Jauna moteris balandžio 11 naktį nužudyta sugyventinio Šarūno Žemaičio, vyras beveik savaitę slėpė nusikaltimą, kūrė istorijas, kad Samanta, metusi jį ir mažutį sūnelį pabėgo su nauju draugu.

Tačiau prispaustas įrodymų, Š.  Žemaitis prisipažino gyvenimo draugę pasmaugęs ir paslėpęs laukuose telkšančioje duobėje. Šeštadienį teismas Š. Žemaitį leido suimti trims mėnesiams. Jis prisipažįsta nužudęs gyvenimo draugę. Motyvų neatskleidė net prokurorei.

Baltame karste, baltais rūbais aprengta Samanta guli baltų gėlių apsuptyje. Paskutinės pagarbos atiduoti atėjo ir jos draugai ir bendradarbiai. Senelių namų vadovė, kalbėdama kolektyvo vardu, tepasakė: „Liūdna, netekom gero jauno žmogaus, geros darbuotojos“.

Atėjusi kaimynė gailėjo abiejų šeimų tėvų - tiek Žemaičių, tiek Rakauskų: „Sudaužyti gyvenimai, sudaužytos širdys, kiek dabar ašarų. Samantos neprikelsi. Šarūno mamai irgi baisu. Jeigu būtų gyvųjų kapinės, manau ji ten išeitų“.

Vis garsiau kalbama apie Š. Žemaičio būdą

Laidotuvių rimtyje žmonės jau atvirai dalijosi mintimis, kad Š. Žemaitis gyvenimo draugę nužudė, toli gražu ne iš pavydo ir ne todėl, kad ji ruošėsi jį palikti, o todėl, nes ji žinojo apie kitus jo juodus darbus, tokius, kaip galima Linkuvos gimnazijos sargo žmogžudystė.

„Pažinojau ir Samantą, ir tą banditą. Blogas žmogus buvo. Vagis. Daug buvo pridirbęs blogo. Ir dar neaišku, kaip su ta sargo istorija“, dalijosi mintimis vietos gyventoja.

Aleksandras Rakauskas, nužudytos Samantos tėvas, taip pat pasidalijo įtarimais.

„Su sargu tai lenda yla iš maišo. Visi žmonės šneka, kad jinai žinojo šitą dalyką, nes jis tą vakarą, kai buvo nužudytas sargas, parėjo kruvinas, degino rūbus. Čia ne mano mintys, ji draugėm buvo pasisakiusi. Užvakar draugas man sako, ar žinai, kodėl jis Samantą nužudė. Sako, ji žinojo, kad jis sargą nužudė“.

„Ji yra kažkam sakiusi, kad jis (Šarūnas Žemaitis) parėjo kruvinais rūbais ir sudegino juos. Ji labai daug žinojo. O jis gal pagalvojo, kad kai ji išeis, tai viską papasakos“, -sakė S. Rakauskaitės teta.

Klausimas apie Š. Žemaičio sąsajas su Linkuvos sargo nužudymu 2013 metų balandį buvo užduotas ir Šiaulių AVPK policijai ir apygardos prokuratūrai. Pareigūnai minėjo, kad byla kol kas aklavietėje, įtariamųjų nėra.

Linkuvos gimnazijos sargas buvo nužudytas itin žiauriai. Pasak gimnazijos direktoriaus, subadytas peiliu, smarkiai sumuštas ir apkrautas daiktais. Nusiaubta buvo ir pati gimnazija. Keliuose aukštuose išdaužytos kriauklės. Nužudžius sargą pavogti keli įrankiai, kažkiek statybinių medžiagų. Jų buvo, nes mokykla tuo metu buvo renovuojama.

Policija tyrė žmogžudystę, tačiau viskas taip ir liko mįslė.

Sūnaus globa – Samantos giminių rankose

Kitas opus klausimas, kuris jaudina visuomenę – kad nužudytos S. Rakauskaitės sūnelio globa netektų žudiko šeimai. Tokios mintys Linkuvoje pasklido, kai Š. Žemaičio suėmimo dieną Šarūno motina D. Žemaitienė pastebėta kito sūnaus namuose nešina mažu berniuku.

Pakruojo rajono Vaiko teisių tarnybos vadovė patikimo, kad oficialiai globa patikėta Samantos šeimai. Dvejų metų našlaitį globoti pasiėmė artimas Samantos giminaitis. Žemaičiai pretenzijų į berniuko globą esą nereiškia.

S. Rakauskaitės laidotuvėmis besirūpinanti jos pusseserė Inga patvirtino, kad Š. Žemaičio šeima prižadėjo sumokėti visas laidotuvių išlaidas.

Iki šios dienos popietės Žemaičiai laidotuvėse nepasirodė.

„Tikiuosi ir nepasirodys,“ - liūdnai atsiduso Samantos gedintis jos tėvas A. Rakauskas.