Toks sprendimas priimtas išnagrinėjus teismo nutartyje nurodytus motyvus, kuriais grindžiamas atsisakymas išduoti nurodytą asmenį, informuoja prokuratūra.
Po to, kai S. Shalabayevas Lietuvoje buvo sulaikytas pernai liepos mėn., Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gauti dviejų užsienio valstybių – Kazachstano Respublikos ir Ukrainos – teisinės pagalbos prašymai dėl šio asmens išdavimo baudžiamajam persekiojimui. Vyras įtariamas milijonų, o gal net ir milijardų grobstymu. Jo Interpolo pareigūnai ieškojo daugiau kaip dvejus metus.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi minėtus dviejų valstybių prašymus ir remdamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei nacionaliniais teisės aktais, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl šio asmens išdavimo (ekstradicijos) Kazachstano Respublikai ir Ukrainai.
Vilniaus apygardos teismas antradienį atsisakė išduoti Kazachstano pilietį S. Shalabayevą iš Lietuvos Respublikos Kazachstano Respublikai ir Ukrainos Respublikai.
Teismas informuoja, kad tokį sprendimą priėmė nutaręs, kad pabėgėlio statusą Lietuvoje 2016 m. pradžioje gavęs Kazachstano pilietis nebus saugus nei gimtojoje šalyje, nei trečiojoje valstybėje – Ukrainoje (abi šios šalys prašo išduoti S. Shalabayevą), kadangi šiose šalyse jam gresia persekiojimas (Ukrainoje byla iškelta Kazachstane pradėtos bylos pagrindu; abu ekstradicijos prašymai yra susiję).
Teismas primena, kad dėl veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, neleidžiama išduoti asmens prašančiai valstybei, kurioje tam asmeniui gresia persekiojimas.
Migracijos departamento (toliau – Departamentas) vertinimu, priežastys, dėl kurių S. Shalabayevui gresia persekiojimas Kazachstane ir Ukrainoje – ne jam iškeltos bylos, o giminystės ir verslo ryšiai su Kazachstane žinomu disidentu, oligarchu ir Kazachstano prezidento politiniu oponentu. Departamento išvadoje minima ir tai, kad egzistuoja reali tikimybė, jog byla S. Shalabayevui dėl jo minėtų ryšių yra sufabrikuota, jį norima persekioti dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Anot Departamento, S. Shalabayevui gresiantys veiksmai prilygsta persekiojimui.
Kazachstano prašymo išduoti S. Shalabayevą nepalaiko ir Lietuvos Generalinė prokuratūra – posėdžio metu prokurorė atsisakė reikalavimo dėl šio asmens išdavimo Kazachstanui. Ji palaikė prašymą išduoti S. Shalabayevą tik Ukrainai.
Už nusikaltimus, kuriais kaltinamas S. Shalabayevas, yra baudžiama ir Lietuvoje, todėl teismas neatmeta, kad asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Teismas primena, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra gavusi Kazachstano ir Ukrainos teisinės pagalbos prašymus, kuriuose prašoma Kazachstano Respublikos pilietį S. Shalabayevą išduoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamajam persekiojimui. Viršenybę prašoma teikti Ukrainos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis per 7 dienas dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Prokuratūra jau ėmė apskundimo procedūros.
„Teismo sprendimas patvirtina, kad Lietuvoje teismai sugeba priimti nešališkus sprendimus ir nepasiduoti politiniam spaudimui, kuris šiuo atveju buvo daromas ne tik per visuomenės informavimo priemones, bet ir diplomatiniais kanalais – įteikiant Lietuvai notą. Džiaugiuosi, kad nepaisant šio spaudimo, teismas priėmė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus bei pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimus atitinkantį sprendimą, teigia S. Shalabayevo advokatas Laimonas Judickas. - Mano nuomone, tiek Migracijos departamento sprendimas, kuriuo mano klientui buvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, tiek ir ši Vilniaus apygardos teismo nutartis paneigia per visuomenės informavimo priemones kuriamą neigiamą mano kliento įvaizdį. Kartu šie sprendimai patvirtina, kad iš tiesų Syrymas Shalabayevas yra persekiojamas ne dėl jo tariamai įvykdytų nusikaltimų, bet dėl to, kad jis yra Kazachstane žinomo disidento, oligarcho ir Kazachstano prezidento politinio oponento Muchhtaro Ablyazovo svainis. Toks asmens persekiojimas yra draudžiamas tiek Lietuvos nacionalinės teisės aktų, tiek ir tarptautinės teisės normų.“