Tyrimo metu nustatyti miesto dizaino elementai (tankūs ir neprižiūrėti želdynai, apšvietimas, suoliukai, aklinos pastatų sienos, grafičiai ir t.t.) bei miesto planavimo elementai (pastatų langų ir durų permatomumas, miesto erdvių išdėstymas ir t.t.), kurie įtakoja tam tikrų rūšių nusikaltimų (automobilių vagysčių, vagysčių iš automobilių, chuliganizmo ir kt.) skaičių.
Tyrimui buvo naudojami CPTED (Crime Prevention Through Environmental Design) principai. Tai yra visiškai nauja Lietuvoje, bet populiaru Vakaruose. Projekto vadovė - dr. Irina Matijošaitienė (Kauno technologijos universitetas). Ji yra vienintelė CPTED specialistė Lietuvoje, baigusi šios srities mokymus JAV.
Tyrimui buvo atrinktos teritorijos, kuriose įvykdoma daug įvairių nusikalstamų veikų.
Kaune buvo pasirinktos trys gatvės: Baltijos g. (čia kur vyrauja daugiabučiai namai, gyvena daug šeimų su mažamečiais vaikais ir paaugliais), Raudondvario g. (vyrauja komerciniai ir pramoniniai pastatai) ir Varnių g. (vyrauja sovietmečiu statyti penkiaaukščiai, gyvena daug senyvo amžiaus žmonių).
Vilniuje: Gedimino pr. dalis (daug pėsčiųjų, transporto, kavinių, viešbučių, parduotuvių) ir teritorija šalia autobusų bei traukinių stočių.
Panevėžyje buvo tiriama Ukmergės g. dalis aplink prekybos centrą „Iki“ (komerciniai ir daugiaaukščiai daugiabučiai namai).
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kai kurie miesto planavimo ir dizaino elementai susiję su tam tikrų nusikaltimų skaičiaus augimu.
Mokslininkės teigimu, siekiant sumažinti vagysčių iš automobilių skaičių, mašinos neturėtų būti statomos vietose, kurios yra nutolusios nuo įėjimų į pastatus, pavojinga automobilius palikti šalia aklinų (be durų ir langų) sienų ir prie tankių apleistų želdynų. Nes šios teritorijos yra be natūralaus stebėjimo, t. y. jų nemato aplinkiniuose pastatuose esantys žmonės.
Projekte pateikiamose rekomendacijose rašoma: „Remiantis CPTED, sumažinti nusikalstamumą prie aklinų pastatų sienų gali padėti gatvės menas. Gatvės menas prikelia naujam gyvenimui apleistas erdves, jas pagyvina bei sukuria tam tikrą erdvės stebėjimo arba „akys į gatvę“ efektą, kai praeiviai jaučiasi stebimi figūrų, pavaizduotų ant sienos, ir tai atbaido juos nuo nusikaltimo įvykdymo“.
Tyrimo išvadose konstatuojama, kur didesnė tikimybė būti užpultam. „Jeigu žmogus nori išvengti nusikaltimo prieš jo sveikatą, jis turėtų vengti vaikščioti tais gatvių segmentais, kur įėjimai į pastatus yra nutolę nuo pėsčiųjų tako. Taip pat visuomeninės paskirties teritorijos ir vietos su mažosios architektūros objektais (fontanais, suoliukais, lauko stendais ir kt.) pritraukia nusikaltėlius. Tai paaiškinama tuo, kad žmonės linkę praleisti daugiau laiko visuomeninės paskirties teritorijose ir susiburti prie mažosios architektūros objektų, tada jie tampa labiau pažeidžiami. Pėstieji negali visiškai vengti šių teritorijų, tai neįmanoma. Tačiau jie turėtų būti labiau atidūs ir atsargūs vaikščiojant jose, ypatingai – tamsiuoju paros metu“.
Bendro naudojimo vietose siūloma įrengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų.