiesą, buvo apsvaigęs nuo narkotikų bei kad patyrė pareigūnų spaudimą.

„Pasakiau, kad su broliais esu geras draugas ir neturiu jiems pretenzijų“, – A. Jarmalovičius pareigūnams prisipažino, jog jam buvo grasinama, kad jis nepaeis nė 10 metrų, jeigu nevykdys šių nurodymų.

Jis teigė, kad netrukus po to buvo užpultas prie savo namų – du nepažįstami vyrai jam plaktuku sudavė per galvą. Vieną užpuolikų A. Jarmalovičius pažino – senyvo amžiaus vyras, tvarkęs reikalus dėl parodymų pakeitimo brolių Butkų byloje.

Kalėjime buvo išvadintas ožiu

„Iš karto po šio įvykio man įsiteisėjo nuosprendis ir buvau išvežtas į pataisos namus, – pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausą tęsė A. Jarmalovičius. – Mane pasodino į zoną, bet mane susirado kaliniai ir ėmė klausinėti, ar pažįstu Leoną. Sakė, kad pridaviau normalius žmones. Kultūringai pasakius, davė man pi..., na, sumušė, nes esu ožys. Jie sakė, kad negaliu kartu kalėti, nes išdaviau Butkus. Prašiau tada mane perkelti į kitus pataisos namus, nes jeigu jie sužinos, kad ir dabar daviau parodymus, nežinau, kaip reikės gyventi“.

A. Jarmalovičius prisipažino, kad patekęs už grotų džiaugėsi, kad pagaliau galės ramiai gyventi.

Šių pasakojimų A. Jarmalovičius teisme išsižadėjo, pareikšdamas, jog kalbėdamas policijoje ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Tai kategoriškai paneigė valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė N. Bareikienė.

„Tikrai nesimatė, kad jis būtų apsvaigęs nuo narkotikų, be to, į apklausą teisme atvyko savanoriškai, o prasidėjus apklausai sakė, jog labai bijo Butkų, be to, buvo padegti jo plaukai ir sumuštas veidas“, – prokurorė pažymėjo, kad dėl poveikio liudytojui byla artimiausiu metu turėtų pasiekti teismą.

Teisme pakeitė parodymus: apšmeižiau nekaltus žmones

A. Jarmalovičius teisme aiškino, kad parodymus prieš Butkus jam liepė duoti draugas R. Stankevičius, kuriam jis esą ketino parduoti savo namą ir žemės sklypą, dėl to pas notarą buvo patvirtinęs įgaliojimą.

„Plaukai man užsidegė nuo didelės liepsnos, kai dariau kaifą, – sakė jis. – R. Stankevičius manęs prašė liudyti prieš brolius, nežinau, kuo jie jam trukdė. Apšmeižiau žmones, bet dabar noriu ištaisyti savo klaidą“.

A. Jarmalovičius taip pat pareiškė, kad pareigūnai yra suinteresuoti brolius pasodinti už grotų. „Bet nesuprantu, kodėl“, – kalbėjo nukentėjusysis, pažymėjęs, jog buvęs draugas R. Stankevičius norėjo jį apgauti.

Vyras teigė, kad Butkų kaimo sodyboje gyveno savo noru, nes norėjo išsigydyti nuo narkomanijos. „Broliai manimi rūpinosi ir man labai padėjo“, – tikino jis.

Dar viena panaši išgyvenimo drama

Kitame posėdyje, kuris numatytas po mėnesio, teismas suteiks galimybę broliams Butkams ir jų advokatams užduoti klausimus A. Jarmalovičiui, be to, ketinama apklausti dar vieną nukentėjusiąją, kurios brolis metus gyveno su Butkais.

„Grįžęs į namus jis buvo kaip ne savas – buvo visas sugniuždytas“, – nukentėjusioji moteris sakė, kad jos gyvenimo istorija nelabai kuo skiriasi nuo A. Jarmalovičiaus, tačiau ji neketina keisti parodymų ir atleisti skriaudikams.

Teismuose yra nagrinėjamos dar kelios bylos, susijusios su broliais Butkais – įtariama, kad jie bandė užvaldyti senyvo amžiaus žmonių nekilnojamąjį turtą.