Liekanos – atviros
Sulaukę signalo, kad į patalpas, kur stūkso šioje vietoje archeologų surasti karstai, gali patekti bet kuris piktavalis, paveldosaugininkai suskubo tikrinti informaciją.
Radę statybvietę juosiančią skylėtą tvorą, pareigūnai nusprendė pastatus apžiūrėti iš arčiau. Paveldo sergėtojų dėmesį patraukė atlapoti senojo sandėlio vartai.
Vienoje patalpų buvo sukrauti skardos lakštai, ortakiai, o sandėlio kitoje pusėje – tarp statybinių šiukšlių gulėjo karstų liekanos.
Istorikų įvardijama, kaip XVII a. Klaipėdos elito atstovų kapavietė, ši teritorija turėjo virsti ištaigingu kompleksu, pavadintu Jono namais.
Saldainių fabriko vietoje turėjo atsirasti trijų aukštų pastatas su 18 apartamentų, kurie būtų nuomojami arba parduodami.
Šalia išlikęs autentiškas silkių rūšiavimo sandėlis turėjo virsti restoranu, parduotuvėlėmis ir kitomis patalpomis, kurios antrajame aukšte jungtųsi su naujai iškilusiu pastatu.
Turėjo užkasti, bet neužkasė
Prieš pradedant statybos darbus, archeologai atliko žvalgomuosius kasinėjimus.
Manoma, jog XVI–XVII a. čia stovėjo seniausia Klaipėdoje Šv. Jono bažnyčia. Istorikai tikino tik numanantys, kokio rango klaipėdiečių karstai stūksojo perėjūnams po kojomis – šalia bažnyčios galėjo būti laidojami tik itin nusipelnę klaipėdiečiai.
"Labai blogai, kad durys atviros, ir bet kas gali patekti į patalpas. Šie karstai turėjo būti palaidoti. Tačiau projektas sustojo. Kaip suprantu, viskas ir liko" , – aiškino tyrinėjimus šioje vietoje atlikęs archeologas Gintautas Zabiela.
Silkių rūšiavimo sandėlis yra pripažintas paveldo objektu. Tyrinėtojai jo teritorijoje buvo radę įkastas trijų metrų skersmens didžiules statines.
"Pro atviras duris bet kas gali patekti ir net padegti šį sandėlį, o jis yra rimtas kultūros paveldo objektas. Juk Lietuvoje kultūros vertybės labai jau gražiai dega", – ironizavo G.Zabiela.
Kasinėjimų metu rasti palaikai, pasak G.Zabielos, buvo aprašyti ir atiduoti saugoti Klaipėdos universitetui.
"Ką daryti su palaikais, kol kas sprendimo nėra. Jie turėjo būti palaidoti", – aiškino G.Zabiela.
Nors kelis kartus įvairios komisijos su sklypo savininkais tarėsi, kur dėti karstus, tačiau taip ir nesutarė. Galiausiai liekanas nuspręsta tiesiog užkasti statybvietėje.
"Karstai turėjo būti užkasti tame pačiame sklype, kur nėra komunikacijų. Kapinėse jie užimtų daug vietos. Jei jau kaulams nerado vietos, tai karstų liekanoms tikrai neatsiras", – samprotavo archeologas.
Pastoriaus sūnus – vandalas?
Pastatą administruojančios bendrovės "Invalda nekilnojamojo turto valdymas" Klaipėdos skyriaus vadovas Vilius Skukauskas sakė, kad šio paveldo vertybe pripažinto statinio durų specialiai niekas neatlapojo.
"Aš vos spėju spynas pirkti. Kas du mėnesius vandalai išlaužia spynas, nupjauna suvirintus strypus. Man jau pranešė, kad durys vėl išplėštos. Va ir vėl prisipirkau spynų", – pabrėžė V.Skukauskas.
Pašnekovas pridūrė, kad įmonės patalpose benamių nėra pastebėjęs. O štai nuo paauglių esą neapsigina.
"Ne kartą esame juos gaudę ir viję. Nežinau, ko jiems čia reikia. Gal rankos niežti, neturi kur energijos išlieti", – svarstė V.Skukauskas.
Vyras tikino, kad į statybvietę landžioja šiame rajone gyvenantys moksleiviai.
"Vieną kartą net pastoriaus sūnų buvau nutvėręs. Tačiau tėvams, matyt, nė motais, ką jų atžalos veikia", – stebėjosi V.Skukauskas.
Kitą kartą sulaukęs signalo, kad po valdas šmirinėja paauglių grupelė, V.Skukauskas strimagalviais nuskubėjęs gaudyti vandalų.
"Sučiupau, iškviečiau policiją. O nuvežus į komisariatą ir iškvietus tėvus, turėjau gintis nuo įtūžusių motinų, – esą neteisėtai elgiausi su nepilnamečiais. Ką tuomet daryti?" – guodėsi vyras.
V.Skukauskas nuogąstavo, kad, sulaikęs įsibrovusius paauglius, pats gali sulaukti sankcijų už nepilnamečių teisių pažeidimą.
