Šiaulių apylinkės teismas kaltinamajam vaiko tėvui skyrė 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo. Teismas praneša, kad paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su ankstesne bausme ir skirta galutinė 2 m. laisvės apribojimo bausmė. Teismas skyrė įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai dirbti 140 val. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dviejų nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies. Iš kaltinamojo abiem nukentėjusiosioms priteisė po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas konstatavo, kad vaiko tėvas teismo sprendimo nevykdė sąmoningai, tačiau formaliai teisinosi, kad dukra nenori pas mamą, nežino kokiu būdu perduoti vaiką motinai. Tokį kaltinamojo pasiteisinimą teismas laiko nepagrįstu ir nepaneigiančiu jo tyčinių veiksmų. Kaltinamasis bet kokiomis priemonėmis tenkino savo tikslus ir interesus, neatsižvelgė į visuomenės interesus, ypač į vaiko asmenybę ir raidą. Buvo išnaudotos visos priemonės geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, tačiau kaltinamojo elgesys tapo pavojingas ir žalingas aplinkiniams.

Išnagrinėti bylos įrodymai paneigia kaltinime nurodytą aplinkybę, kad kaltinamieji pagrobė vaiką, nes nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. mažametė Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo patikėta tėvui.

Teismas konstatavo, kad vaiko buvimas pas kaltinamuosius nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. liepos 16 d., jau po Šiaulių apygardos apeliacinio skundo išnagrinėjimo bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, negali būti vertinamas kaip vaiko pagrobimas, nes kaltinamieji neatliko jokių aktyvių vaiko pagrobimo veiksmų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.