Į šiuos klausimus atsakymo penktadienį ieško Lietuvos apeliacinis teismas, pradėjęs nagrinėti V. Vaitiekaitytės ir V. Lietuvninkaitės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo nusprendžio. Kalėti po 20 metų nuteistos šiaulietės mano, kad tokios bausmės nenusipelno – jos turėtų būti izoliuotos trumpesniam laikotarpiui.
Nuteistosios taip pat mano, kad nepagrįstai nukentėjusiesiems iš jų priteista po 250 tūkst. Lt, todėl teismo prašo neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 100 tūkst. Lt.
Savo apeliaciniuose skunduose nuteistosios nurodė, kad nebuvo jokio žiaurumo, kai jos į gabalus supjaustė nužudytosios kūną ar kai išėmusios aukos širdį ją kelis kartus perrėžė peiliu. Pasak nuteistųjų, jos savo bendramokslę supjaustė į smulkius gabalus, nes norėjo išnešti iš buto ir paslėpti, o ne tam,kad sukelti ypatingas kančias nukentėjusiajai.
Maža to, „kanibalės“ teigia, kad būtina atsižvelgti į jų humaniškumą – esą bendramokslei gerklė buvo perpjauta tik dėl to, jog jos nenorėjo, kad ši patirtų dideles kančias.
Šiaulių apygardos teismo nuosprendį apskundė ir nukentėjusieji Dalia ir Vytautas Račkauskai, prašantys nuteistoms žudikėms skirti griežtesnę bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos.
Penktadienį ginkluotų konvojaus pareigūnų į teismą atvežtos merginos kaip įmanydamos slėpė veidus nuo fotografų ir operatorių, jos net nepažvelgė į nukentėjusiosios tėvus. Kaltinamųjų suole merginos sėdėjo nuleidusios galvas, o teisėjams pradėjus nagrinėti nerodė jokių emocijų ir į teismą žvelgė lyg stiklinėmis akimis.
Prasidėjus posėdžiui paaiškėjo, kad V. Lietuvninkaitę gins net du advokatai, kurie pareiškė, jog po Šiaulių apygardos teismo nuospredžio paskelbimo nuteistoji nukentėjusiesiems jau pervedė 2,5 tūkst. Lt kaip žalos atlyginimą – kartą 500 ir du kartus po 1 000 Lt.
Nuteistosios advokatai taip pat teismo prašė jai skirti papildomą psichiatrinę-psichologinę ambulatorinę ekspertizę – esą jos charakterio savybės ir diagnozuoti sutrikimai gali konstatuoti ribotą pakaltinamumą.
Tokiai ekspertizei prieštaravo nukentėjusieji, juos ginanti advokatė ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, nurodę, jog jau anksčiau ekspertai atsakė į visus klausimus – nors žudikės ir įvykdė protu nesuvokiamą nusikaltimą, tačiau jos yra pakaltinamos ir nusikaltimo padarymo metu bei po jo galėjo suvokti savo veiksmų esmę.
Teismas nusprendė neskirti ekspertizės ir dėl to neatlikti įrodymų tyrimo. „Manome, kad mums pakaks duomenų įvertinti ekspertų išvadas“, – teigė teisėjų kolegijai pirmininkaujantis teisėjas Valdimaras Bavėjanas.
Nužudytosios motina: kojos, rankos, krūtinė – ne adata, kad taip lengvai pradingų
Dėl didelio užimtumo kitose bylose teismas penktadienio posėdyje nusprendė išklausyti tik nukentėjusiųjų baigiamąją kalbą – kitiems galimybė pasisakyti bus suteikta balandžio 9-osios posėdyje.
Nužudytosios motina D. Račkauskienė savo baigiamojoje kalboje stebėjosi V. Vaitiekaitytės ir V. Lietuvninkaitės žiaurumu bei jų elgesiu po nusikaltimo. Pasak jos, žudikės pasisamdė ekspertus, kurie net nematę nužudytosios kūno teikia išvadas, jog ši prieš mirtį nepatyrė jokių kančių.
„Kaip jie gali daryti išvadas apie kūną, kiek kentėjo ar nekentėjo, prarado ar neprarado sąmonę, jeigu to kūno nematė – jis jau buvo sudegintas ir palaidotas“, – stebėjosi D. Račkauskienė.
Pasak jos, dauguma dukros kūno dalių iki šiol nerasta – kojos, rankos, krūtinė – ne adata, kad taip lengvai pradingų.
„Dar neaišku, kas dukrai buvo padaryta – gal jai kokie vaistai buvo leidžiami, kaip žadėta, gal dar kas, o gal jos jau puotavo“, – sakė vienturtės netekusi motina.
Ją šokiravo žudikių aiškinimas, jog jos dukros nužudymas nebuvo žiaurus, nors bene aštuonis kartus kirviu, plaktuku buvo smogta į galvą, keliolika kartų skutimosi peiliuku perpjautas kaklas...
„Jos sako, kad tai nėra kūno išniekinimas – jeigu nėra, tai nežinau, kas tada turėtų būti išniekinimas, – sakė D. Račkauskienė. – Iki šiol jos nepaaiškina, kodėl reikėjo dalį kūno slėpti šaldytuve... Juk jos viskam buvo susitarusios iš anksto – išpjauti gabalą iš šlaunies, V. Vaitiekaitytė prisipažino norėjusi pasilikti sau akį, be to, išėmusios širdį apžiūrinėjo, ant kūno pylė alkoholį....“.