"Ten senos lentos"
V.Skukauskas įtikinėjo, kad silkių sandėlyje guli ne XVII a. karstai, o sudūlėjusios lentos. Nors apžiūrėjus patalpas, aiškiai matyti, kad vienas karstas yra išlaikęs savo formas.
"Ten senos lentos. Viską, kas buvo vertinga, išsivežė archeologai", – tvirtino V.Skukauskas.
Jis aiškino, kad naujai statomame viešbutyje buvo numatyta dalį radinių eksponuoti.
"Viešbučio viduje turėjo būti išsaugota speciali vieta, kuri vėliau būtų pridengta plastikiniu gaubtu", – patikslino V.Skukauskas.
Vadovas dėstė, kad ekspozicijoje turėtų atsidurti ir dalys medinių liekanų.
Tačiau paklaustas, ar ir karstus statytojai ketina eksponuoti, V.Skukauskas įrodinėjo, kad bus demonstruojamos medinių grindų liekanos.
"Nuo pašalinių dabar šią vietą saugo storas smėlio sluoksnis – užpylėme ir uždengėme", – tikino pašnekovas.
Viskas lenda per gerklę
Statybos čia nevyksta jau pusantrų metų. O vertybės dūla.
"Tai tik įrodo, kad statybos ant kapinių yra lydimos nelaimių ar bankrotų, kitų negandų", – piktdžiugiškai teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis.
Tačiau V.Skukauskas paveldo sergėtojui taip pat turėjo priekaištų.
"Galėtų departamentas glaudžiau bendradarbiauti. Lengviausia priekaištauti. O mums visa tai per gerklę išlenda – norėjome rimtas tvoras statyti. Neleido – senamiestis", – apmaudavo V.Skukauskas.
Granitas ir 1 mln. litų
V.Skukauskas prasitarė, jog dėl to, kad statybos sustojo, yra ir Kultūros paveldo departamento kaltės.
"Buvo iškelti labai dideli reikalavimai aplinkos sutvarkymui. Paveldosaugininkai visur pageidavo matyti granitą. Esą patvirtintas bendrasis planas senamiestyje numato tik granito dangą takuose ir gatvėse", – tvirtino V.Skukauskas.
Verslininkai suskaičiavo, kad granitu išklojus ne tik šaligatvius, gatves, bet ir vidinį kiemą, šis grožis jiems atsieis per 1 mln. litų.
"Tai labai dideli pinigai. Mes tik norėtumėme sumažinti granito kiekį. Nesiginčijame, kad gatves ir šaligatvius ar krantines reikėtų granitu dengti", – nuomonę dėstė pašnekovas.
Verslininkai nuomoja per 20 arų sklypą.
Dainius Elertas, istorikas
Mano nuomone, ši statyba yra neteisėta. Mano turimuose dokumentuose pažymėta, kad šioje vietoje yra kapinės. Statyba ant kapinių būtų įmanoma tik tuomet, jei toks būtų Vyriausybės nutarimas. Tačiau jo nėra. Radinių konservavimu užsiėmė archeologai, kurie kasinėjo teritoriją. Tačiau viso radinių sąrašo jie nepaskelbė iki šiol. Mano žiniomis, tarp įkapių buvo rasti žiedai, kurie byloja, kad ten buvo palaidoti aukšto rango žmonės. Čia buvo ir daugiau keistų dalykų, o kodėl tai nutylima? Sunku numanyti, kas buvo padaryta ne tik su radiniais, bet ir per 170 rastų kaulų. Ištirta ir ne visa teritorija.
Pati bažnyčia ir kapinių teritorija buvo didesnė, nei buvo atidengta. Mane stebina elgesys su įkapių liekanomis. Čia galėjo būti palaidotas poeto Simono Dacho tėvas. Tikrai čia buvo palaidotas Fridrikas Pretorijus (vyresnysis), dvasininkas, vokiečių-lietuvių kalbų žodyno sudarytojas, giesmių kūrėjas. Čia palaidota lietuvių raštijos pradininko, Biblijos vertėjo, istoriko Jono Bretkūno dukra. Čia palaidotas ne tik visas Klaipėdos elitas, bet ir tuomečio didžiojo valsčiaus iškiliausios asmenybės, kunigai. Čia buvusi bažnyčia priglaudė pulkininko Christiano Ludvigo von Kalksteino kūną – šis žmogus pasipriešino Prūsijos kunigaikščio valdžiai ir vadovavo ginkluotam sukilimui.
Dramatiškas jo likimas tikrai vertas istorinio nuotykių romano – pulkininkas buvo slapta suimtas ir 1672 m. Klaipėdos pilyje jam buvo nukirsta galva. Man keista, kad viešosios pagarbos nusipelnantis objektas taip niokojamas. Iki šiol šiems radiniams neatsirado vietos muziejuje. Tačiau atsakomybę turėtų prisiimti čia dirbę archeologai. Jei nėra išsamių užrašų, dalis informacijos galėjo būti sunaikinta. O baisiausia, kad už tam tikrą mokestį turbūt atsirastų kolekcininkų, noriai priglausiančių čia iškastus radinius. Situacija yra labai bloga. Pagarbos nerodoma, o gal net ir siekiame viską sunaikinti, juk buvo mėginta sumažinti įkapių skaičių.