„Mano Kaukazo aviganis Zula gavo daug daug kaulų su mėsa – vagys pro ją neprisigavo“, – namuose aptikęs betvarkę ir gausybę šukių rašytojas rado tik pirmame aukšte, į antrąjį, kur buvo kompiuteris, vagišiai nerizikavo eiti.

Visgi pirmas namo aukštas po vagišių apsilankymo atrodo siaubingai.

Vagystė įvykdyta ketvirtadienį, kol kas tyrėjai aiškinasi, kokiu laiku, mat E. Malūkas ryte išvyko į Vilniaus knygų mugę. Čia jis visą dieną bendravo su žmonėmis, dalijo jiems šypseną. O grįžęs vakare pamatė, kad namuose šeimininkauta.

Kaip DELFI pasakojo rašytojas, vagys nesaugojo nieko, kas jų nedomino ant grindų krito ir dužo lėkštės, taurės, išmetė paveikslus, išvertė net miltus ir kavą. E. Malūkas sako, kad visa tai be reikalo, mat nei slapto seifo už paveikslų neturi, nei kokių turtų jis nekaupia. Jį domina kitokios vertybės gyvenime.

„Pavogė Seimo medalį, dingo Reinė miesto herbai, gražioje dėžutėje buvo, apipurkšti, kaip auksas, bet ten ne auksas. Įvairius suvenyrinius dirbinius pavogė, vazą, jos dėžutėje net dėklą išdraskė, medalius, pavogė peilių komplektų. Kam jiems to reikia? Pareigūnai spėja, kad gal tai padarė narkomanai. Ant stalo buvo paliktas šakotis, o jo nelietė“, – pasakojo apvogtas rašytojas.

E. Malūkas sako, kad jis dar gerai visko, ko neteko ir nežino, mat viskas versta, čiupinėta, knygos.

Rašytojo kaimynai sakė matę, kad kažkoks automobilis buvo sustojęs netoli jo namų, iš jo išlipo du žmonės ir nuėjo takeliu. Tačiau net jei takelis veda link namo, tai dar neįrodymas. Visgi tikimasi, kad tyrimui padės vaizdo kameros ir vagišių palikti pėdsakai. Jie lipo ant kėdžių, kuriose liko įspaudai, daug ką sudaužė, kol kas neatskleidžiama, ar mūvėjo pirštines.

E. Malūkas sako, kad jei ne jo augintinė Zula, ilgapirščiai būtų padarė dar daugiau žalos. Jie į namą pateko taip, kad nepasiektų šuo, namų sargė buvo už virtuvės durų. Tačiau ją tikrai girdėjo, mat ji visuomet praneša šeimininkui, nei jei netoli namo sukiojasi koks gyvūnas.

„Ji buvo už durų, įtariu, kaip ji draskėsi, vagys nedrįso pro Zulą eiti į antrą aukštą. Jie dar bandė tempti metalinę konstrukciją prie namo, bet neužteko jėgų, kad ją pastatytų taip, kad užliktų į antrą aukštą per langą“, – pasakojo rašytojas.

Rašytojas sako žmonėse visuomet matantis gėrį, tačiau jo nekviesti svečiai, panašu, kad to gėrio ir laimės visgi neturėjo. Po tokios karčios patirties rašytojas sako miegojęs kaip kiškis: apie 1 valandą nakties išlydėjęs policijos tyrėjus, kurių, deja teko laukti apie porą valandų, nuėjo miegoti. Tačiau kiekvienas jo ištikimos sergėtojos amtelėjimas tuoj pat išvaikydavo miegus.

„Kiekviena patirtis yra patirtis, nesvarbu, ar ji gera, ar bloga. Supratau ir noriu patarti kitiems, jei gyvenate atokiau, ypač, vienkiemiuose, būtinai įsirenkite signalizaciją, nufotografuokite vertingus daiktus, saugokite jų duomenimis, nes jei kada paklaus policija „ką pavogė“, turėsi ką parodyti, jiems bus lengviau ieškoti“, – patarė E. Malūkas.