Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį paskelbė, kad savo pažadų mažiausiai penkiolikai pirkėjų negalėjęs įvykdyti 31 metų vilnietis verslininkas Andrius Čivinskas pripažįstamas kaltu dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir neteisėtos veiklos, todėl už grotų turės praleisti 2 metus.

Tuo metu jo 27 metų brolis Sigidijus Čivinskas pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – teismas jam skyrė 40 MGL (5 200 Lt) baudą.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Robertas Rainys nustatė, kad A. Čivinskas sąmoningai ir tyčia klaidino nukentėjusiuosius, kad užsiima automobilių pardavimo veikla, iš klientų gautos piniginės lėšos į JAV nebuvo pervedamos.

„A. Čivinskas vykdė „solidžios“ veiklos imitaciją ir sukčiavimo būdu užvaldydavo svetimą turtą, klastojo įvairius dokumentus siekdamas užvaldyti svetimą turtą ir siekdamas jį išlaikyti, nevedė jokios savo veiklos buhalterinės apskaitos“, - teismas pažymėjo, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pripažintas kaltu, A. Čivinskas darė ir jau būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus.

Pasak teismo, A. Čivinskas internetinėje erdvėje skelbė, kad parduoda naudotus automobilius iš JAV, jų kaina buvo mažesnė už rinkos kainą Europoje, o susidomėjusiems klientams aiškindavo, jog automobiliai jau yra nupirkti ir laivuose plaukia į Europą, nors iš tikrųjų jis maždaug metus pirkėjams nurodydavo to paties reiso ir laivo numerius. Iš tikrųjų, pažymėjo teisėjas, A. Čivinskas, kaip pats sakė, į Lietuvą pargabeno tik 3 automobilius, nors ir tam patvirtinančių įrodymų nėra.

Tuo metu A. Čivinsko brolis leido šiam naudotis jo dviejų bendrovių vardu, dėl to buvo atliekamos įvairios finansinės operacijos, bet buhalterinė apskaita taip ir nebuvo vykdoma.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas taip pat iš nuteisto A. Čivinsko nukentėjusiesiems priteisė beveik 400 tūkst. Lt turtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Čivinskas nuo 2012-ųjų kovo iki 2014-ųjų vasario net penkiolikai asmenų pažadėjo JAV nupirkti ir į Lietuvą atgabenti mažai naudotus automobilius, iš būsimų pirkėjų ėmė avansus, tačiau savo įsipareigojimų negalėjo įvykdyti.

Kad nukentėjusieji kuo ilgiau nesužinotų, jog pakliuvo į apgaulės pinkles, A. Čivinskas klastodavo dokumentus – pirkėjams pateikdavo važtaraščius, kad automobiliai yra užsakyti ir jau vežami į Lietuvą, taip pat klastojo mokėjimo pavedimus, klientams sudarydamas įspūdį, jog perkamus automobilius užsakė ir šie jiems netrukus bus atgabenti.

Ant dokumentų A. Čivinskas uždėdavo savo brolio vadovaujamų bendrovių antspaudus – šis esą apie tai nieko nežinojo.

„Pasitikėjau savo broliu, ir iki šiol pasitikiu, žinau, kad jis viską darė teisingai“, – net pakliuvęs į bėdą aiškino S. Čivinskas, prisiėmęs atsakomybę dėl bendrovės apgaulingos apskaitos tvarkymo.

Liko skolingas daugiau kaip pusę milijono

Byloje valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Mindaugas Ražanskas sakė, kad A. Čivinskas pirkėjas neįvykdė įsipareigojimų – meluodavo, kad yra užsakęs automobilius, tačiau iš tikrųjų jų atgabenti net neketino.

„Tai – finansinės piramidės byla, kai iš klientų gautais pinigais kaltinamasis kitiems dengė savo įsipareigojimus, kurių neketino įvykdyti“, – M. Ražansko teigimu, tokius įtarimus patvirtino tyrimo metu surinkta medžiaga – vos tik gavęs pinigų iš naujų klientų A. Čivinskas dalį jų sumokėdavo žmonėms, taip ir nesulaukusiems automobilių.

