Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad automobilį pardavęs vyras privalo pirkėjai grąžinti visus už transporto priemonę sumokėtus beveik 40 tūkst. Lt bei padengti beveik 5 tūkst. Lt atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.
Teismas taip pat nusprendė pripažinti negaliojančia transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją.
Bylos duomenimis, vilnietė Eglė Š. iš Antano U. nusipirko 6 metų senumo automobilį „Audi A6“ – kaip ir priklauso pagal įstatymus, automobilis buvo perregistruotas naujosios savininkės vardu valstybės įmonėje „Regitra“.
Praėjus beveik dviem metams mergina nusprendė mašiną parduoti – ketino pirkti kitą. Susiradusi pirkėją ir jau sutarusi dėl kainos, ji su būsimuoju pirkėju atvyko į „Regitrą“. Tačiau transporto priemonės Eglei Š. nepavyko išregistruoti – patikrinimo metu darbuotojai įtarė, jog automobilio kėbulo numeris galimai yra suklastotas.
Vėliau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad automobilis dar 2005-ųjų kovą buvo pavogtas Vokietijoje.
Transporto priemonės Eglė Š. nebegalėjo parduoti – pareigūnai jį grąžino teisėtam savininkui į Vokietiją.
Į beviltišką situaciją pakliuvusi mergina kreipėsi į mašiną jai pardavusį Antaną U., tačiau šis nė nesileido į kalbas – esą jis nieko nežinojo apie vagystę.
Praradusi viltį atgauti pinigus, Eglė Š. teismui pateikė ieškinį, teigdama, kad objektyviai pardavėjas neįvykdė pareigos perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklausė nuosavybės teisė.
Antanas U. atsakomybės kratėsi ir teisme – vyras aiškino, kad nieko nežino apie vagystę, be to, „Regitros“ darbuotojai, atlikdami mašinos registraciją, antspaudu bei parašu patvirtino, jog parduoto automobilio identifikavimo numeris nėra suklastotas.
Tokie atsakovo argumentai neįtikino teismo – jeigu pirmą kartą registruojant automobilį nebuvo nustatytas numerių klastojimo faktas, tai savaime nereiškia, kad tuo metu nebuvo suklastotas automobilio kėbulo identifikacinis numeris.
Pasak teisėjų, „Regitros“ atstovai nurodė, jog tuo metu, kai Antanas U. pardavė automobilį Eglei Š., įmonės darbuotojai dar neturėjo priėjimo prie Šengeno informacinės sistemos duomenų.
„Aplinkybė, kad „Regitros“ darbuotojai, sutikrinę lenteles, nerado neatitikimų, savaime nereiškia, kad tuo metu automobilio registracijos kodas negalėjo būti pakeistas“, – sprendime pažymėjo teismas.
Be to, teismo teigimu, „Regitroje“ apžiūrint transporto priemonės identifikavimo žymenis negali būti atliekami jokie specialūs tyrimo veiksmai, pvz., identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažų dangos mechaninis šalinimas, todėl taikant tik vizualią transporto priemonės apžiūrą, galimi atvejai, kai jos identifikavimo žymenų klastojimo požymiai iš karto nepastebimi.
Teismas pažymėjo, kad visą laiką, kai Eglė Š. naudojosi automobiliu, „Audi A6” identifikavimo numeris nepasikeitė – jis buvo suklastotas dar prieš mašinos įsigijimą.
„Mąstant logiškai, tai galėjo būti atlikta tik prieš Eglei Š. įsigyjant automobilį“, – pažymėjo teismas.