Laisvėje taip ir nesugebėjęs gyventi 43 metų vilnietis Artūras Abaravičius vėl ilgam bus izoliuotas nuo visuomenės – Vilniaus apygardos teismas pirmadienį paskelbė, kad anksčiau tris kartus teistą vyrą pripažįsta kaltu dėl tyčinio nužudymo. Už tai jam skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmuosius 3 metus nuteistasis privalės atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.
Be to, nors ir neturi jokio turto, nuteistasis nužudytosios dukrai privalės sumokėti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Dar 5 tūkst. Eur neturtinės ir daugiau kaip 1,3 tūkst. Eur turtinės žalos priteista nužudytosios motinai.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad A. Abaravičius nužudė savo šeimos narę, buvo anksčiau teistas, nepasimokė iš savo klaidų, vis įvykdydavo žiauresnius nusikaltimus.
Vilnietė Beata B. buvo nužudyta praėjusių metų gruodžio 21-osios vakarą sostinės Fabijoniškių mikrorajone – apie tai, kad Fabijoniškių g. esančiame daugiabutyje subadytai moteriai reikia pagalbos, pranešė ne A. Abaravičius, o kartu su juo girtavęs bičiulis. Atvykę medikai moteriai, kuriai buvo konstatuotos pjautinės žaizdos krūtinėje ir kakle, nebegalėjo padėti – sunkiai sužalota Beata B. netrukus mirė.
Ieškoti moters žudiko pareigūnams nereikėjo – juos dar prie daugiabučio pasitiko A. Abaravičiaus sesuo.
„Brolis atėjo į namus, jo rankos buvo kruvinos – kai paklausiau, kas nutiko, jis tepasakė, kad subadė Beatą, jai nereikia kviesti pagalbos, tuo pasirūpins kiti žmonės“, – teisme teigė kaltinamojo sesuo.
Brolio žodžiai moterį pribloškė – ji išbėgo pasižiūrėti, ar Beata B. dar gyva, tačiau prie daugiabučio, kuriame įvyko tragiškos išgertuvės, pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus.
„Susistabdžiau juos ir pasakiau, kad jis (A. Abaravičius) yra mano namuose“, – prisiminė ji. Tačiau A. Abaravičius pareigūnų nelaukė – užsirakinęs vyras užsibarikadavo bute, grasino pareigūnams peiliu ir net bandė save žaloti. Patruliai į pagalbą pasitelkė elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir tik tada sulaikė nužudymu įtariamą vyrą.
Moteris neslėpė, kad jos brolis ir Beata B. susituokė įkalinimo įstaigoje, o kai A. Abaravičius išėjo į laisvę, ji padėjo išsinuomoti butą sostinės Šeškinės mikrorajone.
„Tačiau jie ilgai negyveno – ji vis išeidavo, bet sugrįždavo, jie matydavosi kasdien, buvo tokios dvi puselės, kurios viena be kitos negali gyventi“, – kalbėjo ji.
Liudytoja taip pat pabrėžė, kad tiek jos brolis, tiek Beata B. negalėjo gyventi be alkoholio, o anksčiau vartojo narkotines medžiagas.
„Toks buvo jų gyvenimo būdas“, – sakė ji, neatmetanti galimybės, kad brolis peilio griebėsi iš pavydo.
Tuo metu nužudytosios dukra Milena M. teisme atskleidė, kad jos motina apie santuoką su A. Abaravičiumi nelabai buvo linkusi pasakoti net šeimos nariams.
„Motina sakė, kad su juo iš pradžių susirašinėjo laiškais, o paskui kalėjime susituokė, – sakė ji. – Bet kai jis išėjo iš kalėjimo, jie ilgai negyveno, gal tik porą mėnesių – jis mamą labai mušdavo, puldavo su peiliu.“
Anot jos, A. Abaravičius būdavo agresyvus ir jos motiną pirmą kartą peiliu sužalojo vos išėjęs iš įkalinimo įstaigos į laisvę.
„Jai buvo supjaustytos rankos, kojos“, – sakė nužudytosios dukra.
„Tą dieną motina apie 17 val. išėjo iš namų, sakė, kad labai greitai grįšiu, bet taip ir nesugrįžo“, – teigė nužudytosios dukra.
Kad nužudė savo sutuoktinę, teisme neneigė ir pats kaltinamasis – A. Abaravičius tenurodė, kad buvo pas draugą su sutuoktine, kai ši užmigo, o jis bandė žmoną pažadinti, bet ši nesikėlė ir nenorėjo eiti į namus. „Tada dūriau į kaklą“, – sakė žudikas. Kad būtų daugiau sudavęs smūgių, vyras teigė neprisimenąs, tačiau pripažino, jog daugiau niekas to negalėjo padaryti.