Tuo metu A. Čivinskas teisinosi, kad į beviltišką situaciją pakliuvo, kai už JAV užsakytus automobilius neatsiskaitė keli klientai. „

Tada negalėjau atsiskaityti su pardavėjais JAV, o kitus pirkimus dariau iš kitų žmonių gautų pinigų – taip sukdamasis pasiekiau tokią situaciją, kad su pirkėjais negaliu atsiskaityti“, – sakė verslininkas.

Negalėjo vykdyti įsipareigojimų: bandžiau „tempti laiką“

A. Čivinskas pasakojo, kad automobilių transportavimu iš JAV pradėjo verstis dar 2006 m.
„Iš pradžių mašinas atsigabendavau sau, draugams, pažįstamiems – aukcionuose galėjau dalyvauti kaip privatus asmuo, tuomet pakakdavo sąskaitoje turėti 400 JAV dolerių, – teisme kalbėjo A. Čivinskas. – Kadangi pats negalėjau automobilių gabenti į Lietuvą, samdžiau logistikos bendroves iš Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Prasidėjus krizei, JAV labai krito automobilių kainos, todėl nusprendžiau, kad galėčiau užsidirbti pragyvenimui pardavinėdamas automobilius.“

Kaltinamasis neslėpė, kad verslas nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėjosi, nors klientų ir netrūko – už išsvajotus automobilius jie sutikdavo sumokėti avansus. Vieni mokėjo po 7, 24, 36 tūkst. Lt, o kiti dar dar didesnes sumas – 69 ar 177 tūkst. Lt.

„2013-ųjų pavasarį mane slėgė didelės skolos ir įsipareigojimai prieš klientus, todėl atveždavau ne tokius brangius automobilius, kad bent iš dalies nukentėjusiesiems atlyginčiau žalą“, – aiškino jis.

A. Čivinskas sakė, kad negalėdamas įvykdyti įsipareigojimų, bandydavo „tempti laiką“ – žmonėms meluodavo, jog automobiliai yra gabenami ar net jau atgabenti į Lietuvą, o kitiems pateikdavo suklastotus pavedimus, jog grąžina pinigus.

„Buvau priverstas taip elgtis – mane labai spaudė klientai, sulaukiau net grasinimų, – sakė jis. – Kadangi neturėjau pinigų, negalėdavau užsakyti automobilių atgabenimo paslaugos, nors aukcione kartais pavykdavo ir visai nebrangiai nupirkti automobilius.“

Po nesėkmingo verslo bandė pasiteisinti: aš pinigų nesuvalgiau

Verslininkas taip pat teigė, kad esą buvo priverstas klastoti dokumentus dar ir dėl to, jog norėjo išlaikyti klientus iš Baltarusijos – šie buvo pateikę ne vieną užsakymą apynaujų automobilių įsigijimui.

„Jiems buvau tik kaip tarpininkas, nes iš JAV atgabentus automobilius jie parduodavo kitiems žmonėms, iš tikrųjų jie norėjo tiksliai sužinoti, kur aš perku automobilius ir paskui juos pirkti tiesiogiai – informacija buvo pats brangiausias turtas, todėl klastojau dokumentus, kad šie nesužinotų“, – teisme aiškino A. Čivinskas.

Pasak jo, automobilių JAV kainos yra 20-25 proc. yra žemesnės nei Europoje, o aukcione kartais pavykdavo juos nusipirkti net ir su 50 proc. nuolaida.

„Mano marža buvo labai nedidelė – už vieną parduotą automobilį uždirbdavau nuo 1 iki 1,5 tūkst. JAV dolerių, – A. Čivinskas tikino, kad pirkėjų neketino apgaudinėti, manė, jog pavyks išsisukti iš keblios situacijos. – Aš pinigų nesuvalgiau – dalį grąžinau, žmonėms net atlygindavau patirtas išlaidas už neatgabentus automobilius.“

Pardavinėjo tai, ko neturėjo

Problemų dėl automobilių prekybos A. Čivinskas turėjo ir anksčiau – praėjusiais metais teismai yra jį pripažinę kaltu dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir šioje byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą verslininkas nenutraukė savo veiklos – internete toliau skelbė, kad parduoda automobilius, nors jų neturėjo.

Nors A. Čivinskas aiškino, kad daliai nukentėjusiųjų žalą atlygino, tačiau byloje tokių duomenų nėra – priešingai, išsvajotųjų transporto priemonių nesulaukę žmonės pareigūnams aiškino, kad verslininkas jiems meluodavo, maitindavo pažadais.