Moteris netiki „kanibalių“ aiškinimu, jog nerastas kūno dalis jos išmetė į šiukšlių konteinerį.
„Policija dėjo daug pastangų, kad rastų konteineryje kūno dalis, tačiau nieko nerado, todėl man kyla daug abejonių, ar jos tiesą sako“, – teisme kalbėjo D. Račkauskienė.
Norėjo atšvęsti pergalę valgydamos nužudytąją
Dukters netekusi motina iki šiol negali suvokti, kodėl „kanibalėms“ reikėjo jos dukrą supjaustyti į gabalėlius.
„Jos sako, kad norėjo išnešti – nežinau, gal jos kišenėse norėjo ją išnešti, nes visi organai buvo išimti: ir inkstai, ir žarnos, širdis, viskas į smulkiausius gabalėlius buvo supjaustyta, negi tam kad išnešti, – apie nesuvokiamo žiaurumo nusikaltimą kalbėjo ji. – O dar tie gabalai, kurie buvo įdėti į šaldytuvą... Jos akcentavo, kad norėjo atšvęsti pergalę prieš mano dukrą, valgydamos jos kūną. Gal taip ir buvo...“.
D. Račkauskienė stebėjosi, kaip V. Lietuvninkaitė dabar bando menkinti savo vaidmenį nusikaltime.
„Juk jos tam ruošėsi iš anksto – kai V. Vaitiekaitytė ją vedė į pasalą galėjo neiti, bet ėjo ir dar pirma dukrai gerklę peiliuku perpjovė“, – ji sakė, kad apgailėtina, kai V. Vaitiekaitytė visą kaltę verčia V. Lietuvninkaitei, o ši bando apsimesti iš dalies pakaltinama ir aiškina, jog esą nieko neprisimena.
„Jos formavo tokį gyvenimo būdą – jau trejus metus ėjo ta linkme – visokie satanizmai, šėtono biblijų skaitymai, piešiniai tokie baisūs – kraujas, švirkštai, savo krauju rašyti puslapiai...“, – kalbėjo moteris.
Nukentėjusiąją skaudina ir nuteistųjų aiškinimai, jog jų atsakomybę esą turėtų lengvinti tai, kad jos prisipažino padariusios nusikaltimą.
„Toli gražu ne viską prisipažino – jas sulaikė sekmadienį, o tik trečiadienį pasakė, kad kai kurios kūno dalys yra išmėtytos laukymėje, dalis jų iki šiol nerasta“, – moters teigimu, žudikės nieko nesakė ir apie nužudytosios rankinę, kurią tik po kelių mėnesių atsitiktinai radęs vienas žmogus atnešė į policiją.
D. Račkauskienė teismo prašė žudikėms skirti pačią griežčiausią bausmę, pažymėdama, jog teisėjai neturėtų gailėti ir kitų sunkius nusikaltimus darančių nusikaltėlių.
„Dėl tokių įvykių, nusikaltėlių naglėjimo, labai norėtume teismo paprašyti nenuolaidžiauti nusikaltėliams – juk jos viską buvo sutarusios iš anksto daryti, V. Vaitiekaitytė yra kalbėjusi, kad jos svajonė yra pjaustyti žmogų, – sakė D. Račkauskienė. – Jeigu čia nebūtų mūsų dukra, būtų buvęs kitas žmogus nužudytas. Prašome tyčinius nusikaltimus, žmogžudystes padariusius žmones kuo griežčiau“.
Ji taip pat teismo prašė nesumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo. „Nemanome, kad žmogaus gyvybė yra verta tik 100 tūkst. Lt“, – D. Račkauskienė pabrėžė, kad po nužudymo su vyro liko tik dviese.
„Norime, kad zombių nebeišleistų į aplinką, izoliuotų iki galo“, – sakė nužudytosios tėvas V. Račkauskas.
Kūnas supjaustytas dalimis
17-metė Stasio Šalkauskio gimnazijos moksleivė buvo nužudyta 2011-ųjų liepos 14-ąją.
Protu sunkiai suvokiamas nusikaltimas įvykdytas V. Vaitiekaitytės močiutės bute. Į butą įviliotai gimnazistei V. Vaitiekaitytė ant galvos užmetė maišą ir keliskart kirviu bei plaktuku smogė į galvą. V. Lietuvninkaitė bendramokslę daužė metaliniu strypu.
Nužudžiusios auką, užpuolikės kūną supjaustė dalimis. Į polietileninius maišus sudėtas aukos kūno dalis V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite dviračiais išvežė ir, kaip pačios teigė, išmetė dykynėje prie Aukštabalio gatvės.
Pareigūnai rado tik dalį kūno dalių, kurios buvo išmėtytos laukymėje netoli nužudytosios namų. Dalis kūno buvo rasta ir žudikės šaldytuve.
V. Vaitiekaitytei ir V. Lietuvninkaitei buvo paskirta stacionari psichiatrinė ekspertizė. Ekspertai konstatavo, kad abi įtariamosios yra pakaltinamos, suvokė savo veiksmus ir gali atsakyti už juos.